Google išsiskyrė su Apple, ištekėjo už Sony

ziedas01.jpg
(ragnar1984 nuotrauka)

Mieli konspiracinių teorijų gerbėjai,

šiandien jums siūlau naujų išvedžiojimų apie intymius įtakingiausių technologijų korporacijų santykius, kuriuos jūs jau patys prisitaikysite ar atmesite pagal tai, kaip jų pasaulis atrodo jūsų galvose. Iš esmės čia sudėtos mintys tėra mano vaizduotės sukurtos, bet kai kuriose vietose pridedu nuorodų į neva jas paremiančias žinias. Kaip žinia, tinklaraščių autoriai visada atrenka tik tas naujienas, kurios pagrindžia jų teiginius – tokia jau profesinė liga.

Taigi šiandien – apie karčias Google ir Apple skyrybas bei naująją meilę tarp Google ir Sony, sekant geriausiomis bulvarinių skaitalų tradicijomis.

Suvienytos bendro tikslo

Google ir Apple kelis pastaruosius metus atrodė beveik ideali pora. Mac ir ypač MacBook nešiojamieji kompiuteriai „premium“ kompiuterių grupėje užima 91% rinkos, Apple apskritai pasiima liūto dalį visų iš kompiuterių pardavimo uždirbamų dolerių. Google su savo paieška ir teksto reklama užima panašią rinkos dalį internete. MacOS X, nors užimanti tik 10% operacinių sistemų rinkos, pastaruoju metu auga Windows sąskaita po 32% per metus ir realiai yra vienintelė OS, bent kiek rimčiau konkuruojanti su Microsoft Windows (apie galimybes ir techninius privalumus čia nešnekame, gerb. Linux vartotojai – tik apie rinkos dalį).

Apple užkariavo skaitmeninės muzikos rinką, Google nuskenavo milijonus knygų. Abi firmos kaip viesulas įsiveržė į išmaniųjų telefonų rinką ir jei dar ne pagal prekybos apimtis, tai bent jau pagal inovacijų ir augimo tempą Microsoft ir Nokia pavertė lėtapėdėmis „pensininkėmis“. Aš jau nekalbu apie žiniasklaidos dėmesį, kur Android ir iPhone dėmesio santykis su Windows Mobile ir Symbian tikriausiai yra 1000:1.

Google paieška yra standartas Safari naršyklėse ir Mac, ir iPhone. Su kiekvienu Apple telefonu ar iPod Touch vartotojai gauna Google Maps ir YouTube. Retoje šeimoje būna tiek meilės ir darnos. Todėl Google vadovo Erico Schmidto dalyvavimas Apple valdyboje atrodė pagrįstas ir strategiškai neišvengiamas.

Skandalingas skyrybų procesas

Tačiau kalbant apie Apple ir Google vedybinį gyvenimą nereikia pamiršti, kad jų sutuoktuvių sutartyje turtas nėra sujungtas – kiekviena plečiasi ir ieško naujų rinkų savarankiškai. Šiemet paaiškėjo, kad tos paieškos abi kompanijas suvedė kaktomuša ir pavertė aršiausiomis konkurentėmis. Būtent dėl to ir iširo bendras gyvenimas, o ne dėl kažkokios Google Voice programėlės, nepraėjusios Apple AppStore patikros – šia istorija joks rimtas konspiracininkas nė nesusidomėjo.

Google ir Apple skyrybos buvo neišvengiamos dėl daugelio priežasčių:

  • Videoturinys. iTunes agresyviai plečiasi į skaitmeninių filmų ir klipų rinką, pasinaudodama glaudžiais Apple ryšiais su Holivudu (Steve Jobs yra Disney akcininkas, nepamiršome?). Apple nori pakartoti muzikos sėkmę su vaizdu, natūraliai tikėdamasi iš to dar daug apvalių milijardų. Pagrindinis kliuvinys? YouTube, žinoma, kuri jau turi užvaldžiusi interneto dėmesį savadarbių klipukų kolekcija, kurią Google norėtų paversti pelningu verslu, kol išlaidos serveriams nesurijo visų pajamų iš reklamos.
  • Operacinės sistemos, naršyklės. Kol nebuvo Bing, Google tenkinosi 90%+ rinkos dalimi paieškoje ir mažai galvojo apie ateitį (ji pati tai pripažįsta). Tačiau Microsoft susiruošus į kryžiaus žygį, Google išsigando, kad sąjungininkės Apple pajėgų su jos 10% kompiuterių rinkos dalimi nepakaks išlaikyti status quo. Google išleido Chrome naršyklę ir paskelbė apie savo operacinės sistemos kūrimą. Tai plečia paramos Google paieškai platformą, tačiau kelia pavojų Apple produktams, ypač naršyklių rinkoje.
  • Telefonai. Stulbinamai sėkmingas iPhone ir Android startas išmaniųjų telefonų rinkoje, man regis, gerokai pralenkė pačių kūrėjų prognozes. Nors ir Apple, ir Google tikėjosi atsikąsti Nokia, Microsoft ir RIM valdomos dalies, tikriausiai ir joms pačioms buvo netikėtumas, kai dėl publikos simpatijų, nustūmusios kitas į šalį, ėmė grumtis tarpusavyje.
  • Knygos. Milijonai Google Book Search programai nuskenuotų literatūros kūrinių iki šiol yra drąsiausias Google poelgis. Firma nepabūgo nei leidėjų rūstybės (su kuriais tebesibylinėja dėl kompensacijos), nei Amazon įdirbio prekiaujant knygomis internete. Dabar, nauja koalicija Open Book Alliance, susidedanti iš Microsoft (žinoma!), Amazon (o kaip gi!) ir Yahoo! (cha!) bando užkirsti Google kelią, nes visa ateities skaitmeninių knygų rinka baigia nuplaukti joms iš po nosies. O prie ko čia Apple? Nejau neskaitėte apie gandais aplipusį Apple Tablet projektą? Tą, kuriam dabar Steve Jobs skiria visą ir nedalomą savo dėmesį. Manote, su juo negalima bus skaityti knygų? Manote, kad iTunes jau neparuoštos virtualios lentynos spaudos leidiniams? O komiksams? Nejau Disney prarijo Marvel ir sumokėjo 4 milijardus vien tam, kad pastatytų filmą apie kapitoną Ameriką?

Mūšis dėl 2 tūkstančių metų senumo išradimo

Žinote, ką? Aš manau, kad Ericas Schmidtas matė Apple Tablet prototipą. Ir dar manau, kad Google ir Apple labai intensyviai derėjosi dėl prekybos knygomis. Google turi skenuotus failus, Apple turi aparatą, kuris veikiausiai taps naująja knyga žmonių namuose. Klausimas tik, kaip pasidalinti pinigėlius. Ir jis, kaip galima spręsti iš pastarųjų savaičių įvykių, liko nesuderintas.

Nors šiandien e-knygų pardavimai dar atrodo nerimti, visai netrukus tai bus pagrindinė skaitmeninė prekė internete su milijardinėmis apyvartomis. Pagalvokite – jei Apple uždirba kosmines sumas pardavinėdama dainuškas po dolerį, tai kiek galima uždirbti prekiaujant knygomis, kurių pigiausia kainuoja bent dešimt kartų brangiau? Knyga yra neskaidoma, jos neparduosi po dolerį už vieną skyrių, todėl šis turinys, greta filmų, ateityje bus pagrindinis pelno šaltinis didiesiems pardavėjams. Net filmai atrodys kukliai šalia knygų. Paskaičiuokite, kiek jūsų namuose yra muzikos albumų, kiek DVD diskų ir kiek knygų. Užuodžiate trilijonus? Va taip, pono Cai Lun išradimas 105-aisiais mūsų eros metais tapo didžiausio konflikto technologijų rinkoje 2009-aisiais užuomazga.

Sony – nuotaka iš išskaičiavimo

Nesulygusi kainos su Apple, Google staiga liko be fizinio apvalkalo savo knygų kolekcijai ir be „namų“ būsimai jų parduotuvei. Apple eis savo keliu, apie draugystę su Amazon ir kalbos nėra (ji jau susimetė su Microsoft), tai kas lieka? Hewlett-Packard santuokos su Microsoft neišardysi, Lenovo tikriausiai nenorės nutolti nuo verslo, Dell dar neturi patirties gaminti mažus įrenginius – ji tik dabar Kinijoje bando pirmą savo telefoną.

Ak, bet juk yra Sony! Sony – e-rašalo technologijų pionierė, jau nebe pirmus metus gaminanti skaitykles be turinio. Kad tokios mažai kam reikalingos, ji įsitikino, kai į rinką įsiveržė Amazon Kindle ir Sony Reader iš lyderio tapo galinio vaizdo veidrodėlyje tolstančiu objektu.

Kad kažkas bręsta tarp Google ir Sony galima buvo spėti iš netikėtai drąsios Sony laikysenos ir atlaidaus požiūrio į Kindle. Ir štai driokstelėjo: Sony išleido tris naujas e-knygas, įskaitant modelį su 7 colių ekranu ir 3G ryšiu, o Google tuojau pat paskelbė milijoną knygų išleidžianti ePub formatu (kuris yra naudojamas Sony Reader) nemokamai. Neblogas saldainukas, ar ne? Juo labiau, kad Apple tiek knygų tikrai negalės pasiūlyti, o AppStore ir iTunes patirtis rodo, kad didesnis pasirinkimas visada laimi rinkoje.

Dabar iš paskirų pranešimų aiškėja ir kitas Sony į santuoką su Google atneštas kraitis, pavyzdžiui, Google Chrome naršyklė kiekviename Sony kompiuteryje. Tų kompiuterių santykinai nedaug, bet pats faktas yra labai iškalbingas. Spėju, kad į dar nepaskelbtą Sony kraitį įeina jos valdomo videoturinio pasirodymas YouTube ir prekybos filmais pradžia, kito Sony valdomo skaitmeninio turto integravimas į Google imperiją.

Nors šioje santuokoje Sony atrodo, kaip našlaitė prie altoriaus su princu, iš tikrųjų ir Google reikalai nėra patys geriausi. Google labai veržėsi iš paieškos tarnybos tapti reklamos agentūra, tačiau dabar pamatė, kad reklama – slidus dalykas. Įprastinius tekstinius AdSense skelbimukus žmonės dar maigo, bet vis mažiau ir mažiau. Pastebėjote, kad Google juos slenka arčiau paieškos rezultatų? Bodėjimasis reklama gali jei ne sužlugdyti reklamos verslą, tai bent jau stipriai jį apkarpyti.

O štai turinio Google kaip ir neturi. Žiūrėdama, kaip Apple prekiauja pramogomis ir kaupia didžiausią rinkoje kapitalą (žinote, kiek Apple turi banke pinigų? – Tiek pat, kiek Microsoft), Google privalo imtis prekybos jomis pati arba pasitenkinti kuklia rodyklės „vakarėlis vyksta pas Apple“ laikytoja. Matome, kad ji to neketina daryti. Žmonėms visais laikais reikėjo duonos ir pramogų. Dėl pramogų ir užvirė titanų kovos. O apie iBread projektą mes dar paskaitysime ateityje…

This entry was posted in internetas, komentarai, kompiuteriai and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

19 Comments

  1. Posted 2009.9.1 at 17:30 | Permalink

    kazka meluoji kur knyga elektronine kainuoja 10 doleriu? gal 10litu… popierine pigiau kainuoja nei 10 doleriu.. nebent tu kalbi apie 500psl knygas… ar apie komercines kokias labai.. as net lietuvoj perku knygas pigiau nei po 10 doleriu

  2. Posted 2009.9.1 at 17:50 | Permalink

    Metų pradžioje Stringer http://www.topzone.lt/sony-sir.....-sutvarkys vienas iš pažadų buvo atsisakyti nuosavybės nesąmonių ir eiti ant open source dalykų. Dabar su Google susitars dėl ebook, chrome diegs į kompus, o telefonus su Android leis, atsisakė savo nesąmoningų jungčių, perėjo ant normalių standartų kaip SD kortelės.. Atrodo, kad tikrai eina teisingu keliu, bent vartotojams taip žymiai geriau. :)

    Tuo tarpu, Apple lipa ant to pačio Sony grėblio, vis daugiau kitiems knisa protą, nepriima programų ir nenori niekuo dalintis. Vis daugiau daro nuosavybės nesąmonių, taip ir liks vieni ant ledo.. bent Sony vos prieš kelis metus buvo taip pat nusigrybavę. Pvz. nieko nėra blogiau, kai tavo norimas pirkti daiktas, neveikia su kažkuo, ką tu įprastai naudoji, kaip iPhone neveikia su Opera, o Sony neveikdavo su paprastom ausinėmis..

    • Posted 2009.9.1 at 22:29 | Permalink

      Nenori niekuo dalintis? Alio, kaip oras tanke?
      Apple dalinasi pažangiausiomis technologijomis (netgi sakyčiau ateities technologijomis): LLVM, OpenCL. Galima dar paminėti apple kuruojamą CUPS, arba tą pati Safari Webkit variklį. Ar ne ironiška, kai uždarumu keikiamo Apple naršyklės variklio kodas prieinamas visiems, o tos įprastos Operos — ne?
      Nerikia parmišti, kad ir OS X pagrindas yra atviro kodo, o pati OS naudoja labai daug atviro kodo programų.

      • tr
        Posted 2009.9.1 at 22:53 | Permalink

        Apple tiesiog paima jau esamą softą ir šiek tiek patobulinę prisitaiko sau. Softas atviro kodo, nes jo licenzija nuo pat pradžių buvo kokia GPL arba jiems patogu, kad technologija paplis pas visus, kaip kad gūglei labai patogu, kad visi naudoja Chrome. Tai kad nėra nieko čia jau tokio labai girtino…

        • Posted 2009.9.2 at 0:09 | Permalink

          Jei tik paimtų ir naudotų — tai būtų nieko girtino. Bet jei pažiūrėjus į Apple vaidmenį mano išvardytuose projektuose — tai netgi labai girtina. Ypač kalbant apie Clang, OpenCL.

      • q
        Posted 2009.9.2 at 0:36 | Permalink

        toks jau ten ir atviras kodas kai programos turi praeiti cenzura. C

      • Posted 2009.9.2 at 9:06 | Permalink

        Nereikėtų taip labai sureikšminti Apple įtakos OpenSource produktų kūrimui. Apple nėra tokia didelė kompanija, kad ji pati viena galėtų susikurti visus savo OS komponentus. Todėl ji priversta naudoti daug atviro kodo technologijų. Branduolį pasiskolino iš BSD, WebKit internetinių puslapių varikliuką iš Linux KDE. Na žinoma ji inicijavo tokius projektus kaip OpenCL, bet jų kūrimu užsiima visai kiti pavyzdžiui Khronos Group, į kurios sudėtį įeina kelios dešimtys narių.

        P.S. Apple istorijoje yra tikrai ne vienas ir du bandymai sukliudyti atviro kodo programų (pvz. Firefox) konkurencijai. O IPhone telefone atviro kodo ir dar nemokamų programų kūrimą Apple išvis laiko nepageidaujamu.

    • Posted 2009.9.2 at 11:19 | Permalink

      Viena ranka galima dalinti labdarą Afrikos vaikams kaip daro Microsoftas, o kita vogti iš tų pačių savo klientų…

      Apple lygiai taip pat tik vaidina, bet realybėje, kai nori kitą naršyklę į iPhone įmesti, ar dainas ne per iTunes kelti, tai ir prasideda realybė.. o kur dar apple standartai, visai kaip seni Sony aparatai, kurie su nieko be kalno apdapterių neveikė ir nedraugavo, tai šiandien apple daro lygiai tą patį.

  3. Posted 2009.9.1 at 19:18 | Permalink

    nei uz ka nepirkciau tada tu kindle booku, man simta kartu maloniau laikyti knyga rankoje, o ne pirkti elektronikos prietaisa kuris kainuoa pinigus ir dar pirkti jam knygas.. na aisku cia nelabai i tema, tiesiog nelogiskos kainos

    • Posted 2009.9.1 at 19:41 | Permalink

      Su muzikiniais CD buvo panašiai. 10 gabalų albumas vid. kainuoja 15-20 $, tačiau prekyba internetu imant po 0,99 $ už kūrinį neša pelną (sumoje ~10 $ be „pačiupinėjamo dėklo“ iš pirmo žvilgsnio atrodo daugokai, bet…).

      • Posted 2009.9.1 at 21:49 | Permalink

        digital failai kitas dalykas, ten atsirenki ko nori arba imi mp3 (320kbps) ir imant albuma taikomos nuolaidos nezinau apie itunes nes ten isvis absurdas pirkti, bet perkant cd gauni wav’a 1411kbps ir isliekamaja verte, kuria veliau parduosi arba turesi, digital failo tu neparduosi nes tai yra piratavimas:)

  4. Posted 2009.9.1 at 20:10 | Permalink

    trečdalio nesupratau, bet skaitėsi labai smagiai. jeigu čia pats sukūrei šitą briedą, tai didelis respect.

  5. Posted 2009.9.1 at 22:20 | Permalink

    Na, pamėginsiu prikaišioti dalykų, kurie nebūtinai pagrindžia teiginius :)

    Pradėkim nuo pradžių — kalbama apie skyrybas, bet leiskite paklausti, o kada buvo tuoktuvės? Kai Shmidtas tapo Apple valdybos narių? Faktas kad Apple kažkur pirmauja ir Google kažkur pirmauja dar nedaro jų idealia pora. Panašiai galima teigti, kad MS ir Google ideali pora, nes Google pirmauja paeiškoje, o MS — OS rinkoje. Ir ką?
    Google paieška yra ir standartas Firefox ir Opera naršyklėse ant Win, kodėl reikia išskirti Safari?

    „Skandalingas skyrybų procesas“ — berods būsiu pražiopsojęs skandalo esme. Shmidto pasitraukimas iš valdybos neatrodė nei netikėtas nei skandalingas.

    Google Voice — oficialiai ji dar nėra atmesta, o tebetiriama ;)

    Video — kažin, kaip ten su Youtube buvimu Apple priešų jei Quicktime X Snow Leoparde leidžia klipus kelti tiesiai į Youtube :)

    Naršyklės — neparmiškim, kad Chrome naudoja Apple vystoma Webkit variklį.

    Telefonai — atsiprašau android gerbėjų, bet stulbinamai sėkmingu startu džiaugėsi tik iPhone. Na, lyginti nelabai išeina, nes iPhone telefonas, o Android — OS, kuri tebelaukia TO telefono, kuriame jau sužibės visu grožiu. Gali tekti ir palaukti…
    iPhone sėkmė gal ir buvo daug kam netikėta (RIM, MS, Palm, etc.), bet tik ne Apple :)

    Knygos — na jau dabar iPhone yra ne viena knygų skaityklė. Apple Tablet jei ir pavirs tikrove, tai e-knygos tikrai nebus killer application. Didžiausias konfliktas? Baikit juokus. Konfliktas kai muzikos industrija bandė spausti Apple per Amazon Music Store buvo gerokai didesnis.
    Milijonas knygų ePub formatu? Valio, Stanza and iPhone šį formatą supranta.

    Kaip bežiūrėsi, bet Apple ir Google dar atrodo gerokai artimesni po „skyrybų“, nei kad Google ir Sony po „vedybų“.

    Trumpiau tariant, anot Stanislavskio: „не верю“. Visgi su kita panašia teorija reiktų labiau pasistengti :)

  6. Posted 2009.9.1 at 23:01 | Permalink

    Tai, kad su iPhone GALIMA skaityti knygas,bet teisingiau būtų sakyti – VARGTI skaintant knygas.

    Sony Reader kur kas malonesnis. Tiesa sakant, nėra bėdų su knygom, daugiau bėdų su laiku, kurį reikėtu skirti joms skaityti.

  7. Auris
    Posted 2009.9.2 at 0:20 | Permalink

    na ačiu, tikrai su malonumu perskaičiau. Laikas parodys kas tiesa, o kas tik „samokslo teorija“ :-)

  8. Posted 2009.9.2 at 0:52 | Permalink

    Smagus straipsnis. Labai idomiai susiskaite :D

  9. Posted 2009.9.2 at 1:54 | Permalink

    Puikios įžvalgos :) Laukiu tęsinio ir daugiau sąmokslo teorijų :)