Niekad nebuvau ir nesu euroskeptikas ta prasme, kurią dažniausiai turi galvoje žiniasklaida, naudodama šį žodį. Tačiau po kelionės į Olandiją, dar bent trys Lietuvos piliečiai, drįstu spėti, tapo aršiais euro-kaip-pinigo-skeptikais. Trumpai tariant, senutė Europa pasidarė sau beveik nefunkcionalų pinigą…
O! Aš neabejoju, kad pagal makroekonominius ar kokius finansinius rodiklius euras yra neblogas, gal net labai geras pinigas, bet iš žmogaus perspektyvos jis yra visiška nelaimė. Jau anksčiau skaičiau kažkieno tinklaraštyje (atleiskite, neprisimenu, kuriame) apie bėdas Belgijoje išleisti didelio nominalo euro banknotą. Bet tada tiesiog pamaniau, kad tai atskiras atvejis, o be to ir banknotas labai jau stambus. Tačiau Olandijos sostinėje patys įsitikinome, kad niekas neima JOKIO euro banknoto su didesniu nei 50 eurų nominalu. Neima joks verslas – nei smulkūs kioskai, nei parduotuvės, nei muziejai. Vienintelė vieta juos iškeisti į smulkesnius – bankai (už 1% komisinį mokestį).
Jūs pasakysite – na ir gerai, nėra čia ko popierinius tampytis: nehigieniška, nemodernu, nepatogu ir nesaugu. Taip, bet tos pačios mano išvardintos įstaigos neleidžia kortele atsiskaityti už prekes ar paslaugas, kurių suma yra mažesnė už 25 eurus. Visiškai idiotiška.
Optimalus rinkinys piniginėje – kortelė didesniems atsiskaitymams ir gausybė smulkių banknotų po 5, 10, 20 ir 50 eurų viskam kitam. Tą dalyką supranti, tik gerokai pasikankinęs ir aplakstęs pusę miesto bankų. Informacijos turistams mažai, nes spėju, kad šalių valdžia kreivai žiūrėtų į tokį įrašą turistinėje literatūroje: „Currency – semifunctional euro“.
Kaip supratau, euro banknotų vengiama dėl padirbinėjimo, o pakeisti juos tobulesniais neišeina, nes neįmanoma suderinti detalių su visomis eurozonos valstybėmis. Taigi euras ne tik atėmė iš žmonių dalį jų nacionalinio identiteto (pinigas – viena svarbiausių sąlyčio su valstybės heraldika ir simboliais priemonė), bet ir tapo logistine problema. Džiaukimės, kol jo neturime…
21 Comments
O lietuviai kaip visada nepaisant jokiu trukumu butu patys pirmieji prieme Eura jei tik butu galeje, kaip ir Konstitucija. Svarbiausia ko labiau suimperileti Fe
Kai gegužės mėn. buvome Olandijoje, be jokių problemų atsiskaitydavome 100, 200 ir 500 eurų banknotais.
Tai nuo to laiko situacija pasikeitė iš esmės. Dabar net prekybos centrai prie kasų pasipuošę grėsmingais plakatėliais, kuriuose pavaizduoti raudonu kryžiumi nubraukti 100, 200 ir 500 eurų banknotai…
Mums pasisekė :)
Per 3 su viršum metų Vokietijoje vienintelį kartą laikiau didesnį nei 50 Eur banknotą rankoje ir tai buvo, kai iš bankomato išsitraukiau didele triženklę sumą. Net nepamenu kaip šimtinė atrodo. Su Euru todėl problemos nematau.
Kad minimalus atsiskaitymo kortele mokestis yra, tai nepatinka ir man, tačiau čia dažniausiai jis neviršija 10 Eur, o kartais ir išvis jo nebūna. Reik tik turėt tinkamą kortelę (su Visa/Visa Electron Vokietijoje išgyventi beveik neįmanoma neturint po ranka grynų pinigų).
Pasirodė jog prieštarauji pats sau, o gal nežinai dėl ko pyksti :) Iš savo patirties galiu pasakyti, kad didesni nei 50 eurų vertės banknotai būtų/yra visiškas durnizmas. Kaip pats minėjai smulkiems atsiskaitimams galima naudoti 10, 20 eurų banknotus, o dideles sumas (>25 eurai) sumoki su kortele. Man tai atrodo logiška.
Su limitu, atsiskaitant kortele, yra tekę susidurti ir man. Kartais tiesiog neturi grynųjų. Bet atsiskaityti galėdavau, tiesiog būdavo tam tikras mokestis.
Bet čia ne euro problema, o Olandijos (dėl kortelių). 100 eurų yra didelė sumą, o stambesnės tuo labiau. Manau, ir Lietuvoje 500 litų pakankamai atsargiai apžiūrėtų, o kilus įtarimui nepriimtų.
Aišku smagu prisiminus kai bandėme Graikijoje 500 eurų banknotu parduotuvėlėje atsiskaityti – pardavėjas pasižiūrėjo į mus parodė į kasą ir sako „pas mane kasoje tiek nėra“ ;)
Būkit malonūs, jei pageidaujate dialogo, venkite asmeniškumų.
Dėl eurų. Keistas paaiškinimas, kad nereikalingi didesni nei 50 eurų banknotai. Jei taip, tai kodėl yra net trys didesnio nominalo? Ar Europos centrinių bankų ekonomistai taip galėjo apsirikti? Kodėl jie anksčiau buvo reikalingi ir sėkmingai naudojami, o nuo šios vasaros – nebe? Straipsnyje rašiau (keista, kad neskaitėte) apie sprendimą nešiotis daug smulkių + kortelę, bet tai irgi nepatogu, ypač keliaujančiam.
Vietiniai turi savo korteles, apie kurias rašo Tamole, bet su jomis gali atsiskaityti tik savo šalyje ar net regione. Keliaudami po tą pačią ES vokiečiai ir olandai susiduria su tomis pačiomis euro nefunkcionalumo problemomis, kaip ir mes.
Daliau, bet kainos parduotuvėje, jei tai be Shoarma kioskas, tai gerokai viršija 100€ ribas – už rūbus, už elektronikos gaminius, labai dažnai – ir už paslaugas.
Man tai labai keistas tas atsisikaitymo kortele limitas. Aš žinau, kad pirkėjų atsiskaitymas kortele parduotuvėms papildomai kainuoja (nes būtent jos padengia šios paslaugos kaštus), bet wtf? Argi mes neturėtume judėti link tokio laiko, kai grynais iš viso nebesinešiosi? Jau dabar už stovėjimą gali atsiskaityti sms, tuoj bus elektroniniai viešojo transporto bilietai, smulkių reikės mažiau ir mažiau. Manau, jog Olandijoj, ar bet kurioj kitoj vakarų Europos valstybėj tokios „elektroninės pažangos“ turėtų būti dar daugiau. Čia jau vos ne valstybė turėtų rūpintis, kad kortelėm būtų galima atsiskaityti visur, o ne atvirkščiai.
Iš kitos pusės – galim džiaugtis, kad esam daugiau pažengę kai kuriose srityse :)
As su ta problema susiduriau tik tuomet, kai vezdavausi Lietuvoj issikeistus eurus. Ir tai tik pirma karta, nes veliau prasydavau duoti man euru mazesnemis kupiuromis. Siaip tos problemos visiskai nepastebiu. Su vietinemis kortelemis, vadinamomis pin galima atsiskaityti praktiskai visur. Ne tik Olandijoje, bet ir kitose salyse, pvz Italijoje.
Dėl kortelių limitų IMHO yra visiškas nesusipratimas kai kuriose vakarų Europos (retkarčiais ir rytų, pvz. Čekijoje) valstybėse. Tokios nesąmonės mane visada nervino. Nežinau kaip Lietuvoje visa tai yra sutvarkyta. Galbūt Lietuvoje yra imamas proporcingas atsiskaitymo kortele mokestis priklausomai nuo sumos. O gal dar kaip kitaip (tai nėra mano domėjimosi sritis, todėl nesu kompetetingas čia), tačiau man visiškai aišku, kad tai yra pačios valstybės susitvarkymo reikalas ir visada maniau, jog pas mus situacija šiuo klausimu yra tikrai labai gera:)
Dėl banknotų, manau, kad tai dar viena absurdiška vakariečių mada (nors pačia dar su šiuo reikalu beteko susidurti). Kaip ten bebūtų nelabai tokiu, kad įsivedu eurą taip atsitiktų Lietuvoje. Ilgainiui tikiu tokie dalykai bus išspręsti Europos sąjungos mastu, suteikiant mažiau autonomijos kiekvienam panorėjusiam išradinėti dviratį, įpareigojant šalis susitvarkyti:)
Paskutinėje pastraipoje labai daug rinkimo klaidų, tad nusprendžiau pakartot, kad butu aiškiau:)
Dėl banknotų, manau, kad tai dar viena absurdiška vakariečių mada (nors pačiam dar su šiuo reikalu neteko susidurti). Kaip ten bebūtų nelabai tikiu, kad įsivedus eurą taip atsitiktų Lietuvoje. Ilgainiui tikiu tokie dalykai bus išspręsti Europos sąjungos mastu, suteikiant mažiau autonomijos kiekvienam panorėjusiam išradinėti dviratį, įpareigojant šalis susitvarkyti:)
Iš visų anti-euro argumentų, šitas man atrodo įtartiniausiai. Per mano karjerą Beneliukse dar nebuvo taip, kad nepriimtų kokio nors nominalo grynųjų (nors 100 eurų labai retai į rankas pakliūna).
Mažose gatvės parduotuvėse paprastai yra riba, nuo kurios leidžiama atsiskaitinėti kortele, kad atsipirktų komisiniai, bet rimtose prekybos centruose be problemų galima pirkt degtukų už 10 ct ir mokėt su Visa Electron/Maestro (lietuviškos veikia 2 kartus iš 3). Bet kokiu atveju iš bankomato be komisinių galima nusiimti norimą sumą (bent jau Belgijoj).
Antra vertus, galima numatyt, jog kišeniniai pinigai po truputį nyks ir viskas pereis į sąskaitas ir bankų korteles. Skamba apokaliptiškai, bet grynųjų pinigų judėjimus sekti yra žymiai sudėtingiau.
O pasidomėjot, ar olandai jaučiasi mažiau olandai dabar, kai nebeturi guldeno? Spėju, jiems dzin. Neva identiteto praradimas vos tik ateis euras man skamba kvailai juokingai.
Pasakoju, ką mačiau ir ką patyriau su kolegomis dar užvakar. Tai ne vienetinis ir ne atsitiktinis dalykas – bergždžia dėl to ginčytis. Tikiu, kad dideliuose užmiesčio prekybos centruose galima atsiskaityti kortele ir už 10 ct vertės pirkinį, bet keliautojas nedažnai ten patenka, o vietiniai ir taip randa būdų prisitaikyti prie apribojimų.
Pinigas yra valstybės įsipareigojimas. Lygiai taip pat ir verslo įsipareigojimas, kurį reglamentuoja komercijos taisyklės. Kol pinigai egzistuoja, tol jais turi būti galima atsiskaityti, nesvarbu, kokio jie nominalo. Tai verslo pareiga, o ne našta vartotojui. Mokėjimo kortelės – visai kitas dalykas. Tai yra bankų ir kredito organizacijų paslauga. Jei ji neveikia, galima skųstis, bet reikia suvokti, kad taip gali atsitikti. O pinigai privalo galioti visoje valstybės ar jų sąjungos, juos išleidusios, teritorijoje. Tai pamatinis dalykas. Ir kitaip būti negali, kol egzistuoja grynieji. Net nesvarbu, ar jie realiai reikalingi, ar ne…
euro-kaip-pinigo-skeptikais tegul buna tarkim ekps’istai… kalbame ne apie saliu reikalus, kalbame apie musu LIETUVOS reikalus, visi gi zinom jei euro nepamimsim nieko neatsitiks, va Danija kronom atsiskaito ir problemu neturi. Negi dabar mes litais negaletumem atsikaitinet, na aisku, pakeitem ir taip nemazai piniginiu vienetu, tokiu kaip talonai, vagnorkes, rublis… LITAS! galu gale. Na manau pats sau priestarauju, bet ir euras mums nepakenks. TEBUNIE LIETUVIO SIELA NEISBLESTA MUMYSE!!! Juk dar ne vienas pinigas musu nesuzalojo, bus mazai pasivogsim. Dziaukimes, kad dar programas nelegaliai siunciames, taip siunciames, bent jau paslapcia, ir nera cia ko slept. Ne su musu atlyginimais pirkt PS, arba COREL arba ta pati MS.
faktas, kad amsterdame labai mažai kur priima 100 eurų – kai tokį banknotą gaunu, jį išmainau kokioj nors didelėj parduotuvėj – tokios priima. beje, ironiška, tačiau nors net maisto supermarketai dažniausiai neima 100 eurų – tokį banknotą turguje esu išmainius bent porą kartų. tiesa, bent porą kartų turguje nieko nenusipirkau, nes turėjau tą 100 ir jo niekas neėmė.
tačiau tai tik olandijos ir ypač amsterdamo problema. Niekur daugiau europoj nesu su tuo susidūrus. o keliauju tikrai daug ir dažnai.
beje, 100 eurų nepriima todėl, kad bijo padirbtų pinigų ir didelių nuostolių padirbtą pinigą gavus.
Kiek teko vazineti po uzsienius, ne vienoje salyje neturejau problemu su didelio nominalo euro kupiuromis: nei 100, nei 200, nei 500.
Tai tau tikrai pasisekė. Aš anksčiau irgi retai problemų turėdavau, bet dabar, kaip rašiau, situacija iš esmės pasikeitusi.
Beveik metus laiko gyvenu Olandijoj. Taip, prekybos centrai nepriima 500, o kartais 100 ir didesnio nominalo banknotų. Dideli supermarketai (kaip EM-TE, Albert Heijn, Liddle, Bas) neleidžia atsiskaitinėti Visa kortelėmis, o tik vietinių bankų išleistomis (vad. PIN-kortelėmis). Tačiau čia yra šalies ypatumas, o ne pačios valiutos. Pripranti – ir nieko baisaus nebematai. Manau, paprasčiausiai trūksta kažkokių įstatymų ar įsakų, vienodai reglamentuojančių atsiskaitymus visose eurozonos valstybėse. Bet, pažiūrėjus, kuo užsiima europarlamentarai, mažai tikėtina, kad tai bus sutvarkyta artimiausiu metu: http://www.dumpert.nl/mediabas.....llers.html
Per 3 su viršum metų Vokietijoje vienintelį kartą laikiau didesnį nei 50 Eur banknotą rankoje ir tai buvo, kai iš bankomato išsitraukiau didele triženklę sumą. Net nepamenu kaip šimtinė atrodo. Su Euru todėl problemos nematau.
Kad minimalus atsiskaitymo kortele mokestis yra, tai nepatinka ir man, tačiau čia dažniausiai jis neviršija 10 Eur, o kartais ir išvis jo nebūna. Reik tik turėt tinkamą kortelę (su Visa/Visa Electron Vokietijoje išgyventi beveik neįmanoma neturint po ranka grynų pinigų).
One Trackback
[...] pripučiamos valties Lietuvos pajūryje. Na, dar euro neįvedė – tai irgi labai gerai, nes neturėčiau, kaip savo algą išleisti. Tikriausiai džiaugiuosi ir kitais narystės Europos Sąjungoje privalumais, apie kuriuos net [...]