Kai buvau 12-14 metų, pagrindinis mano ir keleto artimų draugų laisvalaikio užsiėmimas buvo įvairiausi „techniniai“ brėžiniai. Pirkdavome milimetrinį popierių, storus sąsiuvinius, įvairiausias liniuotes bei trafaretus, skolindavomės iš draugo tėčio (jis – architektas) rapitografus ir braižydavome įvairiausius skraidančius, plaukiančius, nardančius bei važiuojančius aparatus, labai mažai turinčius bendro su realybe. Mus įkvėpė Žiulio Verno romanai, karinės technikos (sovietiniai) ir modeliavimo žurnalai. Išpiešdavome pačias smulkiausias detales ir sugalvodavome paaiškinimą, kaip jos veikia.
Čia ne mano brėžiniai, bet jie stulbinamai panašūs – jei ne sumanymu, tai dėmesiu ir kruopštumu vaizduojant nerealius dalykus. Iliustracijos šiam įrašui yra Karl Hans Janke, kuoktelėjusio vokiečio (jis beveik 40 metų praleido uždarytas šizofrenikų prieglaudoje) kūryba. Janke (1909-1988) paliko per 4000 brėžinių ir kelis šimtus modelių, lenkiančių vienas kitą fantazija, atlikimo kruopštumu ir nuosekliu fizikos dėsnių nepaisymu.
Fizika nužudė mano „techninę“ kūrybą. Energijos tvermės dėsnis buvo nesuderinamas su fantazija. „Energija iš niekur neatsiranda“ buvo 1000 kartų žiauriau nei „Kalėdų Senelio nėra“ vaikystėje. Todėl fiziką mokiausi nenoriai, nesutariau su mokytoja, gaudavau nelabai gerus pažymius ir iki šiol širstu ant šio mokslo.
Karl Hans Janke liga leido ignoruoti mokslo dėsnius. Žmogelis nė kiek nesisielojo dėl to, kad jo aparatai iš principo negali veikti, braižė vis keistesnius ir siuntė juos Vokietijos mokslo institucijoms, išradimų ir patentų biurams. Pagarba jam už tai. Gal išties turi būti kuoktelėjęs, kad nenustotum kūręs ir po to, kai tau racionaliai paaiškinama, kad tokie mechanizmai negali veikti?
Benoit Sokal ne mokslininkas, o menininkas. Todėl jo niekas į beprotnamį neuždaro ir už prisukamus mechaninius traukinius, kurie gali nuvažiuoti tūkstančius kilometrų, nenaudodami jokios kitos energijos. Kaip žaidimas Syberia nėra joks stebuklas, bet kaip fantastiškų mašinų pasaulio atvaizdas… beveik neturi analogų.
Jei ką nors kuriate, nesustokite vien dėl to, kad jūsų kūryba prieštarauja dėsniams. Geriau kuoktelėti, nei turėti 10 iš fizikos.
Desertui: 3500 Karl Hans Janke iliustracijų Vokietijos fototekoje.
21 Comments
Lygiai taip pat svarbu būti kuoktelėjusiam ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, fantazuojant apie taiką pasaulyje ar apie visų žmonių draugišką bendradarbiavimą visuotinio gėrio vardan. Tokios utopijos prieštarauja žmogaus psichologijai ir paneigia tūkstančių metų žmonijos istoriją, tačiau būtent tokie kliedesiai įkvepia siekti bent šiek tiek geresnio rytojaus.
Savotiškai įkvepiantis straipsniukas , esu truputi nustebęs (ir nudžiugęs), jog radau jį čia.
Kartais sveika pamarginti įrašus. Anksčiau nežinau.lt poraštė sakė „ir lašas gyvenimo“. :)
Kaip prisimenu Maskoliūno laidas, tai tekdavo jose išgirst fantastų skundus, jog fizikai savo hipotezėmis juos jau palieka už nugaros. :D
„Geriau kuoktelėti, nei turėti 10 iš fizikos.“ — so true. Kodėl aš šito neperskaičiau, kai naktį ruošiausi fizikos kontroliniui…
Oni, vienas kitam netrukdo :) O šiaip, tai labiau pritarčiau Ūžesiams, nes šiuolaikinėj kvantinėj fizikoj tai gali kuoktelėt dar pačiam įvade
Turėtum būti pakankamai kuoktelėjes,kad gautum 10 iš fizikos:)
Syberia ir Syberia II (thumbsup) :)
Labai šauniai parašyta. :)
Ne veltui dalį anksčiau fantastų išgalvotų dalykų šiandien pamatome įgyvendintus.
„Rytoj, rytoj viskas bus kitaip…“ :)
panašus vaikystės pomėgis čia
http://dearnis.mylivepage.com/.....ikais.jpeg
Kas kas, bet jau Syberia dalys kap žaidimai tai vos ne tobuli quest žanro atstovai :) Man, žinoma.
Tinkamai įžurnalinus bei praplėtus, toks rašinys su tokiom iliustracijom ir tokiu stiliumi papasakotas labai tiktų sakykim… „Verslo klasei“ :) Istorija per asmeninių prisiminimų prizmę – pats tas. Vai neužkaskim savo talento, kur talentų visada laukiama :)
Kitaip tariant, patiko :)
Jei ką nors kuriate, nesustokite vien dėl to, kad jūsų kūryba prieštarauja dėsniams.
Pats, pavyzdžiui piešimo, procesas, neprieštarauja (fizikos?) dėsniams. Bėda kyla su jų kūrybos vaisių realizacija.
Ji kyla ir tiem patiems fizikams, kurie, tikiuosi nenustebinsiu, taip pat užsiima kūrybine veikla (tiesa, paprastai specifiški instrumentai ir neįprasta ‘drobė’).
Kodėl fizika ‘užmuša’ kūrybą? Taip, kartais ji padeda susigaudyti, jog ‘tai’ tikriausiai neveiks, tačiau ar tos žinios uždraudžia užsiimti mėgstama veikla?
Kartą buvau jaunųjų meno kritikų dirbtuvėse ir ten išgirdau esminę frazę apie meną: jo istoriją, teoriją ir pan dalykus būtina žinoti kritikams, bet ne menininkams. Jie nebebūna menininkais tai sužinoję – jie lieka amatininkais.
Gal ne visiškai į temą, bet man šis straipsnis atrodė turįs panašų atspalvį. :)
Auksinė frazė: „Geriau kuoktelėti, nei turėti 10 iš fizikos.“ :)
Iškart prisiminiau Syberia nuotykius, kai tik pamačiau tą nuotrauką.
O man atrodo,kad nesėkmės fizikoj,kaip tik susijusios su fantazijos trūkumu:) Nieko nenoriu įžeisti.Tesla,Einšteinas,Boras…ir t.t -jie ką ,nebuvo „išėję“,be fantazijos? O dabartinė fizika? Barionai,tachionai,stygų teorija,dieviškoji masės dalelė,tamsioji masė,…ir t.t ir t.p…Čia tiek erdvės fantazijai!
Fantastiska fantazija :)
Vos pamatęs tą nuotrauką prisiminiau syberia žaidimą :) Pats fainiausias mano žaistas questinis žaidimas. Kiek skaičiau komentaruose jeigu turi iš fizikos 10 esi kuoktelėjęs ech ką jau padarysi turiu aš tuos 10 :)
Koks tobulas straipsniukas. Kaip smagu, kad yra panašius dalykus suvokiančių žmonių ir „kitokio mąstymo kampo“ ;) Visada sau kartoju, kad romantika vardan romantikos ir idėjos vardan idėjų (net jei neveikia) yra idealizmo pagrindas ir pragmatizmą „nugesinantis“, skaniausias gyvenimo prieskonis. Svajokim. Kurkim. Bent trumpam išprotėkim. Ką nors darykim be priežasties!