Ir fotoaparatas, ir vaizdo kamera – Panasonic Lumix GH1

Prieš pusmetį bandžiau Panasonic Lumix DMC-G1 – tai buvo vienas pirmųjų fotoaparatų su „micro 4/3“ objektyvų sistema. Jos pažadas – mažesnis fotoaparatų korpusas ir kaina (be veidrodžių bloko), mažesni ir pigesni objektyvai, tačiau kokybė gali būti lyginama su tradiciniais DSLR. Vienas dalykas, kurio labai trūko G1 modeliui buvo filmavimo režimas. Išleidusi GH1, Panasonic ne tik „užlopė skylę“ – dabar jau sunku pasakyti, kas tai iš tiesų yra – fotoaparatas ar vaizdo kamera?

Tiesa, Panasonic ne tik pridėjo filmavimui skirtus lustus bei programinę įrangą – GH1 turi naują jutiklį, 14-140 mm objektyvą, pritaikytą filmavimui bei veidų atpažinimo funkciją, tačiau kitos jo savybės nedaug skiriasi nuo G1. Kadangi G1 pagrindines charakteristikas esu minėjęs, tai nesikartosiu. Juk pagrindinė GH1 naujovė yra „Full HD“ filmavimo galimybė. Tikriausiai GH1 galima būtų laikyti G1 su pridėta HDC-SC20 vaizdo kamera – bent jau apytiksliai. Net ir kaina gautųsi panaši – GH1 kainuoja apie 5000 litų.

Filmavimas

Lauke pastarąją savaitę kiaurai lijo, todėl parankiojau GH1 filmuotų vaizdų iš Youtube:

Jie atrodo pakankamai įspūdingai ir iš esmės atitinka kokybę, kurią teko stebėti man pačiam bebandant fotoaparatą. Filmuotas vaizdas turi tą pačią ypatybę, kaip ir fotografuotas – itin tikroviškas spalvas. Privalumas filmuojant ir fotografuojant yra tai, kad elektroniniame vaizdo ieškiklyje matomas lygiai toks vaizdas, koks bus įrašytas. Kiekvienas nustatymų pakeitimas iškart matomas, todėl žmonėms, kurie nėra pratę prie veidrodinių fotoaparatų, GH1 leis daug tiksliau įvertinti galutinį rezultatą.

GH1 filmuoja „pilną“ HD (AVCHD, 1080p), leisdamas laisvai valdyti kamerą rankiniu režimu, naudojantis pakankamai greitu automatiniu fokusavimu. Vaizdas išlaiko puikią kokybę ir maksimaliai pritrauktas. Diafragmos reguliavimas yra belaipsnis, fokusavimas yra visiškai begarsis. Tai svarbu, nes GH1 stereo mikrofonas yra labai jautrus – pagauna net nutolusių objektų garsus.

Elektroninis ieškiklis

Elektroninis vaizdo ieškiklis turi ir privalumų, ir trūkumų. Privalumas – jau minėtas vaizdo autentiškumas ir sutaupyta vieta korpuse, trūkumas – vaizdo grūdėtumas ir ribotos galimybės juo naudotis prieblandoje. GH1 vaizdo ieškikliui naudoja ne įprastą skystųjų kristalų matricą, o vadinamąją LCOS, kuri yra „perkelta“ iš profesionalių Panasonic vaizdo kamerų. Joje skystieji kristalai dedami tiesiogiai ant silicio lusto, kas leidžia padidinti spalvų gamą (90% NTSC). Įdomu tai, kad matrica vienu metu rodo tik vieną spalvą, raudoną, mėlyną ar žalią, o jas sudėti į spalvotą vaizdą tenka stebinčiojo smegenims.

1 + 1 > 2?

Ar sudėjus fotoaparatą ir vaizdo kamerą į vieną korpusą, galima gauti daugiau nei naudojant du atskirus aparatus? Taip, su GH1, tikrai taip. Nors filmavimas vis dar nėra toks paplitęs, kaip nuotraukų darymas, veikiausiai taip yra tik dėl to, kad žmonėms, nenorintiems tampyti daug krepšių, tenka rinktis, ką su savimi pasiimti. Su GH1 tokio klausimo nė nekyla – jei reikia filmo, filmuoji, jei nuotraukos – fotografuoji. Visi elektronikos ir optikos nustatymai yra bendri, todėl, tarkime, įjungus filmavimą, nereikia nieko reguliuoti, jei prieš tai nuostatos buvo priderintos fotografavimui. Tai suteikia daug daugiau laisvės ir galimybių, nei galima įsivaizduoti nebandžius. Įsivaizduokite, kad per ieškiklį pamatėte margaspalvį paukščiuką ant šakos. Pritraukėte vaizdą, sufokusavote, pareguliavote spalvas – šmaukšt, ir serija nuotraukų yra. O jei paukštelis nusprendė dar ir pragysti, tai per akimirką turite ir jo filmuką – jau su sureguliuotu ryškumu, spalvomis ir fokusu.

Žinoma, Panasonic Lumix DMC-GH1 kaina yra nedraugiška šiandienos piniginėms, bet juk mes vis tiek perkame fotoaparatus ir vaizdo kameras, tegu ir ne taip gausiai? O jei reikia ir to, ir kito, siūlyčiau išbandyti GH1 – galimas dalykas, kad toks junginys bus idealus nenorintiems apsiriboti statiškais vaizdais.