nuotraukos autorius: wellohorld
Ne taip jau seniai tas internetas Lietuvoje išpopuliarėjo. Iki šiol jo skvarba nesiekia nė pusės šalies gyventojų. Todėl „gyvenimas iki interneto“ daugeliui žmonių tebėra realybė. Tačiau besinaudojantiems internetu laikai gerokai pasikeitė. Pusiau rimtai, pusiau juokais CyberNet neseniai buvo paskelbusi sąrašėlį dalykų, kaip gyvenimas atrodė iki interneto. Keletas ryškesnių detalių, kurias prisiminiau beskaitydamas:
- Visais piniginiais klausimais teko kreiptis į banką ar taupomąją kasą. Vietoje kortelių ir e-banko buvo taupomoji knygelė ir pinigų „pervedimai“ – pašto perlaidos.
- Kiekviename bute prie laidinio telefono buvo padėta stora telefonų knyga – pagrindinis kontaktų informacijos šaltinis iki Google. Moteriškės nevengdavo pabendrauti telefonu po kelias valandas per dieną, nes už laiką nereikėjo mokėti – miesto ribose buvo tik abonentinis mokestis.
- Muzika buvo perkama kasečių, plokštelių, vėliau – CD pavidalu. Dažnas reiškinys – eiti po mokyklos pas kurį nors draugą muzikos persirašyti. Dviejų kasečių magnetolos buvo itin vertinamos.
- Jei norėjai pasikalbėti su keliais draugais kartu, reikėjo susitikti fiziškai. Visus savo draugus pažinojai realiai – žinojai, kaip jie atrodo, kokios jie yra lyties, amžiaus. Niekas neturėjo 5000 „draugų“ sąrašo.
- Pašto paslaugomis buvo naudojamasi ne tik prieš Kalėdas. Mieste buvo gausu pašto dėžučių, eidami į darbą ar mokyklą, žmonės iš vakaro parašytus ant popieriaus laiškus vokuose su pašto ženklais įmesdavo į tas dėžutes.
- Žmonės prenumeruodavo dienraščius ir skaitydavo namuose. Vėliau tie laikraščiai buvo naudojami kaip gyvuliukų kraikas, stalčių įklotai ir pan. Kai kas segdavo visus laikraščius į milžiniškas „plytas“ (laikraščių formatas buvo gerokai didesnis).
- Žaidimai su draugais? Arba sportiniai, arba kortos. Na, dar stalo žaidimai, bet įvairovės stoka neskatino populiarumo. Nors daugelis perpiešinėdavo „Monopolį“.
- Dienoraštis tais laikais buvo knygelė dermantininiais viršeliais, paslėpta rūbų spintoje po apatiniais. Jaunieji verteriai į jas rašė savo kančias.
- Niekas nežinojo, kas yra „spam“.
Galima dar daug būtų vardinti, bet gal pakaks – papildykite, jei pamenate ką nors smagaus. Šiandien labai sunku įsivaizduoti, kas bus mūsų gyvenime, kai juoksimės iš Word of Warcraft, Skype, skystųjų kristalų monitorių ir 2 Mb/s interneto spartos.
21 Comments
Kaikoks popierinis spamas budavo. Prisimink „Jei gavai sita laiska ir nepersiusi 10 jo kopiju tave visa gyvenima persekios bedos…“
@antonio:
Aha. Šitą buvau pamiršęs. :) Ir dar taip prigasdindavo – neįpratę buvom. Aš kadaise jau buvau užsimojęs rašyti krūvą tų laiškų, bet tėvas sugėdino.
Visi skelbimai būdavo tik laikraščiuose :) Nori automobilio, buto ar pianino – pirk „Alio“ :)
Profesinis: pranešimai spaudai redakcijoms buvo siuntinėjami faksu. Uch, gerai, kad tada dar neteko man dirbti :)
aš dar dabar turiu perpieštą Monopoly…
Darbas bet kur, nes darbo užduotis gali gauti ir rezultatą grąžinti intu. Žinoma, čia gražiai prisidėjo ir mobiai.
O p. spindoctorui dėl fakso:
jis Lietuvoje atsirado porą metų prieš internetą, ir telekomo buvo pasitiktas kaip ideologinė diversija: Telekomo valdininkai ieškojo kaip jį papildomai apmokestinus ir bendrai išplėšus baudą, nes turi nereglamentuotą ryšio priemonę (tai jau po 1990!). Iki to buvo teletaipai, telegramos, dar kažkas.
Spamas atsirado dar gerokai anksčiau prieš internetą. Visai nesenai skaičiau straipsnį apie spam`o tėvą, kuris pirmasis pasaulyje paštu išsiuntė tą patį laišką tūkstančiams adresatų. Ir tik vėliau, atsiradus internetui, spam`as persikėlė į elektroninę erdvę.
Dabar aplamai kai kurie gyvena ne su internetu, bet internete:)
Sėdėti namie, nes lauki svarbaus skambučio :)
Kartą atsitiktinai kažkaip tris mus telefonu sujungė. Tuomet telefai buvo ne spaudomi, o sukami, tai apie kažkokias skaičių kombinacijas ir galvoti negalėjom. Žodžiu, ilgai tada mėgavomės tokiu „stebuklu“. :)
O dar ligi šiol kai kurių žmonių negaliu įkalbinti – nei tu pas mane eik, nei man pas tave reikia eiti – faksuok arba siųsk internetu. Geriau laiką, gaištamą važiuojant, surinkti į krūvą ir pasidaryti sau laisvą dieną gamtoje ar malonioje kompanijoje. Bet ligi šiol kažkoks nepatiklumas žmones kankina – vat, kai tiesiai į rankas įspraus, tada patikima.
Ponui Simonui su pliusu:
sukamas telefonas buvo 2 rūšių: kai suki diską, ir prisijungti betarpiškai prie abonento, ir kai suki rankenėlę. Tada atsiliepia panelė, Fräulein, барышня, pani, mis, mademoiselle Kuku, ir paprašai sujungti su Smolniu…
2MB/s jau dabar juokinga 20 – kitas reikals.
Ale tikrai susimąsčiau, kad turiu virtualių, tačiau kažkaip stengiuosi būtinai susitikti ir pakalbėti gyvai. Kitoks net bendravimas pasidaro..
o kur dar katalogai ir geltonieji puslapiai…
[..]Ne taip jau seniai tas internetas Lietuvoje išpopuliarėjo. Iki šiol jo skvarba nesiekia nė pusės šalies gyventojų.[..]
Verta prisiminti, kad mūsų demografinė „piramidė“ yra urnos formos. Tai sąlygoja, kad nemažai yra pensinio amžiaus žmonių. O pensininkai retai naudojasi internetus. Tiksliau, retas pensininkas naudojasi.
[..]Šiandien labai sunku įsivaizduoti, kas bus mūsų gyvenime, kai juoksimės iš Word of Warcraft ir 2 Mb/s interneto spartos.[..]
World of Warcraft man jau dabar juoką kelia. Nesuprantu, koks tikslas ten lakstyti ir t.t. O 2 Mb/s tikrai mažas jau greitis palyginus. Dauguma dabar turi optinius kabelius, kas leidžia daug didesnius greičius pasiekti. Tik Zebros bazinis gadina visą Lietuvos interneto spartos statistiką.
Nebuvo sumautu mobileku buvo galima ramei bet kokiam kabake pavalgyt ar kinotetre netrukdomai ziuret filma…
Dar keletas dalykų:
1. Filmai. Anksčiau filmus galėjai žiūrėti tik per TV arba nuėjęs į k/t. Ir tai… kokie tie kinoteatrai buvo… Žinoma, buvo dar viena reta galimybė – „videkai“, bet juos turėjo tik labai „krūti ir turtingi“. :) Dabar šitoj sferoj piratavimas tiesiog klęsti. O kodėl gi ne? Filmus stato konvejeriu – kokybė aiški. Tai pradžioje pasižiūri piratinę versiją ir jei patiko – eini į k/t.
2. Parduotuvės. Tam tikrą valandą eidavau į parduotuvę, nes turi atvežti „Palangos duonos“ ir jei laiku neužimsi eilės – tau neliks. Tais laikais apie elekrtonines parduotuves ar aukcionus net negalėjai pagalvoti. Fantazija net neišnešė.
Kol kas daugiau neprisimenu… :) Gal kiti komentatoriai dar pridurs… :)
Nežinau… laikraščius dar ir dabar skaitau popierinius, nemanau, kad kada nors gyvenime to atsisakysiu. Ir TIKRAI internetas nepakeitė gyvenimo į gerą. Greičiau jau atvirkščiai.
Neatrodo, kad sparčiai artėjam prie stadijos, kai bus tik kažkoks sielų egzistavimas skaičių visatoje be jokių kūnų? Nenoriu to ir aktyviai priešinsiuosi.
Visas tavo sąrašas (išskyrus tik 1-ą punktą) aiškiai rodo, jog be interneto gyvent buvo geriau .
Kursiniai- tik ranka rašyti ir iš knygų. Konspektai perrašinėjami irgi ranka, kartais- per kalkę. Apskritai kalkė populiari buvo :)
…sekmadieni apie 8 ryto vaziuodavau i Lietuvos k/t pirkti bilietu (valanda pries pirma seansa atidarydavo kasas) i koki nors „nauja“ 5 metu senumo filma su Belmondo (~1985)
…kiekvienas mintinai zinodavovisu produktu kainas (produktu budavo nedaug ir kainos nesikeisdavo) dabar bepamenu balta suri po rubli dvidesimt (~1985)
…majoneza pirkdavom po 15 buteliuku, kad uztektu iki kito karto kuris galejo buti po 3-6 menesiu
…apie 1995-97 metus turejau 2400 kbps modema kaip puse laptopo
…kartais vasara vaziuodavom plauti masina prie upelio
Dariau, ten 24kbps modemas buvo.
Tuo metu tai visos Lietuvos išėjimas į užsienį turbūt tik tuos 2,4mbps ir tesiekė ^_^
Sėdėti namie, nes lauki svarbaus skambučio :)