Nedarbo dienos geriau tinka svarstymams apie dirbamą darbą ir jo perspektyvas. Galima bent kiek atsiriboti nuo dienos rūpesčių ir racionaliau sverti pliusus ir minusus. Ar ne per ilgai užsibuvau viename darbe? Gal vertėtų paieškoti kito, geresnio – pasaulis juk didelis? :)
Aš esu pakeitęs santykinai nemažai darbų – lyginant su japonų darbo tradicijomis, beprotiškai daug. Bet ilgainiui į galvą šauna ir kitų minčių: ar toks čigoniškas keliavimas tikrai yra geras? Gal geriau būtų dirbti sėsliau?
Jei dienos idėja paskatino jus susimąstyti, perfrazuojant Penelope Trunk tinklaraštį Brazen Carreerist, neverta jo keisti dėl šių penkių priežasčių:
- Nekenti savo viršininko. Reikia išmokti nuo jo slėptis.
- Nori prestižiškesnio. Eik gydytis nuo didybės manijos.
- Nori naujų pažinčių. Visas populiarusis lietuviškas internetas tavo paslaugoms.
- Nerandi gyvenimo prasmės. Ji ne darbe, o poilsyje.
- Nerandi laimės. Jos darbe irgi nebūna.
Išvada? Dažniausiai darbą verta keisti tik dėl didesnės algos.
4 Comments
Tiek laimė, tiek gyvenimo prasmė susideda ne iš vieno komponento. Aš esu laimingas dirbdamas darbą. Tačiau laimingą mane daro ne tik darbas, o ir visa kita kas už jo ribų – draugai, šeima, poilsis, nauji atradimai ir dar daug kas. O apie gyvenimo prasmę nepulsiu aiškinti, nes nežinau apie ją.
Aš tai keičiau darbą dukart. Pirmą kartą dėl algos (atsibodo juoda), antrą kartą dėl melo apie algą ir dėl laisvės ribojimo – aišku pagal šį kriterijų turbūt idealiausia būtų dirbti google (20% laiko saviems projektams), bet man ir dabartinis darbas labai patinka :)
Regis, ne tik google duoda laiko saviems projektams.
Pamiršau parašyti apie savo darbų keitimus. Darbą keičiau vieną kartą. Dėl „juodų“ pinigų, organizacinio bardako, valdžios intrigų ir pan.
Kol kas darbo keisti neketinu. Tik gal norėčiau dirbti didesnėje komandoje.
Darbų pakeičiau kelis, dauguma kartų – dėl didesnės algos, tačiau paukutinį kartą keičiau darbą, nes asmeniniam gyvenimui nebeliko laiko, o poilsio tebūdavo 4 dienos per mėnesį (geriausiu atveju)…