(Klardrommar nuotrauka)
Naujienų tarnyba BNS savo 20-mečiui sumanė paskelbti seriją tekstų, kuriuose įvairūs autoriai piešia Lietuvos ateities paveikslą po dvidešimties metų. Rubrikoje skelbti Leonido Donskio, Bronislovo Burgio, Romualdo Ozolo, Aurelijaus Katkevičiaus, Liutauro Ulevičiaus ir kitų tekstai. Vieni scenarijai niūrūs, kiti – atsargiai optimistiški. Daugiausiai kalbama apie politiką ir visuomenę, Lietuvos ir kaimynų santykius.
Kai gavau kvietimą parašyti projektui „BNS – 20“, pagalvojau, kad būtų pats laikas aprašyti porą idėjų, senokai sklandančių tarp technologijų futuristų: 1) totalinio įrašymo įrenginius ir 2) skaitmeninių duomenų sluoksnį, klojamą ant realybės kokio nors projekcinio įrenginio pagalba.
Kas gavosi, galite paskaityti paspaudę nuorodą pirmoje pastraipoje. Nė kiek neširsiu, jei pavadinsite tai paistalais. Neturėjau tikslo tiksliai atspėti, kaip atrodys skaitmeninė Lietuva 2030-ųjų birželį. Tiesiog norėjosi atkreipti dėmesį į kelias technologijas, kurios bent teoriškai gali stipriai pakeisti žmones jau artimiausioje ateityje.
9 Comments
Aš manau priešingai – žmonės po 20 metų rimtai bus susirūpinę savo duomenų saugumu ir tuo, kad į viešą erdvę (internetą) nepatektų jų asmeninio gyvenimo nuotrupos. Žmonės į FaceBook’ą ar kitą tinklą, kuris bus jo vietoje, nebekels nuotraukų ar video iš vakarėlių, nes bus tokia situacija, kad tais duomenimis galės bet kas pasinaudoti (įsidarbinant, suteikiant būsto kreditą, priimant vaiką į mokyklą, etc. etc.).
Niekas internete nebenaršys naudodamiesi paprastais IPT teikiamais kanalais – bus naudojami įvairūs saugūs „tuneliai“.
Numirs internetinė reklama, ko pasekoje didelė dalis turinio bus apmokestinama.
Daugelis programų persikels į internetą, išpopuliarės Google OS tipo operacinės sistemos. Tos programos, kurios nepersikels į internetą, bus maksimaliai apsaugotos nuo piratavimo – negalės veikti be interneto ir bus susiejamos su unikaliu kompiuterio ID. Kadangi už programas reikės mokėti (nebegalės jų „parsisiųsti“), išpopuliarės atvirojo kodo OS ir programos.
Po 20 metų senoji karta bus „išnykusi“, o kartu su ja pradės nykti ir tradicinė televizija. Po 20 m. 30-50 proc. žmoių televiziją žiūrės internetu.
nes bus tokia situacija, kad tais duomenimis galės bet kas pasinaudoti (įsidarbinant, suteikiant būsto kreditą, priimant vaiką į mokyklą, etc. etc.).
Kodėl manai, kad to nėra dabar?
Atsimenu, dar prieš gerą trejetą metų, vieno pokalbio dėl darbo metu pašnekovė pabaigoje taip nedrąsiai užklausė: „sakykite, o jūs kartais ne tas ir tas, kur groja ten ir ten, ir rašo tiems ir tiems“? Po pokalbio pasitikrinu gūglyje – akurat, pirmi keli rezultatai pagal vardą ir pavardę :)
Duomenu saugumas – nesutinku. Ateities karta(dabartiniai 0-7 meciai) maziau rupinsis savo duomenu saugumu. Bet kartu isaugs rupinimasis savo viesu duomenu panaudojimu – matomumu, reprezentatyvumu, pozicija(kuria dabar lengva keisti). Duomenu matomumas nuvertes(nes visi taip daro), bet isaugs ju reprezentatyvumo ir patikimumo reiksme – atsiras kompanijos, kurios siulys nuo 5-30 metu pilno duomenu aptarnavimo laikotarpi(kazkas panasaus i Microsoft ir Facebook hibrida) – tik kompanijos jau nebus tu duomenu savininkemis. Gali isaugti duomenu konservatyvumo(keitimo) pozymio svarba. Taip pat gali paastreti socialiniu tinklu prekinio zenklo svarba(panasiai kaip yra su one lt stereotipais ir buvo su twitter vaidmeniu kariniuose/socialiniuose kofliktuose).
Individualiu duomenu panaudojimas – sutinku. Juk ne tik imones bet zmones nori zinoti kas yra kas. Gali atsirasti kompaniju kurios siulytu sukurti „duomenu debesi“ internete ar ivairiuose tinkluose pagal kliento pageidavima – dabar imones ar individai ta „duomenu debesi“ kuria patys. Gal net bus galima pasirinkti reprezentacijos stiliu, pozicija ivairiais klausimais ir pan.
Saugus „tuneliai“ narsyme – is dalies sutinku. Greiciau jau turinio tiesioginis narsymas be papildomu programu – panasu i Apple stiliaus applications(kurios gali ispopuliareti) – turinio gamintojai kurs tokias prieigas ir rupinsis jomis – nors tai gali nepatinkti turinio platinimo imonems bei narsykliu fanams. Ateinancius 20 metu narsykles vaidmuo musu gyvenime silpnes.
Internetines reklamos mirtis – nesutinku – ji pakeis forma, vieta, ikyrumo laisni(nuo baneriu bus pereita prie visisko tinklapio uzrakinimo su laikmaciu ar patikrinimu, reklama atsiras visuose tinklapiuose, kur tik yra kokie nors filmukai/filmai/serialai – cia kaip su youtube.com – reklama bus salutinis reiskinys, kurio panaudojimu bus apmokama transliacija). Turinio be reklamos ateityje neturetu likti.
Turinio apmokestinimas – is dalies sutinku. Bet reklama bus gaunama kartu su turiniu – panasiai kaip TV. Gali atsirasti priespriesa tarp kurinio kureju ir kurinio teisiu saugotoju/savininku – nors kolkas yra tik priespriesa tarp kurinio vartoju ir kurinio teisiu saugotoju/savininku. Ispopuliares prasymai(!) susimoketi uz kurinio perziura/naudojima kitam produktui kurti.
Programu persikelimas i Interneta – dalinai sutinku. Apsauga nuo piratavimo MAX lygiu – nesutinku. Veikimas tik su internetu – sutinku. Programu susiejimas su unikalus kompiuterio ID – dalinai nesutinku. Del atvirojo kodo – sutinku. Bet visa tai vertinant kaip komplekta – visos programos gyvuos salia viena kitos. Hakerizmas – kaip smulkus neigiamas reiskinys – programu nulauzimas, tinklapiu nulauzimas, ir pan. – taps verslu, kuriuo naudosis abi puses – vieni patikrinimo ir marketingo tikslais(sutaupant lesu), o kita piratavimo(naudojimo nelegaliai) tikslais(irgi stengsis sutaupyti lesu). Kompanijos pasalins hakerius, juo ijungdama i produkto kurimo cikla(sakyti „nupirkdamos“, neapsivercia liezuvis, nes kompanijos pirks tik ju produkta). Piratavimas(platinimas) irgi taps verslu, kuris konkuruos su iprastais platimo budais. Imonems ir kurejams bus tiesiog pigiau atiduoti produkta jau sukurtam platinimo tinklui, nei patiems kurti kazka panasaus. Perkamas produktas bus labai mazai kuo geresnis uz piratini(viena kita papildoma neerzinanti funkcija, isvaizdos papildymai(skins), efektyvumo padidejimas, macro, neuzmrskim reklamos pasalinimo galimybes ir pan.).
Tradicines televizijos nykimas – sutinku, bet ne del priezasties (demografines ir socialines). Dabartine karta interneta pamego butent del patogumo ir laiko sanaudu, kuo tradicine televija nelabai gali pasigirti(5-15 min reklamines „pertraukeles“). Bet kai tik isisuks reklama i internetinius filmus ir filmukus – ispopuliares mokami TV kanalai be reklamos. Ak taip, neuzmirskim individualiu TV kanalu sudarymo irenginiu, kur vartotojas sudaro savo individualia programa, atsiradimo – irenginys laiku ir nepastebimai perjungs TV kanalus. Tradicine televizija neisnyks – isnyks tik kanalai. Kanalai konkuruos butent del ziurovu laiko, ne tik del ju kiekio – skaitmenine TV leis stebeti ne tik ziurovu srautus, bet ir ju iprocius – naujas reiskinys: ziurimumo tyrimai su televizijos pagalba, taps labai populiariu irankiu ne tik tarp marketingo specelistu, prodiuseriu ir rezisieriu, bet ir tarp sociologu.
To Adis:
cia buvo tik ziedeliai. Einame i pilnos informacijos apie objekta laikotarpi – viena is laisvos rinkos salygu/savybiu. Jau minejau, kad isaugs viesos informacijos reprezentatyvumo svarba.
Net nesinori galvoti apie isplestine realybe gatveje – gautusi fantastinis trileris – eini gatve ir visi viska apie visus zino… Bet gal tik viesus duomenis zino?
Yra toks mitas, kad Santa Klausas zino viska apie vaikus – varda, ar geras buvai, ar blogas, kokias dovanas gavai – labai dar toli iki jo Didziojam Broliui. O gal ne?
Prieš maždaug 50 metų išrado tranzistorių ir realiai tik mažino jo gamybos būdą, dėl ko viskas nuspėjamai tolygiai klostėsi. Per ateinančius 20 metų jau bus pasiekti atomų dydžiai, kai neliks ką mažinti. Taip pat jei elektronika galės valdyti viską iki pačios atomų, tai turbūt bus net nepanašu į dabartinius kompus, akinius ar bet ką dabar naudojamo.. Galbūt viskas net į žmogų galės būti tiesiogiai integruota, tik ne kaip senoviniuose filmuose, kur visokius geležius reikdavo kišti. :D Net nepastebėsi, nes galės ji keisti savo medžiagą ir formą.
bet kas tuos irasus ziures?
vienas zmogus „uzraso gyvenima“, tai reikia antro zmogaus ta irasa paziureti.
Keista, bet kaip tik dabar skaitau knygą („Kur baigiasi vaivorykštės“) apie tai, kad beveik kiekvienas žmogus ateity turės lęšius, kuriuose matysis „užklotoji realybė“ o pats Džiugas apie tai rašo xD
O apie televiziją tai kažkas labai taikliai pasakė, nes šiuometinis jaunimas vis labiau ir labiau atitolsta nuo televizoriaus ir standartinių žiniasklaidos rūšių :)
nenoriu but priekabus bet ten susikoncentruota i bendas pasaulines tendencijas, neisskiriant Lietuvos… aisku sunku kazka specifinio ir isskirti, tiek kad visa tai Lietuvoj atsiras veliau nei likusiame issivysciusiame pasaulyje ;)
Pasaulis be paslapciu… „Ispejantis pranesimas“ dar detaliau ir ant nosies(akiniai).
Galima gincytis del technloginio pagrindo – akies kaip identifikavimo dokumento(„Visa griaunatis“ buvo mikroschemos rankose, o irenginiai prisitaikantys prie individualiu vartotoju(masina)), bet ne del vizijos: pozitive complete surveillanced society.
Fainas transhumanistinis straipsnis! Bet aš po 20 metų tikiuos sulaukti technologinio singuliarumo, t.y. strong AI su recursive self-improvement atsiradimo, na o kaip žmonėm seksis sugyventi su naujuoju Dievu iš mašinos nedrįsčiau spėlioti. Ne tik mūsų akys taps vaizdo kameromis, bet pats žmogus taps mašina, na arba užleis vietą joms. Arba ne ir viskas bus kur kas nuobodžiau, bet bent jau be kvazi-apokalipsės.
One Trackback
[...] nezinau.lt rašė, kaip ateitis galėtų atrodyti po dvidešimties metų su viską fiksuojančiais video akiniais. [...]