Interaktyvios magiškosios pasakos

Šią magijos kortų rūšį išradau anksčiau, negu susidūriau su Magic: The Gathering, todėl jų taisyklės yra žymiai paprastesnės, nors džiaugsmo pats žaidimas gali suteikti kur kas daugiau. Pimąją kaladę pasigaminau iš įprastinių kortų, užklijavęs ant jų baltus lipdukus, kuriuose tušinuku nupiešiau reikiamus ženklus. Gaila, bet ši relikvija tūkstantmečių sandūroje kažkur pradingo.

Antroji kaladė gimė informatikos būrelyje, piešinius mokiniai susirankiojo iš interneto (faktas, kad pažeisdami autorines teises), rėmelio fonas jų pačių pieštas, spausdinta spalvotu printeriu ant balto lipdukinio popieriaus, užklijuota ant kartono, padengta dar vienu skaidriu lipduko sluoksniu.

Trečiąją kaladę, virtualią, pasigaminau 2005 m. vasarą. Visus piešinius susirankiojau pats, iš nemokamų interneto šaltinių. Buvau pasirašęs ir nedidelį varikliuką autorizuotam žaidimui, bet netobulą, o ir AIDO sistema netrukus buvo uždaryta, tad šiomis kortomis taip niekas ir nesužaidė.

Jei nuspręstumėt magiškąsias kortas pasigaminti ir jomis sužaisti – be kompiuterio, žinoma, nes būtent tam kažkada seniai jas ir sukūriau – jums reikės kortų rinkinio ir žaidimo taisyklių.

Kortos yra svarbus (nors ir ne pats svarbiausias…) žaidimo elementas, trečiosios kaladės piešinukus galite rasti mano svetainėje: http://www.rzu.lt/?2008-01-21. O čia glaustai pateikiu „Magiškų pasakų“ taisykles:

Kiekvienas iš 2-4 žaidėjų gauna po 4 kortas ir specialią misijos kortelę (pavyzdžiui: „atkerėti piktuoju karaliumi paverstą medkirtį“; „grąžinti slibinui dantį“…).

Nauji veikėjai pasakojime atsiranda tik pagal naujų veikėjų kvotas, kurios yra papildomos tik tada, kai žaidėjas į savo ranką gauna ypatingą kortą („kovos“, „įžvalgos“ arba „virsmo“ – kiekvienos iš šių kortų kaladėje turi būti bent po tris). Jei žaidimo pradžioje niekas neturi ypatingųjų kortų, po 1 naują žaidėją kiekvienam iš žaidėjų galima „paskolinti“.

Žaidžiama, paeiliui dedant pasirinktą kortą ir tęsiant pasakojimą taip, kad būtų panaudodatas joje vaizduojamas objektas. Kortų skaičius rankoje visuomet papildomas iki keturių.

Pasakojimas turėtų būti nuoseklus, logikos dėsniai čia svarbiau, negu fizikos. Dedant ypatingąją magijos kortą galimi tam tikri burtai (kova, įžvalga ar virsmas).

Jei kuris žaidėjas paskelbia pasiekęs savo misiją, likę žaidėjai atlieka po vieną sustiprintą ėjimą (galima dėti norimą skaičių kortų, naudoti norimo stiprumo kerus ir t.t.), ir šio ėjimo metu taip pat privalo užbaigti savo misijas.

Optimalu, jei žaidimo linija tęsiasi bent 15-30 kortų. Žaisdamas su įvairaus amžiaus vaikais ir suaugusiais pastebėjau lyčių skirtumus (nors buvo ir išimčių).

Berniukai yra linkę užbaigti žaidimą jau antruoju ėjimu („šiuo kardu nužudau slibiną, jis atvirsta medkirčiu, atgyja ir pažada daugiau niekada blogai nesielgti“).

Mergaitės, regis, pamiršta, kad yra kažkokia misija („princesė sutiko miške žirgą ir nujojo į kitą šalį už trijų marių“).

Šiek tiek pasukęs galvą savo svetainėje prikėliau trečiąją kortų kaladę naujam gyvenimui: http://www.rzu.lt/?id=588.

Tai turėtų būti kone-blogRPG žanro interneto naršykle žaidžiamas žaidimas. Norėdamas šioje versijoje išvengti dalyvių registravimosi, tarp žaidžiančiųjų ir paties pasakojimo – t.y. prie žaidimo stalo – pasodinau keturis mėgstamiausius realiai gyvenusius lietuvių rašytojus.

Esminės šios versijos taisyklių ypatybės ir skirtumai nuo originaliųjų taisyklių yra šie:

1. Žaidėjai mato ne tik savo, bet ir svetimas kortas bei misijas. To neprireiktų, jei kiekvieną rašytoją valdytų tik vienas užsiregistravęs žaidėjas, bet siekdamas pritraukti daugiau dalyvių, registracijos atsisakiau.

2. Padėjus kortą tekstui surašyti skirtas laikas – ne daugiau 10 minučių. Jei žaidimo dalyvis per tą laiką neįrašo teksto, rašytojo valdymą gali perimti kitas žaidėjas. Sistema nėra tobula, bet leidžia išvengti žaidimo dalyvių atliekamų veiksmų konfliktų. Antra vertus, pliku php geriau gal ir nebūtų įmanoma.

3. Žaidimo varikliukas netikrina nei naujų veikėjų kvotų, nei pasakojimo atitikimo dedamoms kortoms, todėl žaidėjai patys turėtų laikytis intuityvių magiškojo padorumo taisyklių.

4. Šiuo metu nustatytos tokios žaidimo pabaigos sąlygos: per pirmuosius aštuonis ėjimus misijos dar neužbaigiamos, o po penkiasdešimtojo ėjimo žaidimas pasibaigia „per jėgą“. Beje, kaip ir „tikrosiose“ žaidimo taisyklėse, vienam iš rašytojų paskelbus pabaigą, likę trys turi lygiai po vieną ėjimą.

Vieną bandomąją pasaką parašiau pats vienas, bet žiūrėkit į ją atlaidžiai, kaip į tam tikrą nevykusį, nors ir naudingą pavyzdį. Atvėriau dar kelis laisvus žaidimo stalus, maloniai kviečiu užeiti ir pamiklinti savo fantaziją ir klaviatūrą.

Tai yra Raimundo Zabarausko rašinys svečiuose pas nežinau.lt. Norite ką nors pasakyti tinklaraščio skaitytojams? Atsiųskite savo kūrinį el. paštu (žr. kontaktus kairėje).