Interviu su LANVA pirmininku V. Simanavičiumi

(reitveld nuotrauka)

Šį mėnesį paskelbtas pranešimas apie 106 Linkomanija.net vartotojų ikiteisminio tyrimo pradžią dėl dalinimosi ir prieigos prie autorinėmis teisėmis apsaugotų duomenų sukėlė daug emocijų iš interneto vartotojų. Vieni, suskubo kaltinti LANVA absurdiška ir galbūt net neteisėta veikla, kiti atvirkščiai, parėmė LANVA iniciatyvą ginti autorines teises ir net nepatingėjo surasti atitinkamus LR įstatymus ginančius autorių teises.

Nežinau.lt taip pat buvo ne vieną kartą kalbėta apie piratavimo problemą: priežastis, daromą žalą bei ateities situaciją internete. Dabar turime galimybę pateikti beveik 20 klausimų ir tiek pat atsakymų iš pačio LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus.

Kuo LANVA užsiima tuo metu, kai nesistengia sumedžioti piratų? Suformuluosiu klausimą, kitaip, ką veikiate (organizacija) tuo metu, kai neperduodate įvairių duomenų teisėsaugos struktūroms, nes apie Jūsų veiklą tiek ir tematome, kiek laikraščiai ar kokia kita informavimo priemonė paskelbia, jog LANVA pagavo 106 piratus ir pan?

Lanva (arba ANVA) svetainėje minima, jog „Kurti bendrus projektus su užsienio šalių juridiniais ir /ar fiziniais asmenimis, rengti konferencijas, organizuoti seminarus, mokymus ir aktyviai juose dalyvauti“, „Šviesti visuomenę apie antipiratinę veiklą elektroninėje erdvėje “. Gal galėtumėte pakomentuoti daugiau? Pavyzdžiui, nurodyti Jūsų rengiamų konferencijų datas, atliktų projektų rezultatus ir pan.

Pradėkime nuo to, kad LANVA organizacija atstovauja Lietuvos gamintojus:  ACME, „Forum cinemas“, „BOD group“ ir kt. Jie ir yra LANVA steigėjai. Dirbame vadovaudamiesi LANVA įstatais, kurie yra vieši, ir mūsų veikla, kuri reikalinga nariams, yra juose nurodyta. Be to, kad kaip rašote, perdavėme 106 IP adresus policijai,  dar dirbame LANVA narių labui, renkame informaciją apie narių neteisėtą autorių ir gretutinių teisių panaudojimą, atliekame kitas funkcijas, reikalingas nariams, jų intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui, tarp jų ir interneto, t.y. viešos elektroninės erdvės monitoringas. Dirbdami vadovaujamės daugeliu LR teisinių norminių aktų. Pagrindiniai jų – LR ATGTĮ, Asociacijų įstatymas.

Kitos kryptys – bendradarbiavimas su policijos įstaigomis, kitomis valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už intelektinės nuosavybės apsaugą.

Dalyvaujame policijos patikrinimuose, teikiame jiems išvadas apie produkcijos teisėtumą.

Dėl mokymų – ruošiame metodines rekomendacijas, mokymus partneriams dėl interneto monitoringo, pažeidimų identifikavimo. Taip pat turėjome konferenciją IVPK prie LRV su Interneto paslaugų teikėjais ir policijos pareigūnais, kaimyninėje šalyje, kuriantis antipiratinei organizacijai suteikėme visą reikalingą informaciją apie teisių gynimą, šiemet buvo įgyvendintas Etikos kodeksas. Bendradarbiaujame su JAV filmų gynimo asociacija MPA, kitomis ES šalių antipiratinėmis organizacijomis. Švietimas – spaudoje, radijuje, TV visuomenė nuolat šviečiama apie pažeidimus ir gręsiančią atsakomybę. Paskutinis interviu apie pažeidimus internete buvo per LR radiją berods prieš savaitę. Tik gaila, kad interneto vartotojai ne visada išgirsta tai, kas jiems nenaudinga.

Ar manote, kad pakankamai dėmesio skiriate visuomenės informavimui apie piratavimą? Juk yra daugybė nepatyrusių informacinių technologijų (IT) vartotojų, kurie neretai tiksliai nežinodami naudojasi įvairiausiomis Torrent tarnybomis ar siunčiasi failus iš draugų. Galbūt kelio užkirtimas piratavimui būtų sėkmingesnis šios problemos sprendimas nei baudos, prievarta ir gąsdinimai didžiulėmis pinigų sumomis?

Apie piratavimą dažnas vartotojas tikrai žino. Ir žino apie internete daromus pažeidimus. Nuolat informuojame per žiniasklaidos priemones apie Torrent tipo serverius, pažeidimus, vartotojų atsakomybę. Ne kartą buvo parašyta, kad vartotojų dar netrauksime atsakomybėn už pažeidimus, bet ateityje gali būti, kad ir jie bus baudžiami. Pasikeitus įstatymams atsirado administracinė atsakomybė ir vartotojams. Nors visada, kalbėdamas apie pažeidimus, pabrėžiu – tarpininkams (IPT) numatyta viena atsakomybė, serverio savininkams kita, vartotojams („šaring“, „seeder’iams“,  „uploader’iams“) – kita. Taip pat neteisėtas kūrinio parsisiuntimas yra atsigaminimas, už kurį taip pat yra administracinė atsakomybė. Tačiau šiuo konkrečiu policijos tyrimo atveju vartotojams atsakomybė bus taikoma ne už parsisiuntimą, bet už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamu internete.

Kai dėl Torrent’ų, tai Torrent tipo tinklapiuose yra begalė autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių, kurie yra neteisėtai padaryti viešai prieinamais internete. Norint išvengti atsakomybės, reikia pirmiausiai įsitikinti, ar legalu siųstis kurį tai kūrinį. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. O kelio užkirtimas piratavimui ir yra teisiniai veiksmai tam, kad apginti savo narių teises. Tai yra, jei numatyta administracinė atsakomybė, ją ir taikysime, informuodami teisėsaugos pareigūnus. Taip pat galiu pasakyti, kad pagal Asociacijų įstatymą, asociacija gali ginti viešą interesą. Taigi galime informuoti policiją apie visus internete vykdomus pažeidimus. Norėdami pranešti apie pažeidimą, mes ir pateikiame pirminę medžiagą, kad policija priimtų sprendimą pradėti ar nepradėti tyrimą. O dėl baudų – teismas sprendžia apie atsakomybę bet kuriuo atveju. Tai nėra gąsdinimai, grasinimai. Jei nusižengei įstatymams – atsakyk. Jei jus sustabdo policija kai viršijate greitį, o jūs sakote, kad nematėte ženklo, jus vistiek nubaus. Taip pat analogiškai ir autorių, ir gretutinių teisių pažeidimų atvejais.

Vėl gi galiu pasakyti, kad kiekvienu atveju žiūrime į pažeidimo pobūdį. Dėl vartotojų atsakomybės, tai mes akcentavome, kad policijai perduota medžiaga dėl vartotojų, kurie kūrinius neteisėtai padarė viešai prieinamais internete. Tai yra jiems ne už parsisiuntimą bus taikoma atsakomybė, o už viešą paskelbimą. Kodėl gi akcentuojama vienas ar kitas kūrinys, kodėl nežiūrima tai kaip į reiškinį. Neturi reikšmės, kokį kūrinį vartotojai neteisėtai viešai paskelbia. Neturi leidimo iš teisių turėtojo – nedaryk neleistinų veiksmų.

Taip pat būtų įdomu sužinoti iš ko gaunate finansavimą: ar Jūsų ginamos įmonės Jums teikia tam tikrą išlaikymą? Galbūt prie kovos su piratavimu prisideda ir valstybė, Europos Sąjungos parama ir t.t.?

Mes nesame išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, t.y. valstybės. Mūsų veiklą remia Lietuvos gamintojai. Tai tie, kurių kūriniais neteisėtai naudojasi dauguma Torrent puslapių vartotojai. Daugelis gamintojų neatlaikė konkurencijos su nelegaliu turiniu ir bankrutavo. Tai pavyzdys, kas vyksta šiuo metu. Vieni kuria kūrinius, gamina, investuoja dideles investicijas, o kiti neteisėtai naudojasi. Tai nėra gerai. Tuo labiau, kad legalios produkcijos kaina tikrai nėra didelė ir įperkama visiems vartotojams.

Kokie įstatyminiai aktai ir straipsniai Lietuvoje reglamentuoja piratavimą ir galimas bausmes (būtų gerai, jeigu galėtumėte pateikti konkrečius duomenis, galbūt net pacituoti – žmonėms įdomu susipažinti su konkrečia jų atsakomybe)?

Įstatymų yra keletas. Vartotojams aktualūs yra šie įstatymai ir teisiniai aktai:

Pagrindinis jų – LR „Autorių teisių ir gretutinių teisių“ įstatymas, už kurio pažeidimus numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

LR ATGTĮ numatytos šios autorių ir gamintojų turtinės teisės, už kurių pažeidimus yra atsakomybė:

15 straipsnis. Autorių turtinės teisės

1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;

2) išleisti kūrinį;

3) versti kūrinį;

4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

54 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės

1. Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti fonogramą;

2) išleisti fonogramą;

3) padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą;

4) platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat jas importuojant ir eksportuojant.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

57 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės

1. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją;

2) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą;

3) platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant;

4) padaryti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete).

73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas

Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

Ir kitos šio įstatymo nuostatos skirtos intelektinės nuosavybės apsaugai. Be jų dar yra civilinė atsakomybė, t.y. patirtos žalos kompensavimas (iki 200 procentų kūrinio mažmeninės kainos vertės) ir teisingumo atkūrimas (neturtinė žala). LR ATPK 214 (10) str.:

LR ATPK 214⁽¹⁰⁾ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas.

LR Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas

1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

*2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

T.y. už neteisėtą kūrinių parsisiuntimą, „šarinimą“, „seedinimą“, „uploadinimą“ (manau terminai vartotojams suprantami), kitus veiksmus, kuriais pažeidžiamos gaminojų ar autorių teisės gręsia baudos ir civiliniai ieškiniai.

Kokias teises Jums kaip asociacijai suteikia Jūsų ginamos organizacijos? Kaip galėtumėte pakomentuoti „Microsoft Lietuva“ kompanijos nuostabą išgirdus apie Jūsų atliktą tyrimą konkrečiu Linkomanija.net atveju? Kontekstas 15min portale.

Sutartys yra konfidencialios, jų punktų nekomentuosiu. Kaip minėjau, Asociacija gali ginti viešą interesą, šia teise pasinaudojome, ir toliau naudosimės, artimiausiu metu bus perduoti duomenys policijai vartotojų, kurie neteisėtai padarė viešai prieinamais internete filmus. Mūsų šalies teisiniai aktai, pasirašytos tarptautinės sutartys numato visų pasaulio autorių ir gamintojų teisių apsaugą. Todėl vartotojai turėtų įsidėmėti – negalima naudotis svetimais kūriniais, neturint teisių turėtojų leidimo.

Ar, manote, jog reiktų taikyti tris kartus pagautiems piratams tokias bausmes, kaip atjungimą nuo interneto? Tikriausiai sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be jo: atliekamos bankinės operacijos, mokami mokesčiai, gaunama nemokama (ir legali) informacija apie įvairiausius gyvenimo aspektus, žinių šaltinis. Ar tikrai tokie grubūs poelgiai sustabdytų piratavimą ir verti to? Kodėl?

Žmonėms, kurie padaro itin žiaurius nusikaltimus yra atimama laisvė. Jie irgi nusikalsta kažkurioje vienoje srityje, o netenka laisvės. Taip ir čia – internetas skirtas daugeliui funkcijų, tačiau jei nuolat vykdomi pažeidimai internetu, atjungimas, manau padėtų. Nevalia naudotis svetimu turtu nemokamai. Tai yra viena iš išeičių. Tai nėra grubus poelgis.

Ir šiuo atveju matau tendenciją formuoti neteisingą visuomenės sampratą. Juk pažeidžiamos vienų asmenų teisės t.y. nukenčia teisių turėtojas. Nukentėjusiojo interesai yra aukščiau už pažeidėjo. Kažkodėl žiniasklaida formuoja įvaizdį, kad puolami interneto vartotojai. Šioje vietoje pasakyčiau:  STOP! Jie (interneto vartotojai) yra pažeidėjai. Tai yra globalus reiškinys, kurį reikia sustabdyti. Dažnai, beveik nuolat girdime – demokratija, aš nekaltas, kol neįrodė teismas. Ką gi, tada išeitis eiti į teismą, kuris nuspręs, ar vartotojas kaltas, ar ne. Kodėl žiniasklaida dažnai gina pažeidėją, kodėl nematoma kita pusė? Juk teisių turėtojai moka visus mokesčius, sukuria darbo vietas, suteikia mums galimybę maloniai praleisti laisvalaikį. Jie investuoja, todėl turi būti grąža, ir tai yra rinkos dėsnis. Naudojiesi kūriniu – mokėk. Tai ne tavo turtas, jei neturi įsigijęs turtinių teisių į jį. Todėl, jei nuolat pažeidinėji gamintojų ir kūrėjų teises, interneto atjungimas yra pateisinamas.

Piratavimas yra nusikaltimas (įrodytas piratavimas), kaip manote ar trūkstant finansavimo ir trukdant policijos bei teismų darbą su bylomis, kurios neturi aiškios ateities, besistengiant sukurti, kaip Jūs ne kartą sakėte, precendentą verta taip švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus? Sakysite, nusikaltimas yra nusikaltimas, tačiau ar tikrai vienos dainos kopija, kurią kopijuoti leidėjui fiziškai nereikia jokių įrankių ar finansavimo taip pakenkia jiems? Ar tikrai susidaro tokios didelės „moralinės“ žalos kiekis? Juk „ copy/paste“ nieko nekainuoja šiais laikais. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

Na, pradėkime nuo kūrinio „copy/paste“. Ar jūs turite tam teises? Greičiausiai ne. Jei neturite teisių (angl. “copyright” ir reiškia “kopijavimo teisė”), šie veiksmai yra neteisėti, už kuriuos numatyta atsakomybė. Sakote, trukdome policijos darbą? Tai gal jūs netrukdykite jos, jei jus apvogs. Policija, kaip teigiate perkrauta… Trūksta finansavimo… Taip nėra. Kiekvienas nusižengimas, kiekviena nusikalstama veika, kokia ji bebūtų, turi būti ištirta. Tas „copy/paste” ir yra ne kas kita, o VAGYSTĖ. Intelektinio turto vagystė. Juk LR ATGTĮ autorių ir gamintojų teisės vadinamos turtinėmis (yra ir neturtinės), t.y. tai yra žmogaus turtas, kuris yra vagiamas, kaip ir kitos turto rūšys. Niekam nevalia naudotis svetimu darbu nemokamai, už tai įstatymas numato atlygį. Jis ir turi būti gaunamas. Priešingu atveju teks atsakyti įstatyme numatytomis sankcijomis. Kodėl nesistebime, jei nubaudžiamas vagis, pavogęs automobilį? Arba, jei atimamas telefonas? Taip ir čia. Vagiami kūriniai. Vogti galima tol, kol viską išvogsi. Jei nieko nedarysime, gali ateiti laikas, kai nebus ką vogti. Ar reikia to laukti? Policija ir yra ta institucija, kuri užtikrina šalyje saugumą. Todėl vartotojai turi suprasti, kad už visus neteisėtus veiksmus gali būti traukiami atsakomybėn.

Ar tikrai Microsoft operacinės sistemos (OS) atsisiuntimas yra piratavimas? Juk pačioje Microsoft svetainėje galima parsisiųsti 90 dienų bandomąją kopiją, kurią galiu įdiegti arba ne, o parsisiuntęs dar nieko nepažeidžiu – juk nesutikau su jokiomis sąlygomis ar sutartimis. Žmonės perka licenciją naudotis programa, o ne pačią programą – tai, kaip gali būti pirataujama tiesiog parsisiuntus programą ir su ja nieko nedarant? Ar aš esu nusikaltėlis, jeigu dabar iš draugo kompaktinio disko nusikopijuosiu OS į savo kompiuterio kietąjį diską? Kodėl?

Gal labiau susikoncentruokime į problemą. Policija atlieka tyrimą dėl kūrinio neteisėto viešo paskelbimo, t.y. kūrinio neteisėto padarymo viešai prieinamu internete. Tai skirtinga turtinė teisė nei parsisiuntimas. Bet kurio kūrinio, ar tai būtų programinė įranga, filmas, muzika, žaidimas, kitos rūšies kūrinys neteisėtas padarymas viešai prieinamu yra pažeidimas. Ir šiuo atveju kalbama būtent apie viešo paskelbimo sąvoką, ne atsigaminimą. Piratavimo sąvoka neapima tik atsigaminimo. Autorių ir gamintojų turtinės teisės yra išdėstytos LR ATGTĮ. Už bet kokį šių teisių pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tai kame problema? Gal geriau formuokime kitokį požiūrį į šią problemą? Neginkime pažeidėjų, o gerbkime teisėtų teisių subjektų teises. Ir nesvarbu, ar būtų OS, ar architektūrinė programa, bet koks neteisėtas panaudojimas yra draudžiamas. Licencijos yra programų asmeniniam vartojimui. Viešas paskelbimas – kaip minėjau, kita turtinė teisė.

Jei nusipirkote DVD, kuris skirtas asmeniniam naudojimui, tai filmą galite žiūrėti namie, šeimos draugijoje. Bet jei tą filmą pradėsite viešai rodyti, tai jau bus turtinių teisių pažeidimas.

Kaip manote, ar IP adresai yra pakankami įrodymai, norint apkaltini žmogų piratavimu. Juk, pavyzdžiui, TEO LT sistemoje daugybė vartotojų naudojasi nuolat besikeičiančiais IP adresais (kitaip dinaminiais) – kas gali atsakyti už tai, jog būtent tikrasis piratas sėdėjo prie kompiuterio su tuo IP adresu, o ne kokia namų šeimininkė?

Na, tyrimo nekomentuosiu. Yra įrodymų visuma, ne vienas IP adresas.

Kaip komentuojate pasisakymus apie tai, jog IP adresas yra privati žmogaus informacija. Palyginkime jį su realiu gyvenamosios vietos adresu (juk IP iš esmės tas pats – kompiuterio, prijungto prie interneto, tam tikras adresas tam tikru laiko momentu arba tai yra specialios įrangos, kuri paskirsto interneto srautą adresas). Ar galima bet kam pasiimti ir naudotis tais duomenimis? Kodėl?

Vienas IP adresas be kitų duomenų tėra skaičių kombinacija. Prie jo nenurodėme kitų duomenų. Pateikti IP yra vieši duomenys, kurie matomi naudojant atviro kodo programą uTorrent. Vartotojai patys įdiegdami šią programą vieną aplanką padaro viešai prieinamu, kad būtų galima dalintis „failais”. Tai P2P veikimo principas. uTorrent programoje šis IP ir kiti duomenys vieši bet kuriam vartotojui, kuris tuo metu naudojasi šia programa. Mes nesilaužiame į kitų vartotojų kompiuterius, jie patys tą informaciją padaro viešai prieinama. Atskiras klausimas šioje vietoje yra ir vartotojo duomenų saugumas dėl „šarinto“ aplanko. Tačiau tai atskira tema.

Kaip vertinate Linkomanija.net pranešimą (angl. disclaimer), kuris draudžia Jūsų asociacijai priklausantiems asmenims naudotis šia tarnyba? Ar Jūs sutinkate, jog pažeidėte tarnybos naudojimosi sąlygas ir negalėjote ja naudotis be leidimo? Ar Jūs naudojate slaptą vardą, ar „lanva“?

Tai vieša erdvė, ne privati. Portale lankosi asmenys iš įvairių vietų. Jei linkomanija.net atstovai mano, kad mes pažeidėme įstatymus, tegul kreipiasi į policiją dėl tyrimo. Jei mes ką nors pažeidėme, tai kodėl tada į seniau nusiųstą įspėjimą gavome Kęsto Ermano atsakymą, o ne pranešimą, kad neturėjome teisės lankytis svetainėje? Kurio vartotojo prisijungimais naudojamės nenorime atskleisti. Tai privatūs to žmogaus duomenys.

Jūs traktuojate, kad leidimas atsisiųsti dalį programinės įrangos iš kompiuterio vartotojo (kalbant apie  „torrent“ tinklų veikimą) yra pažeidimas, bet žmogus, juk Jums nesiūlo siųstis viso failo – tik dalį. Ar nemanote, kad bandydami nustatyti tariamus pažeidėjus, Jūs taip pat pažeidėte tam tikrus nuostatus ir siūlėte parsisiųsti dalį programinės įrangos už kurią ir bandote nubausti?

Tai ne mes traktuojame, tai yra įstatymo nuostata – LR ATPK ir BK aukščiau nurodytuose straipsniuose aiškiai nurodoma – neteisėtai atgaminti arba padaryti viešai prieinamu kūrinį arba jo dalį.

Dėl mūsų veiklos – mes vadovaudamiesi Asociacijų įstatymu ir turėdami teisę ginti viešą interesą surinkome medžiagą ir perdavėme policijai apie vykdomus pažeidimus.

Ar gali būti įrodymu laikoma ekrano nuotrauka? Juk visi žinome apie Photoshop ir kitų programų galimybes dėl kurių pasaulyje keliami klausimai apskritai apie fotografijų ir vaizdo medžiagos patikimumą teisminiuose procesuose. Ekrano nuotrauka – apskritai kompiuterio sugeneruotas vaizdas, kurį galima koreguoti ir taisyti, kaip tik nori – niekas nenustatys šito. Ką manote apie tai?

Yra įrodymų visuma, ne tik ekranvaizdis. Yra ir kiti įrodymai, apie kuriuos kol kas nenoriu kalbėti, kad nepakenkčiau policijos tyrimui.

Pagal jūsų formuluotę teismai privalėtų atmesti visas nuotraukas visose bylose, kuriose užfiksuoti įrodymai. Tačiau taip nėra. Kai jus nubaudžia už greičio viršijimą, kurį užfiksavo fotoradaras, ar kyla abejonių dėl fotonuotraukų, kuriose taip pat tada gali būti pakeista duomenys, greitį? Taip ir šiuo atveju.

Kaip galėtumėte paaiškinti ir kitas ekrano nuotraukas, kuriuose internete, sakoma, Linkomanija.net naudojasi ir LRS, prezidentūros kompiuteriai? Gal pirmiausia turėtų būti užtikrinama skaidri veikla valstybinėse institucijose ir komercinėse įmonėse?

Negaliu komentuoti to, su kuo neesu susipažinęs. Neturiu duomenų apie tai, kad valstybės tarnautojai tuo naudojasi. Skaidrumas reikalingas visose srityse. Šiuo atžvilgiu, bent jau mūsų srityje, galiu drąsiai pasakyti – Lietuvos valstybinės institucijos yra tikrai visiškai skaidrios. Ir matome kiek daug dėl to nepatenkintų. Didžiausia problema – individualūs interneto vartotojai.

Kokia jums (asociacijai) finansinė ar kitokia nauda iš to, kad pagaunate vieną ar kitą pažeidėją?

Esame visuomeninė ne pelno organizacija, pelno iš to neturime. Giname narių teises.

Kalbama, jog Linkomanija.net dalinamasi ne tik, taip įvardijamais, piratiniais failais, bet ir legalia programine įranga, kuri yra nemokama ar atvirojo kodo. Kodėl Jūs turėtumėte uždaryti tarnybą, kuri suteikia galimybę žmonėms legaliai ir greitai parsisiųsti jiems reikiamą informaciją ar programinę įrangą? Ar tai nepažeistų tų vartotojų teisių?

Negaliu to patvirtinti ar paneigti, galbūt taip ir yra. Tarnybą, įvertinęs įrodymų visumą,  uždaryti ar ne, sprendžia teismas, ne mes. O kad šiame tinklapyje yra daug padaryta  neteisėtai viešai prieinamais internete kūrinių, tai faktas, kuris bus įrodinėjamas. Jei taip yra, kad yra platinama  „open source“ programų, gal kuris interneto vartotojas sukurs legalų „bylų“ keitimosi tinklalapį? O dėl legalių parsisiuntimų, tai kiekvienas kūrėjas, jei jis nemokamai suteikia galimybę parsisiųsti savo kūrinį, paprastai leidžia tai daryti iš savo tinklapio.

Kaip vertintumėte anksčiau internete pasirodžiusias kalbas, jog Windows 7 beta versijas pati Microsoft kompanija nutekina į tokias tarnybas kaip Linkomanija.net? Ar pati Microsoft nepažeidžia savo anti-piratavimo taisyklų ir ko tada vertas visas šis bylinėjimasis?

Dėl konkrečių produktų panaudojimo turėtumėte kreiptis į tų produktų gamintojus. Internete pilna gandų, kuriais neverta tikėti.

Linkomanija.net pažeidžia Jūsų nuostatas ir Lietuvos Respublikos įstatymus dėl to, jog leidžia žmonėms susirasti galimybę dalintis informacija tarp kitų savo vartotojų ar dėl to, jog renka aukas už vartotojų išsilaikymą sistemoje? Kokią konkrečiai žalą patiria dėl to Jūsų ginamos kompanijos, kokią žalą patyre mūsų valstybė ar individualūs asmenys? Atkreipkime dėmesį, kad toks apmokestinimas nieko nesiskiria nuo, tarkime, populiariausio Lietuvojo portalo one.lt atsiskaitymu SMS už tam tikras paslaugas – vartotojas pats pasirenka nori jis ar ne mokėti už siūlomas paslaugas.

Tinklapyje pažeidžiamos LR „Autorių ir gretutinių teisių“ įstatymo nuostatos, dėl šių pažeidimų mūsų nariai patiria didžiulius nuostolius, už tai numatyta atsakomybė. Teisinėje sistemoje įtvirtinta nuostata – panaudojai kūrinį – autorius ar gamintojas už tai turi teisę gauti atlyginimą. Tai ir yra negautos pajamos už panaudojimą, kitaip sakant, – patirta žala. Patiriama žala gali būti skaičiuojama milijonais. Žala yra vertinama pagal teisėtą mažmeninę kainą. Jei, pavyzdžiui vieną filmą vartotojai atsisiuntė 1000 kartų, o filmas parduotuvėje kainuoja 20 Lt., tai žala yra 20 000 Lt. Paskaičiuokime, kiek yra kūrinių, ir kokios jų kainos. Žalos dydis? Milžiniškas. O nuo to nemokami mokesčiai valstybei, žlunga pramogų industrija.

Atsakomybė, dėl to ar mokama už paslaugas, ar ne, jei vykdomi pažeidimai, išlieka.

Ką daryti su internete vis plintančia izoliacija – kai mūsų valstybės vartotojai negali peržiūrėti tam tikros informacijos vien dėl to, jog jie yra iš Lietuvos. Pavyzdžiui, ką daryti asmenims, kurie nenori pažeisti įstatymų, tačiau nori žiūrėti įvairias informacines laidas, populiariuosius serialus, rodomus už Atlanto ir t.t.? Ar parsisiųsdami serialo epizodą, peržiūrėdami jį, niekur neplatindami ir ištrindami pažeidžiame įstatymus? Kodėl?

Anksčiau jau minėjau, kad bet koks kūrinio panaudojimas be teisių turėtojo leidimo yra pažeidimas. Todėl jei parsisiunčiate, pažiūrite ir ištrinate kūrinį, jo neplatindami, jei šiems veiksmams nebuvo teisių turėtojo leidimo, darote pažeidimą. Jei teisių turėtojas galvoja, kad suteikus galimybę tam tikros šalies vartotojams, bus didelis „piratavimas“, ar dėl kitų priežasčių to neleidžia, reiškia teisių nėra, ir to kūrinio negalima naudoti jokiais būdais ir priemonėmis. Bet koks kūrinio panaudojimas – parsisiuntimas taip pat – yra pažeidimas.

Jeigu pažeidžiame, kodėl Jūsų asociacija nesiima veiksmų, kad būtų galima tai atlikti be jokių įstatymų pažeidimų? Kodėl, tarkime, organizacija neskatina elektroninės parduotuvės įkūrimo, kurioje pagal visus įstatymus būtų mokama už programinę įrangą, kino filmus, serialus ir laidas? Ar linkomanija.net būtų „legali“, jeigu sutiktų mokėti tam tikrą sumą leidėjams apmokestindama visus vartotojus? Kodėl nėra kuriamas, siūlomas toks planas Lietuvos verslininkams? Ką apie tai manote?

Mes giname teises, o neužsiimame verslu. Jei kuris verslininkas turi noro, gali kurti elektroninę parduotuvę. Tačiau dauguma teisių turėtojų neduoda „Interneto“ teisių. Reiškia, platinti internete tų kūrinių negalima. Kiekvienas teisių turėtojas turi savo turtines teises. Elektroninei parduotuvei įkurti reikia visų teisių turėtojų leidimo, o tai tikrai sudėtingas procesas. Nei vienas Torrent tipo puslapis šiai dienai nebūtų legalus, jei ir norėtų mokėti pinigų. Jie jau naudoja kūrinius be leidimo. Taigi, pažeidžia teises. O su tokiais partneriais, manau, nei vienas teisių turėtojas nenorėtų bendradarbiauti. Planas verslininkams? Ką galima daryti, jei negalima naudoti kūrinių? Kiekvienas verslininkas pats planuoja verslą. Neturime teisės niekam nurodinėti, kaip daryti verslą. Ir teisių turėtojai patys sprendžia, kaip naudoti kūrinius, kokias turtines teises perduoti partneriams.

Kokia Jūsų asmeninė (pamirškite, jog esate LANVA  pirmininkas) nuomonė apie piratavimą? Ar, pavyzdžiui, Microsoft „nenuplėšia“ nuo vartotojų per daug už savo programinės įrangos produktus? Ar tikrai kainos yra tokios, kokios yra ir ar tikrai sutiktumėte mokėti, tarkime, 2000 litų už OS?

Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad piratavimas yra labai blogas reiškinys. Žlugdoma pramogų industrija, bendrai valstybės ekonomika. Galima daug diskutuoti apie šį reiškinį, tačiau noriu pasakyti, kad tikrai 90 % vartotojų žino ir supranta, ką daro. Mūsų visuomenė nesubrendusi, arba tokia nori atrodyti. Pažiūrėkime į tai šiuo kampu: perdavėme policijai IP apie pažeidėjus. Tačiau beveik visose masinėse informavimo priemonėse esame teisiami mes, kurie giname teisių turėtojų teises, kurios buvo pažeistos. Argi ne atvirkščiai turėtų būti? Visuomenė turėtų smerkti prasižengusįjį. Kur link einame? Kol mūsų sąmonė radikaliai nepasikeis, situacija blogės. Tėvai nuo mažumės turėtų vaikams skiepyti į sąmonę, kad kiekvienas darbas, triūsas turi būti apmokėtas. Priešingu atveju išaugs nauja karta, kuri nevertins nieko, išskyrus materialines vertybes.

Ką manote apie Atvirąjį kodą (angl. Open Source)? Ar tai tinkama alternatyva Lietuvos atžvilgiu? Ką manote apie galimybes krizės metu sutaupyti pinigų diegiant tokią programinę įrangą ir apmokant žmones ja dirbti? Kodėl?

Apie atvirojo kodo programas manau, kad tai tikrai ne išeitis. Nemokamo nieko nebūna. Darbuotojų apmokymai, techninis programinės įrangos palaikymas ir aptarnavimas kainuotų ne ką mažiau, o galbūt ir daugiau, negu šiuo metu esančių. Taip pat vartotojams naujai prisitaikyti prie naujos programinės įrangos nėra lengva.

Ką aš turėčiau daryti, jeigu norėčiau, kad gintumėte mano autorines teises? Kaip man to pasiekti?

Jei esate teisių turėtojas, manote, kad jūsų teisės dažnai pažeidinėjamos ir norite jas apginti, rašote prašymą tapti LANVA nariu. Narių susirinkimas sprendžia apie narystę.

Ko siekiate artimoje ateityje, kokie Jūsų pagrindiniai (ir konkretūs) tikslai šiuo atveju? Kaip jie keisis priklausomai nuo 106 žmonių likimo – jeigu juos nuteis, jeigu nenuteis?

Mūsų tikslas – ginti narių teises. Tą mes ir darome. Greitu laiku turėsime atvejį dėl filmų neteisėto viešo paskelbimo, informaciją renkame šiuo metu. Norėčiau priminti – medžiagą renkame ne dėl parsisiuntimo, bet dėl neteisėto viešo paskelbimo. Nesvarbu ar vartotojas kūrinį padaro viešu internete, ar serverio administratorius pažeidžia teises, tai yra pažeidimai. Mūsų veiklai įtakos neturi kurio nors atvejo baigtis. Dirbame, ir toliau ginsime teises.

Dėkoju už atsakymus.