Nors lietuviški tinklaraščiai (interneto dienoraščiai, „blogai“) labai greitai perima visas gerąsias ir blogąsias užsienietiškų analogų savybes, kai kurie dalykai pastebimi dar ganėtinai retai. Vienas iš jų – svečiavimasis viename ar kitame bloge. Kviestiniai rašytojai šiaip yra labai geras ir dažnai tradicinėje spaudoje praktikuojamas dalykas – kai kurie autoriai netgi turi savo pastovias skiltis leidiniuose, nors juose nedirba. Ar pritaikomas toks modelis mūsų dienoraščiams?
Aš tai nė neabejoju, kad taip. Svečiavimasis kitame bloge ir autorių kvietimas į savąjį turi labai daug privalumų visiems mainų dalyviams. Nors „materialūs“ dalykai man ne tokie įdomūs, bet spėju, kad net labai praktiškais sumetimais tai apsimoka daryti: abu blogai savo skaitytojus (kurie gali ne visai sutapti) supažindina su kitu kokybišku dienoraščiu, pristato vienas kitą ir sugeneruoja papildomų apsilankymų, o gal ir pastovių skaitytojų.
Kur kas svarbesni už „ekonominius“ yra turinio ir asmeninės patirties dalykai. Pasikvietę autorių vienam ar keliems įrašams, mes ne tik praskaidriname tinklaraščio monotoniją (na gerai jau – išplečiame temų ratą), bet ir praturtėjame patys perskaitę, kaip rašomo blogo kryptį interpretuoja asmuo iš šalies.
Svečiavimasis kitame bloge įpareigoja įsigilinti į jo tematiką, pajusti jo skaitytojus ir pateikti jiems ką nors vertingo ir įdomaus. Įrašas tikrai bus geras jau vien dėl to, kad kartu su juo juk pristatomas ir autoriaus blogas – jūsų elgesys svečiuose bus jūsų vizitinė kortelė.
Tokie mainai geriau nei bet kurie kiti būdai skatina natūralų blogerių bendruomenės plitimą ir tarpusavio pažinimą. Jie mano galva yra geresni už įrašus „drauguose“, kurie dažnai suprantami kaip „Aš tave gerbiu. O tu mane gerbi?“. Žinoma, nereikia persistengti – prisikvietę per daug svečių rizikuosime prarasti savo tinklaraščio veidą, atmiešti stilių iki neatpažįstamumo. Kartą per porą savaičių ar mėnesį (priklausomai nuo dienoraščio publikacijų tankio) turėtų pakakti.
Ką jūs manote apie ėjimą į svečius pas „blogą“? Teko tai daryti? Pasidalinkite mintimis.
3 Comments
Savaip – teko. Tik ne specialiai tam rašytos mintys, o tiesiog tam tikros mano blogo publikacijos buvo perspausdintos Nemalk.lt bloge. Kartais su mano žinia, o kartais pastebėdavau jau po fakto – bet juk negaila… :]
Tai truputėlį kitas dalykas – tai blogo sindikavimas (tegu ir nemokamas). Nežinau.lt rašinių taip pat esama gal 3-4 svetainėse.
Aš turėjau galvoje kitką – svečią, kuris parašo specialiai tam tikram blogui ir jo skaitytojams. Pavyzdžiui, jei tektų rašyti svečiuose pas Dievų žiniasklaidą, tektų ką nors „juodo“ iškasti kompiuterinėje spaudoje (kurią geriau pažįstu) :D
Pirmyn, kodel gi ne – jei tik kas nors įdomaus, mielai publikuosiu savo bloge. Kažkas gi turi pradėti :] Jei tik tai atitinka mano blogo koncepciją – o kokia ji, manau, galima susidaryti įspūdį paskaičius bent keletą įrašų.
4 Trackbacks
[...] prieš 10 dienų rašiau savo pamąstymus apie galbūt skatintiną rašymo svečiuose dalyką. O jau šiandien su didžiausiu malonumu pristatau pirmąjį nežinau.lt svečią – [...]
[...] nezinau.lt idėja apie svečių užsukimus į blogus ir su dideliu malonumu pristatau autorių Šilą, kuris labai laiku, prieš didžiąsias šventės [...]
[...] buvo tiek įrašų, kad reikėjo patarti skaitytojams, kaip iš jų turėti daugiau naudos. Kovą pradėjau kviestis autorius į svečius, nors tokia tradicija nelabai prigijo, nors svečių rašiniai buvo įdomūs ir skaitomi. Tuo metu [...]
[...] kurie nori įnešti į savo puslapius šiek tiek kitokios raštliavos kvapo. Kažkada Nezinau.lt kvietė svečiuotis vieniems pas kitus, bet tas buvo seniai. Per dvejus metus situacija daug kur pasikeitė, bet [...]