Gyvas Surface paviršius

(Microsoft nuotrauka)

Šių metų pavasarį Microsoft išleido futuristinį vaizdo klipą apie kompiuterių naudojimą 2019-aisiais. Pagrindinis jo akcentas – interaktyvi sąveika su visais žmones supančiais paviršiais. Paslėpti kompiuteriai savo duomenis ir sąsajas pateikia ant stalų, sienų, langų, įvairių kitų paviršių. Įdomi vizija? Taip, bet Microsoft ties vizija nesustojo – ji pagamino ir jos ankstyvą prototipą, įrenginį Surface. Praeitą savaitę turėjau galimybę apžiūrėti jį.

Iš išorės Surface labiausiai primena žurnalinį staliuką su stikliniu paviršiumi – bent jau tol, kol yra išjungtas. Įjungus užsiveda jo varikliukas (Intel Core 2 Duo, 2 GB atmintinės, 256 MB vaizdo atmintinės), projektorius, siunčiantis vaizdą iš „stalo“ dugno į ekraną ir 5 vaizdo kameros, sekančios rankas ir objektus ant paviršiaus.

Windows čia gerai paslėpta po Surface sąsaja, kuri išimtinai skirta manipuliacijai rankomis. Programos sudėtos į vieną slenkantį žiedą, o ekrano vaizdo pasukimas ir kitos nuostatos valdomos virtualiais mygtukais ekrano kampuose.

Surface – tai ne liečiamas paviršius kaip naujuosiuose telefonuose. Tokio dydžio ekranas su liečiamu paviršiumi kainuotų kosminius pinigėlius. Specialios „šešėlius“ fiksuojančios kameros šiuo atveju yra gerokai praktiškesnis sprendimas. Tiesa, dėl jų, kaip ir dėl projektoriaus, Surface įrenginys negali būti plonas – jo įranga užimą visą staliuko vidų.

Kas tai?

Mano paminėtas Microsoft vizijos įkūnijimas yra tik viena Surface įrenginio paskirčių. Kai Microsoft jį demonstruoja parodose ar savo būstinėje, tai ji yra svarbiausia, tačiau Surface yra realus, tegu ir ribota serija gaminamas, daiktas su konkrečia kaina – Europoje ji yra 11 tūkstančių eurų. Nenuostabu, kad privačių žmonių namuose jo nerasime (Lietuvoje kol kas nė vienas dar nenupirktas), bet komercinės įmonės randa, kur pritaikyti Surface. Vieni demonstruoja telefonų modelius ir čia pat leidžia pakrauti juos dainomis ar melodijomis (per Bluetooth, vos padėjus ant Surface paviršiaus). Kiti įrengia viešbučių foje su virtualiomis miesto brošiūromis, žemėlapiais ir nuotraukų galerijomis. Kitaip tariant, naudoja Surface kaip prabangų ir novatorišką infokioską.

Dar tai yra ir eksperimentinis kūrybos įrankis, o gal ir žaidimų sistema. Tokiame dideliame plote įdomiai gali būti išspręstas piešimas: dažai pirštus į paletę ir plačiais potėpiais tapai… Galima tai daryti ir mažyčiuose ekranuose, tačiau jausmas visiškai kitas. Nesunku įsivaizduoti, kad susėdus aplink Surface būtų smagu žaisti virtualų stalo žaidimą ar kokį šeimyninį galvosūkį, nors sako, jog toks paviršius yra praktiškai tobulas strateginiams RTS žaidimams.

Įrenginio kameros atpažįsta dvimatį kodą: lipdukai ant telefonų ar taurių dugno padeda atpažinti telefono modelį ir pateikti informaciją apie jį ar parodyti, iš ko susideda ką tik jums atneštas kokteilis.

Koks jausmas?

Surface yra stebėtinai paklusnus. Nors pats jo paviršiaus stiklas nėra „protingas“, naudodamasis to nepastebėsi: kiekvienas judesys fiksuojamas, pastumtas objektas kaip mat skrieja parinkta kryptimi, neužlaikydamas vaizdo. Valdymas visiškai sklandus ir todėl atrodo labai natūralus. Skaitmeninės nuotraukos didinasi, mažinasi, sukiojasi ir rūšiuojasi į šūsnis taip, kaip su tikromis niekada neišeitų… Stebina tai, kad santykinai kuklios konfigūracijos kompiuteris sugeba paleisti kelis vaizdo klipus vienu metu ir vartalioti juos ekrane nestrigdamas.

Kas bus ryt?

Akivaizdu, kad Surface yra rytdienos vizijos įgyvendinimas šiandieninėmis priemonėmis. Jis pavyko daug geriau, nei būčiau tikėjęsis, bet dėl dydžio ir kainos kol kas yra nepraktiškas namuose ir biuruose.

Surface priartės prie Microsoft skaičiuojančiųjų paviršių (Surface Computing) idėjos kai turės ploną ir jautrų paviršių kaip telefonuose. Tuomet jis bus daug universalesnis – galės būti ir sienos, ir darbo stalo dalis.

Man atrodo, kad šia kryptimi eina ir Microsoft, ir Hewlett-Packard, ir Apple. Tik pradėjo jos nuo labai skirtingų įrenginių: Microsoft – nuo didelio paviršiaus su projekcine technologija, HP – nuo stacionaraus kompiuterio su kamerų sekama lietimo zona, o Apple – nuo tiesiogiai jautraus paviršiaus iPhone/iPod, kuris, jei tikėsime gandais, netrukus padidės ir virs kompiuteriu–planšete.

Galimas dalykas, kad visos jos ilgainiui priartės prie tokių pačių sprendimų, tik skirtingais keliais. Nežinia, kiek tai užtruks, tačiau panašu, kad lietimas yra viena svarbiausių ateities sąsajų.