§ 10. Didis įvykis, žmonės! Šių metų rudenį Vilniuje vyks penktasis kasmetinis Interneto valdymo forumo (The Internet Governance Forum) susitikimas. Nepažįstantiems organizacijos: tai Jungtinių Tautų organizuotas forumas, kuriame dėl dabartinių interneto galimybių bei problemų ir jo ateities tariasi įtakingiausi politikai, verslininkai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Į forumą kviečiamas ir jaunimas, ypač po pernykščio susitikimo Egipte, kuriame nuspręsta paklausyti balso tų, kas internete dalyvauja aktyviausiai.
Apie renginio svarbą galima spręsti vien iš to, kad Lietuva, kaip organizatorė, gavusi teisę suburti vieną iš daugiau kaip 60-ies darbo grupių, joje dalyvauti ir pranešimus skaityti ketina kviesti JAV užsienio politikos vadovės Hillary Clinton padėjėją, žmogaus teisių aktyvistą Michaelą Posnerį, Europos skaitmeninės politikos komisarę Nellie Kroes, Google viešosios politikos vadovą Alaną Davidsoną, JAV Baltųjų rūmų technologijų skyriaus atstovą Andrew McLaughlin, vieną garsiausių interneto technologijų tyrinėtojų Clay Shirky ir dar visą būrį įvairių pasaulio šalių ministrų, interneto verslo vadovų, aktyvistų. Ir tai tik viename seminare – iš viso į Lietuvą suvažiuos apie 1500 dalyvių, kurių vardai šiaip matomi tik portalų ir tinklaraščių įrašuose apie interneto problemas. Žodžiu, įspūdingas renginys.
Šiandien buvau Užsienio reikalų ministerijoje, susitikime, kuriame svarstėme, kokią diskusijų kryptį parinkti Lietuvos organizuojamai konferencijos darbo grupei. Pagrindinės kryptys tarsi būtų dvi: žodžio laisvė internete ir atvira prieiga skaitmeninio paveldo. Pirma tema natūraliai dera su renginio data – rugsėjo 15 dieną bus minima Tarptautinė demokratijos diena. Tačiau agitavau priimti ir antrąją temą – manau, kad atviros prieigos prie informacijos ir žinių bei kultūros (literatūros, kino, garso įrašų) problema dabar yra bene aštriausia, tad pasiūliusi tokią temą tarptautiniam forumui Lietuva ne tik parodytų, kad jai rūpi skaitmeninės visuomenės išprusimas ir paveldo skaitmenizavimas, bet ir atkreiptų dėmesį, kad dėl šio, daugybe painių teisinių normų susaistyto informacijos klodo prieigos turi tartis viso pasaulio politikai, verslininkai ir akademinis sluoksnis.
Kaip atrodys galutinė dienotvarkė dar neaišku – bus matyti. Aišku tik tai, kad pats forumas ir visos jame svarstomos temos yra vienas svarbiausių (jei ne svarbiausias) interneto metų įvykis. Labai smagu, kad bent kelioms dienoms interneto dėmesio centras bus Vilniuje.
Kai turėsiu daugiau žinių apie IGF renginį, pranešiu. Lietuvoje, kaip minėjau, jį kuruoja URM ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
§ 11. Interneto žvalgybos valdyba. Pentagonas labai nemyli Wikileaks. Nieko nuostabaus, ypač po paskutinio „nutekėjimo“ – vaizdo įrašo iš karo Irake 2007-aisiais, kuriame nufilmuotas JAV kariuomenės antpuolis, kurio aukomis tapo 12 žmonių, įskaitant du Reuters žurnalistus. Reuters kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydama išslaptinti įrašus, tačiau ji atsisakė, o štai Wikileaks su tautos iš Twitter pagalba ėmė ir iššifravo užkoduotą vaizdo įrašą, kurį dabar jau peržiūrėjo daugiau kaip 4 milijonai žmonių (pilna versija – 40 min., trumpa – 18 min.). Silpnesnių nervų žmonėms nesiūlau žiūrėti, nors mes tikriausiai esame užgrūdinti daug baisesnių vaizdų veiksmo filmuose.
Ta proga the New York Times svetainę Wikileaks praminė „interneto žvalgybos žvalgyba“ (pagal analogiją su CŽV). Wikileaks yra paskelbusi daugybę „nepatogių“ dokumentų, įskaitant kankinimų Guantanamo įlankos kalėjimuose ataskaitas, interneto cenzūros ataskaitas, naftos skandalo Peru, taršos Afrikoje dokumentus ir daug kitos karštos informacijos.
Nežinau, ar IGF svarstys Wikileaks ir panašių svetainių iniciatyvas, bet tikriausiai ir tą klausimą reikėtų apsvarstyti. Kas yra Wikileaks – grėsmė valstybėms ir verslui, kurio paslaptis ji atskleidžia, ar naujos kartos skaitmeninės demokratijos saugiklis, neleidžiantis net kariuomenėms ir slaptosioms tarnyboms jaustis neliečiamomis? Kaip elgtųsi Lietuvos valdžia, jei tokia svetainė atsirastų mūsų šalyje? Kaip ji turėtų elgtis?
§ 12. Netikėtas požiūris į iPad. Kodėl Google gali labai nepatikti iPad būdas naudoti internetą…
12 Comments
§ 12 Užtenka vieno sakinio, kad suprastum, apie ką eina kalba. Net nereikia skaityti nuorodoje pateikto teksto. Bet Google mokosi: dabar – pardavinėti telefonus, vėliau – kompiuterius. Turi įmerkusi uodegą ir į daugelį kitų sričių, bet laikas parodys, ar BigG pakankamai greitai mokosi, kad sugebėtų iš to uždirbti. Nes dabar viskas sukasi apie paiešką ir reklamą, ar ne?
§ 11. Žiauru ir baisu. Lygiai kaip 1991 m. Lietuvoj. Tik gal pas mus buvo baisiau, nes viskas labai arti.
Manrods WikiLeaks labai nemyli Pentagono, o ne atvirkščiai.
Aš už karo Irake nutraukimą, bet WikiLeaks nėra neutralus informacijos šaltinis. Su paskutiniais perlenkimais, tai darosi panašiau į propagandos priemonę.
Dėl google nužudymo. Straipsnio autorius sako, kad džiaugiasi naudodamasis vos ne dešimt skirtingų aplikacijų tam pačiam darbui atlikti, kuriam užtenka vienintelės – naršyklės. Kur čia gėris?! Namie, prie savo iPad arba super duper iPhone galėsi pasitikrint, išvyksi atostogauti, iPhone pavogs, iPad būsi nepasiėmęs ir priėjęs prie kompiuterio kavinėj negalėsi nieko pasitikrinti ar pasižiūrėti, nes neturėsi tų dešimt aplikacijų. Autoriaus požiūris visiškai vartotojiškas ir tingiai amerikietiškas.
Nemanau, kad Apple nužudys google. Ir ne MS. Mano nuomonė tokia, kad ateitis priklauso open source ir GNU. O iš šitų trijų gigančių, manau būtent google yra arčiausiai šios ideologijos.
„Ateitis priklauso Open Source ir GNU“ – labai naivus požiūris. Kažkaip pastebėjau tokį sindormą, jog Linux mylėtojai taip įsitikinę, jog IT produktų kūrėjai yra be galo altruistiški ir gali kurti viską tik iš įdėjos, nenorėdami atlygio. Taip, yra be galo gerų Open Source iniciatyvų, kurios tikrai sveikintinos, bet jos nėra amžinos, galų gale viskas visada atsiremia į pinigus. Ir vienas svarbus faktas paneigiantis, jog judama Open Source linkme, tai iPhone ir GetJar mobiliųjų programų parduotuvių didėjantys pardavimai.
Nieko, webas anksčiau ar vėliau perspjaus visu native apps’us, ir atvira platforma vėl triumfuos.
@Vaclovas
GNŪ…. Paprastas klausimas: esi per visą savo gyvenimą parašęs nors vieną vertą dėmesio programėlę? Manau, kad ne. Tuo daug kas pasakyta.
„…atviros prieigos prie informacijos ir žinių bei kultūros (literatūros, kino, garso įrašų) problema dabar yra bene aštriausia, tad pasiūliusi tokią temą tarptautiniam forumui Lietuva ne tik parodytų, kad jai rūpi skaitmeninės visuomenės išprusimas ir paveldo skaitmenizavimas, bet ir atkreiptų dėmesį, kad dėl šio, daugybe painių teisinių normų susaistyto informacijos klodo prieigos turi tartis viso pasaulio politikai, verslininkai ir akademinis sluoksnis“ – Džiugai, palaikau vsų 100%!!!
Paskaicius § 12, baisu daros, juk visa turini jus gausite jau prafiltruota apple, o apple kaip jau daug kartu matem ir matom, tikrai nesiorentuoja i tesybes ir dorybes, jie daro ka nori patys, o ne ko nori vartotojas. Google siuo atveju kaip diena ir naktis (nors jie matyt irgi savanaudiski), leidiz pamatyti pasauli is kurios nori puses. Man tai tik dar viena priezastis nusiteikti pries apple – ta pati zodzio laisve.
Del § 10, tai manau kaip tik daug svarbiau kalbeti apie „prieiga prie skaitmeninio paveldo“, nes tai kaip tik daug aktualiau nei zodzio laisve, kuri aktuali ne tik internete ir yra svarstoma nuolat. Tuo tarpu skaitmeninis turinys, kolkas isrinktuju rankose: valdzia apie tai negalvoja, uz valdzia galvoja labai vienpusiskai nusiteikusios institucijos. Va ta butinai reikia kelt i viesuma, supazindint kuo daugiau zmoniu, apie tai diskutuot ir ieskot sprendimu. Bijau tik, kad Lietuva „drasi salis“ ir pasirinks lengvesni kelia kalbet apie zodzio laisve, kur susirinke zmones tiesiog padejuos, kad reikia kazka daryt ir tiek, o juk butu musu sansas issokt is minios, pasakyt kazka naujo..
Jei būtų pasirinikta forumo tema „laisva priega prie skaitmeninio turinio“, tai būtų visai faina, kad dalyvautų ir Lawrence Lessig.
O taip pat, būtų neblogai, jei atsirastų teisininkų, kurie nuportintų į Lietuvą CC licenzijas :)
Taip, norėjau lygiai tą patį pasiūlyt — reikia Lawrence Lessig būtinai!
WikiLeaks propagandos priemone? Na niekas to neisvengia, bet palyginus su bet kuriomis naujienu agenturomis – jie neautralumo angeleliai. Medziaga skelbiama be komentaru, tiesiog pilnas gaunamas turinys (vienok sitas video is Irako yra isimtis). Pasidomekit ka pries tai jie nuleak’ino.
Gresmes del wikileaks? Wikileaks informacija gauna ne veltui, nes:
1. Informacija yra kontraversiska ir svarbi, del ko atsiranda zmoniu rizikuojanciu ta informacija nutekinti.
2. Svarbi informacija yra nepakankamai saugoma. Tai – kazkieno blogos/netinkamos veiklos rezultatas.
Abiem atvejais kazkas turi buti daroma, ar ne?
Isvis WikiLeaks yra 10mecio ivykis spaudoj imho. 21ojo amziaus pankai visom gerosiom prasmem ;)