Elektroninis popierius: užuomazgos, dabartis, ateitis

eink22

Jaunimas dabar žino, kur ir kaip pirkti bilietą į muzikos žvaigždės koncertą: surenka į adreso laukelį www.bilietai.lt, paspaudžia keletą mygtukų ir laukia, kol spausdintuvas atspausdins ~100 lt. vertės popierių. Šitoks būdas vis labiau populiarėja. Svetainė www.bilietai.lt netgi atsidūrė tarp 20 lankomiausių svetainių Lietuvoje (net 55,53% augimas – didžiausias spalio mėn. visoje Lietuvoje). O kaip su konservatyvesniais žmonėmis? Ar jie jau supranta, jog bilietą į Maskvą gali nusipirkti ne vien oro uoste? Teks tapti imlesniam, kadangi išradimai lenkia vienas kitą. Šiandien, apie vieną iš jų – elektroninį popierių (e-paper).

Garbinga istorija prasidėjo nuo 1970 m.

Elektroninį popierių 1970 m. Xerox, Palo Alto tyrimų centre išrado Nick Sheridan. E-popierius pavadintas „Gyricon“ vardu, kuris buvo sudarytas iš lengvų termoplastinių rutuliukų. Kiekvienas rutuliukas yra įmontuotas į skaidrų silikoninį lapelį, kuriame gali laisvai sukiotis. Tokia buvo pirmoji e-popieriaus technologija, kuri atkurdavo tik juodą spalvą.

O dabar šis popierius visiškai kitoks. Ekranvaizdį sudaro trys sluoksniai: spalvota perdanga, elektroninis popierius ir trafaretas. Tuo tarpu elektroninio rašalo komponentai yra tūkstančiai labai plonų mikrokapsulių, kurių kiekviena atitinka vieną vaizdo elementą – tašką. Tokią technologiją dar 1990 m. išrado garsusis Joseph Jacobson, „E Ink“ korporacijos savininkas.

E-popierius kasdienybėje: kiek dar liko laukti?

Kai kurie jau nebelaukia, o naudojasi. Kad ir pvz. elektroninių knygų skaitymo įrenginiu „Sony Reader“. Tiesa, už „tūkstantis knygų – vienoje dėžutėje“ aparatą teks pakloti daugiau nei 1000 lt. O dar ir už kiekvieną elektroninę knygą papildomai.

Manoma, jog e-popierius turės įtakos ir žiniasklaidos srityje. Jo variantai gali būti naudojami laikraščių skaitymui. Įsivaizduokite: kiekvieną dieną atsiverčiate aplankalą (net nežinau kaip dar jį būtų galima pavadinti) ir matote vis kitokį turinį. Arba dar geriau – kas valandą. Ir paštininkams anksti keltis nebereikėtų…

Dar viena panaudojimo galimybė – švietimas. Tai palengvintų moksleiviams kasdienybę, kadangi nebereikėtų nešiotis sunkių knygų. Tiksliau būtų sakyti – palengvina, nes toks metodas jau taikomas Nyderlanduose, vienoje Maastrichto mokykloje.

Įdomus faktas: „Motorola“ gamindama vieną telefono modelį atsisakė tradicinio LCD ekranėlio ir pasirinko elektronį popierių. Vienas iš privalumų – mažas ekranų energijos poreikis. Šis telefonas puikiai tinka besivystančioms šalims ir yra labai pigus.

Pabaigai..

Taigi, elektroninis popierius ne tik leidžia mums atvykti vėliau į oro uostą ar kuprinėje (net rankinėje!) nešiotis tūkstantį knygų vienu metu… Kad ir kokie nuotykiai mūsų lauktų, jie tikrai ateis. Anot elektroninio popieriaus tėvo Nick Sheridan: „Revoliucija jau prasidėjo, masiškas naudojimas prasidės apie 2012 metus“.

Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.

This entry was posted in kompiuteriai and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

2 Comments

  1. Posted 2008.2.23 at 9:45 | Permalink

    Kodėl viskas dabar eina iš Alfos? :)

  2. anonimiskas
    Posted 2008.3.4 at 6:20 | Permalink

    esu perskaites kokias 4 knygas, o man jau 24. geda… pats suprantu. guodziu save, kad kitiems taip neatrodo. kaip tik turiu viena kuprinej, reiks susiimt ir perskaityt. neskaitau tikriausiai todel, kad nenoriu jog pakliutu kokis tai slamstelis i rankas.
    p.s. reik susigriebt, bo nenoriu ta pati aplanka laikyt kasdien=]

    p.s p.s kur atsakymas i Andriaus komentara?

    take it easy