„Hack the World“ – pradžių pradžia

Realybę mes matome kitaip. Matome daugiau nei paprasti žmonės. Jie mato tik išorę, mes matome ir vidų. Tokie ir esame – realistai su svajotojų akiniais.

Kiekvienam leidiniui (spausdintam ar internetiniam) ateina laikas parašyti apie hakerius (Pastaba: rašysiu „hakeris“, o ne „programišius“, net taip reikia :) ). Kompiuterių priešaušryje jei buvo tie skaitmenininiai kaubojai, kurie dar prieš atvykstant mums – technologijų pasaulio kolonistams, užkariavo visiškai nepažįstamą teritoriją. Norėdami suprasti, kas jie buvo ir yra iš tikrųjų, ką veikė buvo anksčiau ir dabar, reikia bent paskubomis prabėgti viską – praeitį, tų laikų kompiuterines technologijas, pirmuosius konfliktus su teisėsauga, įsilaužimus, hakerius šiandien ir naująją rytdienos kartą.

Žodis hakeris turi daugybę reikšmių. Dažniausiai žiniasklaida vartoja šį žodį apibūdindama žmogų, „pernelyg“ aktyviai besidominti kompiuteriais arba žmogų, kuris pasinaudodamas įvairiomis kompiuterinėmis „galiomis“, gauna informacijos neteisėtai, įsilaužia į kompiuterių sistemas, apeidamas apsaugą. Tačiau šis žodis turi ir teigiamą prasmę. Ji apibūdina smalsų, techniškai labai išprususį žmogų, programuotoją, besidomintį kompiuteriais, atviruoju kodu, sistemų saugumo dalykais. Daugelis hakerių įsitikinę, kad visa programinė įranga turi būti nemokama ir laisvai platinama, jie aktyviai prisideda prie atvirojo kodo projektų kūrimo. Daugelis jų yra apsaugos sistemų specialistai, ieškantys saugos problemų įvairiose sistemose ir tinkluose.

Pats žodis „hakeris“ yra kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia „kirviu besidarbuojantį baldžių“.

Pradžių pradžia

Hakerių egzistavimo pradžia siejama su pirmais „Phreakers“, kurie vedami smalsumo aiškinosi tuometinius telefonų tinklus, jų veikimo principus ir (kaip jie patys pasakoja) linksmai leido laiką. Pagrindinis frykerių tikslas – apeiti telefonų linijos mokesčius ir išgirsti kitos šalies telefono operatorės pasisveikinimą. Ši „paslauga“ buvo mokama, tačiau John T. Draper (žinomas kaip Captain Crunch) ir Steve Wozniak (Apple kompanijos įkūrėjas) sugalvojo Blue Box prietaisą, kuriuo pasinaudodami galėjo skambinti į visas šalis nemokamai. Ilgainiui frykeriai ėmė kelti nemažą galvos skausmą telefono linijų savininkams ir prižiūrėtojams.

Blue Box buvo sukurta panaudojant žaisliuką, kuris buvo dedamas į Cap’n Crunch pusryčių dribsnių dėžutes. Prie prietaiso modifikacijos prisidėjo ir neregis Steve Wozniak draugas Joe Engressia (žinomas kaip Joybubbles). (Vienas garsiausių frykerių, Joe Engressia mirė 2007 rūgpjūčio 8 d.).

Manoma, jog šie žmonės pastūmėjo link hakinimo ir hakerių paplitimo, nes visiems patiko atrasti kažką naujo ir naudotis ne itin legaliais prietaisais. Tuo metu tai buvo itin populiaru.

Nors kalbama, kad ir su skaitmenimėmis linijomis Lietuvoje galima žaisti panašius žaidimėlius, tačiau dėl tokių dalykų galima lengvai įkliūti, o mažas juokelis gali virsti baudžiamosios bylos iškėlimu.

Hakeriai nebuvo tiesioginė frykerių pamaina, nors jie perėmė nemažai pirmųjų „įsilaužėlių“ kultūros ir vertybių. „Tikrasis“ hakerių judėjimas prasidėjo maždaug 1961 metais, kai MIT (Masačiusetso technologijų institute) žaislinių traukinukų klubo nariai pirmą kartą pristatė save kaip hakerius. Jie „išrado“ pirmuosius programavimo įrankius, žargoną ir daugumą mus (net ir dabar) supančios kultūros.

Po kiek laiko JAV gynybos departamentas ryšiams su universitetais sukūrė interneto pradininką (pramintą ARPAnet), kuris jungė daugybę aukštųjų mokyklų, laboratorijų ir leido greitai bei patikimai keistis informacija. Tie patys MIT studentai su naujai prie jų prisijungusiais žmonėmis sukūrė savo žargono žodyną, kurį vėliau taip ir pavadino „Hakerių žodynas“. Jis buvo išleistas 1983 metais. Nuo to laiko hakerių kultūra smarkiai plito visame pasaulyje.

Nauja hakerių populiarumo banga prasidėjo 1969 metais, kai Ken Thompson, grupė AT&T darbuotojų, MIT studentų ir Generic Electric darbuotojų sukūrė Unix operacinę sistemą. Sistema buvo sukurta MULTICS (Multiplexed Information and Computing Service) pagrindu. Iš kurios vėliau išsivystė FreeBSD, OpenBSD, Linux ir kt. Unix buvo dar „paslaptis“,  apie kurią sužinoti, patobulinti ir ištirti norėjo dauguma daugiau apie kompiuterius nusimanančių žmonių – hakerių gretos gausėjo: vieni kūrė programavimo kalbas (pvz., C kalba sukurta Dennis Ritchie), kiti rašė knygas (Steven Levy knyga „Hakeriai: Kompiuterinio perversmo herojai“; šis autorius taip pat parašė hakerių etikos kodeksą), dar kiti tobulino tą pačią Unix OS.

Vėliau hakeriai pradėjo burtis į bendruomenes (pvz.: Extasyy Elite ir Legion of Doom). Vienas garsiausių aktyvistų Loyd Blankenship (žinomas kaip The Mentor) sukūrė pirmąjį hakerių manifestą. Šiuo metu yra išleistas naujas hakerių manifestas, kurį galite rasti Manifest.net.ru (anglų kalba) – pirmieji sakiniai šiame rašinyje taip pat yra iš šio manifesto.

(bus daugiau)