(David Reeves nuotrauka)
Liūdnų citatų pagavau lietuviškuose tinklaraščiuose: „Asmeniniai tinklaraščiai („blogai“) – vakarykščia diena“ arba „Blogai, kurie buvo kurti su tokiu entuziazmu praranda prasmę“. O aš prieš pat naujuosius rašiau, kad tinklaraščių auditorija per metus augo bent 400% ir to augimo pabaigos dar nematyti. Tai kaip čia yra iš tikrųjų? Kviečiam duobkasius ar šaunam šampaną?
Visiškai neketindamas neigti cituotų autorių pastebėjimų, manau, kad gyvename tikroje rinkoje, kurioje vienos „firmos“ žlunga, neatlaikiusios konkurencijos, judėjimo pirmyn tempo, ar tiesiog padariusios strateginių klaidų, tačiau į jų vietą stoja kitos, veržliai užimančios nišas ir randančios savo kelią į priekį. Pastarųjų yra daugiau, todėl ir judame augdami ir rasdami vis daugiau skaitytojų.
Na ir kas, kad toje rinkoje dar nėra pakankamai pinigų? Užtat yra svarbiausios valiutos – skaitytojų. Ir jų bus dar daugiau, nes:
- Brangstančią ir nykstančią spaudą keis interneto informacijos šaltiniai.
- Skaitytojai plės akiratį, derindami žinių portaluose ir nuomonių tinklaraščiuose skaitymą.
- Naujų tinklaraščių kiekis didės, nes „internetiškai“ raštingų žmonių nuolat daugėja. Tai reiškia, kad bus daugiau talentų, naujų idėjų ir gerų tekstų skaitytojams.
Jei nauji projektai bus nuosekliai ir kantriai tobulinami, vieną dieną tiesiog pakeisime nemokamus kolegų skydelius komerciniais ir imsime uždirbti. Iš kur tas noras viską turėti nuo pirmos dienos? Tinklaraštį galima sukurti nemokamai, todėl laikykite, kad investicija į jį yra jūsų raštai ir entuziazmas. Strateginė investicija, kuriai atsipirkti reikės daug laiko – gal 3 metų, gal penkių – bet nejau nematome toliau nei mėnesio pabaiga?
Patarimai, kaip kurti sėkmingą tinklaraštį, ne kartą rašyti ir mano, ir kitų. Bet verta kai kuriuos dalykus priminti, kad po mėnesio necituočiau jūsų nusivylimo pilnų sakinių:
- Aktyviai junkitės į autorių bendruomenę, inicijuokite ir palaikykite projektus, bendraukite. Kitaip tariant, išnaudokite ne tik savo talento, bet ir visos bendruomenės potencialą. Man skaudu skaityti, kad žlunga geros iniciatyvos, bet kai apie jas sužinau tik užsidarymo dieną, tai belieka gūžtelėti pečiais…
- Nepradėkite ambicijų karo parašę pirmus 10 įrašų. Geriausia – išvis jo nepradėkite. Tokia „strategija“, net jei ji atrodo labai patraukli, kai vadinama „tiesos ieškojimu“ ar „teisinga kritika“ neduoda jokios naudos. Būkite labai draugiški, paprasti ir tolerantiški. Karolio ir Andriaus projektai man svarbesni už savo vien todėl, kad jų autoriai kuria gerą aurą bendruomenėje.
- „Parsiduokite“ protingai. Nedalinkite savo rašinių „turinys jūsų – pinigai mūsų“ projektams. Nors ne viena tokia schemelė jau žlugo, vis dar atsiranda gudruolių už dyką kaupti sau turinio kapitalą. Jei rašote kitiems, rašykite tik savo projekto reklamos tikslu ir tik projektams, kurie yra bent 10-20 kartų didesni už jūsiškį (geriausia – populiariems portalams, jei dedama aktyvi nuoroda į jūsų tinklaraštį). Aktyviai sekite statistiką ir nutraukite bendradarbiavimą, kuris tampa našta ir jums yra nebenaudingas.
- Būkite tikri dėl vienodos bendrų projektų narių motyvacijos. Jei kuriate grupinį projektą, kurio įkvėpėjas ir idėjos autorius esate jūs, susitaikykite su mintimi, kad po kelių mėnesių 90% darbo darysite vieni patys. Grupinis projektas turi turėti bent 3-4 žmonių, kuriems jis nepaprastai svarbus ir savas, branduolį.
- Periodiškai tikrinkite, kaip jums sekasi, ir darykite išvadas. Štai jums puikus pavyzdys. Ne skundas, ar abejonė, o analizė ir išvados. Jei kas nors kelia nerimą – klauskite ir tarkitės. Nesakykite „bandžiau ir nepavyko“, jei viską bandėte daryti patys. Prieš jus šimtai tai jau darė. Nejau gėda pasimokyti?
- Bandykit dar kartą. Nežinau, ar tiesa, kad verslas įsibėgėja tik kartą-kitą bankrutavęs, bet iš verslininko atkaklumo verta pasimokyti. Labai galimas dalykas, kad iš antro ar trečio karto jums labai gerai pavyks. Pagalvokite: ar verta nuleisti rankas, mestis į kitą nepažįstamą sritį ir vėl „bankrutuoti“ ten, ar vis dėlto pradėti antrą kartą tai, ją jau išmanote, ir nekartoti klaidų?
Vieni eksperimentai neišvengiamai baigiasi, kiti lygiai taip neišvengiamai prasideda. Tinklaraščiai yra ne „vakar“, jie yra „ryt“. Bus gaila, jei tie rytdienos tinklaraščiai bus ne jūsų.
25 Comments
Tai tikriausiai geriausias komentaras burgio straipsniui.
Pradėjome bloginti nuo krepšinio blogas.lt sistemoj, tada persikėlėm į WP su ta pačia tematika, iš ten į savo nuosavą domeną… Tačiau vien krepšinio tematika tapo neįdomu, o gal ir neprasminga… Tai laiko trūkta, tai minties nėra, o dar geriau mintį parduoti… Taip prieš kelias dienas ir tapome blogu apie viską, ką matome savo gyvenime. Tikiuosi, kad viskas bus gerai ir įrašų bus nemažai. Svarbiausi rasti savo nišą ir taip skverbtis tolyn :)
Pradžioj buvo startas.
Dabar vyksta kaupimas, tai yra kuria blogą, kas netingi, tiesiog daro kiekybę, bet realiai pasidaro netgi sunkiau rasti gerą blogą dabar, nei tai buvo per startą…
Galiausiai kažkas sugalvos kaip optimaliai išrinkt deimančiukus iš purvo kalno. Kada bus kažkokia reali nauda, o dabar tiesiog pildom intiką. Kas kitiems galbūt atrodo, kad baigės bloginimas, bet taip nėra.. :)
Panašiaip kaip ir youtube visur kitur pasidarė šiukšlynas, nes google dar nesugalvojo, kaip iš tos kiekybės išspaust kokybę. :)
Manau, kad po poros ar kelių metų, atsitiks taip, kad tokie blogai, youtube ir pakeis šiandieninius laikraščius su TV.. ir niekur jie nedings, tiesiog ne visada žmonės iš kart suranda, kaip tą sukauptą info tinkamai išnaudoti. :)
Su visais teiginiais iš esmės sutinku. Tačiau, Džiugai yra keli bet…
Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad tiek tavo siūlymai šiame įraše, tiek ankčiau minėtame įraše sueina į vieną – tinkliaraštis jau nebe malonumas, o darbas. Darbas, kurį reikia dirbti, nežinant kuomet jis atsipirks. Metodai, kuriuos siūlai, ir kuriuos naudoja sėkmingi blogeriai tinka net profesionaliems portalams. Ir čia aš esu linkęs sutikti su Bronislovu, kad nežinau, toli gražu, jau nebe tinkliaraštis, o portalas. Portalas, kuris vis dar dirba nuostolingai… Kažin kaip būtų sekęsi tau Džiugai, jei būtum pasirinkęs ne tinkliaraščio tipą, o tris metus dirbęs prie portalo, kuris daugiau ar mažiau ateityje keistų tokius leidinius kaip NK, Kompiuterija, ComputerBild?
Su tavim nesunku nesutikti, bet pažiūrėkime tiesai į akis – įsijungti, dalyvauti bendruomenėje surija kur kas daugiau laiko, nei rašyti įrašą (apie straipsnius nekalbu).
Tu siūlai parsiduoti protingai ir t.t. ir pan. bet pasakysiu tiek, kad galinčių tai padaryti yra labai mažai. Taip yra dėl to, kad redaktoriai nežino gerų autorių, kiti nemoka savęs prakišti, tretiems trūksta plunksnos aštrumo ir t.t.
Kalbant apie tokius projektus, kurie labai ryškiai augo aka marketer, dansu čia yra dvi pusės – dansu gavo neblogą paspirtį, kaip ir pats iš balso – jei tu dėl savo kokybės, dansu neabejotinai per pažintys. Tai, kad jie įsiveržė kažkur reiktų laikyti ne kokybės o pažinčių etc dėka. Klausimas – ar neturėdami realios, didelės naudos ilgai jie veš? Dėl marketer situacija išvis kita, norėjau juos paminėt įrašė, bet patingėjau – pas juos yra kad jie rašo, o vieningos kripties dar kažko nėra – vieną dieną jie daro versto profesoriaus tekstuko summary, kitą – rašo apie vos judantį Lituvos projektą. Kitaip tariant jie rašo vardan rašymo ir, žinoma, dėl googlo… Va jau parašęs sekundžių autorius – tik patvirtina tai, ką aš sakiau – blogas regresavo… Iš krepšiniui skirto pavirto minčių kratinių – ar tuo reiktų džiaugtis – tikrai nežinau…
Galbūt gerai, kad veikia tie dėsniai ir kokybė bei atkaklumas nugali vienadienius dalykus. Kita vertus ar blogai išlaiko savo pradinį opensourcinį pobūdį? Darome tai jau nebe dėl savęs, o dėl kažko. Tai tampa nebe malonumu, o darbu, ar tai gerai – spręsti patiems blogeriams…
P.S „Su tavim nesunku nesutikti,“ turejo but – sunku nesutikti. Sita P.S istrink :)
Labai geras originalo komentaras, kad tinklaraščiai yra ateities media. Jei tuo netikėčiau nerašyčiau.
Hm, pats pakeičiau namus iš blogo lt sistemos į WP, jaučiuosi daug geriau :)
Tik man kaip pradedančiajam labai kolei kas sudėtinga susigaudyti apie visokius blogeriai.net.org.lt naujienas ar kaip ten kas. Niekaip neįsikertu į šią sistemą.
Tiesa pasakius burgio straipsnis kažkoks labai nesuprantamas man :)
O jei ir numirs tinklaraščiai atsiras kas juos pakeis.
Visų pirma norėčiau Džiugui padėkoti už idomų straipsnį ir gerą iniaciatyvą.
Nežinojau projekto burgis.lt, bet visiškai nesuprantu, kaip žmogus turintis tokį gerą vardą kaip blog.LRYTAS.lt gali nesuprasti esminės blogų egzistavimo priežasties – kokybiškas, orientuotas ir nuolat atnaujinamas turinys suburia bendruomenes, kurios vystosi, bendrauja, draugauja. Pastebiu, kad daugelis blogerių rašo apie viską – ar tai tikrai perspektyvu? Kuo rašančių apie viską blogas skiriasi nuo kasdienio Verslo Žinių numerio? Krūva neįdomių ir neprofesionalių, bei nukopijuotų straipsnių? Sutinku, kad gali turėti rašytojo talentą, bet..? Gal nesutinkate, kad šiandien gerbiamiausi žurnalistai p. Valatka ir p. Račas yra ne kas kita, kaip politikos profesionalai, o iškalba yra tik įpakavimas?
Manau, kad reikėtų suprasti, kad visgi blogas neturėtų būti vertinamas pagal vartotojų skaičių, o pagal turinį ir suvienytą bendruomenę turinčią bendrą interesą ar pasaulėžiūrą.
Let`s face it – turinys ir jo kokybė yra naujosios žiniasklaidos variklis, todėl populiariausių sąraše visada bus žinomiausi savo srities manjakai.
Visiems norėčiau parekomenduoti autorių Seth Godin ir jo knygas The Dip, bei Purple Cow orginalo kalba. Beje, jo blogas yra tarp 20 populiariausių pasaulyje.
Pabaigai – niekas nebuvo sukurta per keturis mėnesius ar vienerius metus – o jei taip ir atsitiko, tai laikina. Kantrybės, užsispyrimo ir Jums pasiseks. Garantuoju.
p.s. Kam kyla klausimas, kaip savo bloga paversti pelningu arba nenuostolingu, galiu nemokamai pakonsultuoti ta tema. Neturiu universalių receptų, todėl kiekvienam patarsiu asmeniškai.
benamis rase : „Tiesa pasakius burgio straipsnis kažkoks labai nesuprantamas man :)“
As jo nei straispsniu,nei vedamuju „Kompiuterijos zurnale nesuprasdavau.Isvis.Arba jei,suprasdavau,dazniausiai jie budavo baisiai nuobodus…
Kaip įvertinai mane, Džiugai! Nuoširdus ačiū. Net neįsivaizduoji koks aš dabar laimingas, ir abejoju ar visą laimę ir dėkingumą už tokį įvertinimą pavyko išreikšti šitame komentare.
Dar kartą, tau, ačiū!
Viena didžiausių kliūčių – nedaug žmonių Žemėje skaito lietuviškai ;)
To Silvestras,
Tai daryk anglišką, jei sugebėsi ten būt išskirtiniu. Abejoju.
Martynai, na nereikia visko suvesti į naudos siekimą. Yra tikrai didelė dalis blogerių, kurie tinklaraščius rašo ne iš noro tapti populiariais, ar užsidirbti, o tiesiog iš noro išreikšti savo mintis.
Tas pats galioja ne tik tamstos komentarui, bet ir šiam įrašui. Man asmeniškai džiugu, kai pamatau pakilusį prenumeratorių skaičių, tačiau rašyčiau blogą ir tada, jei skaitytojų skaičius būtų minimalus.
Blogas man nėra pareiga, ar atsakomybė, blogas man yra hobis ir saviraiškos forma.
Mano nuomone, žmonės, kurie tinklaraščius rašo nesiekdami kažkokios aiškios naudos ir yra tikrieji blogeriai.
Ačiū už eilinį puikų įrašą!
Pilnai sutinku dėl šių žodžių: „Nepradėkite ambicijų karo parašę pirmus 10 įrašų. Geriausia – išvis jo nepradėkite. Tokia „strategija“, net jei ji atrodo labai patraukli, kai vadinama „tiesos ieškojimu“ ar „teisinga kritika“ neduoda jokios naudos. Būkite labai draugiški, paprasti ir tolerantiški.“ Tačiau nemanau, kad pasirinktas teisingas pavyzdys.
Visų pirma, ne aš rašydamas ieškojau tiesos, o norėjau parodyti, kaip netinkamu būdu santykius aiškinasi bent teoriškai objektyviai informaciją turintys pateikti šaltiniai. Kitas dalykas – taip, šiuo metu tinklaraštyje gal ir yra vos keletas įrašų, bet jis yra kitų projektų sukaupusių gerokai daugiau temų tęsinys.
@Donatas
Mano kaltė – reikėjo platesnio komentaro prie nuorodos. Aš ir turėjau galvoje, kad 24 Sekundės rašo apie ambicijų kovas tarp dviejų portalų. Atsiprašau dėl painiavos.
Silvestrai,
Aš manau, kad blogas yra tik priemonė arba platforma. Netikiu, kad yra kitokių ir tikrų blogerių, kurie tai daro tik dėl naudos.
Ačiū už komentarą.
Martynai, manau, kad atsakyti norėjai man, o ne Silvestrui.
O tavo atsakymo nesupratau. :)
Sineik, esi pastabus :)
Tai ką aš norėjau pasakyti, kolega Domas yra sakęs dar 2007 metais.
Pasižiūrėk šiuos video –
http://uk.youtube.com/watch?v=OG7w3y05H0E ir http://uk.youtube.com/watch?v=.....re=related
Pats video kiek nuobodokas, nes žinant Domo galimybes, galėjo ir geriau pavaryt, bet mintys yra ir bus taiklios.
P.Burgio rašinyje tikrai yra nemažai tiesos, tik galbūt ne ten kur apie blogus…
Galbūt pavieniai blogeriai ir gali su dideliomis savo laiko investicijomis perkopti 1000 unikalių vartotojų limita, tačiau daug realesnis toks tikslas atrodytų co-blogui su keletu autoriu…
P.S. Dėkui p. Džiugui už mano blogo paminėjimą tokiame kontekste – man tai tikrai didelis įvertinimas ir didelė motyvacijos dozė :) Ačiū :)
Martynai, ir senai nemokamu konsultavimo užsiimi? :)
O aš rašau dėl saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo. Už rašinį gaunu 7, nebe 5. O padidėjas skaitytojų skaičius visada pradžiugina, nes supranti, kad tavo įrašai kažkam įdomūs.
Įdomus šis straipsnis.
Pritariu beveik visam Džiugo tekstui, išskyrus šį sakinį (kopijuoti teko keistoku būdu):
„Jei nauji projektai bus nuosekliai ir kantriai tobulinami, vieną dieną tiesiog pakeisime nemokamus kolegų skydelius komerciniais ir imsime uždirbti.“
Prognozuočiau, kad žiniasklaidai iš sinchroninio formato perėjus į asinchroninį, reklama, kokia ji yra dabar, nunyks.
Ar galima ginčytis su žvejais, kad žvejyba yra malonumas? Bet pažiūrėkite, per kelis tūkstančius metų tai netapo visuotine pramoga, nors ir žuvų yra, ir meškerių, ir žmonių. Linkiu Jums linksmai eiti savo keliu!
B. Burgis
P.S. Tai gal koks penktas mano komentaras svetimoje teritorijoje (per visą gyvenimą), tai gal nebūsiu apkaltintas dėl nuobodybių rašymu?
@Burgis
Kaip nedėčiau Gutenbergo ir spiningo išradėjų į vieną eilutę, taip nelyginčiau ir žvejybos su žiniasklaida ir saviraiška. Malonumas matyti viešai paskelbtą savo žodį yra papildomas, bet ne pagrindinis tinklaraščio dalykas. Taip, daugelis tai daro dėl malonumo ir nieko daugiau be jo neturės, bet galimybė yra kurti ir sukurti daugiau.
O mane šis įrašas įkvėpė nepasiduot ir pasukt smegenis, galvot „sistemiškai“ ir nuosekliai, APgalvot, ką rašai ir darai (o ne rašyt apie bele ką) nes, nors ilgąlaik sukuos tarp blogų, vieną blogą ištryniau, kitą karts nuo karto užmetu ilgesniam laikui, bet nusprendžiau dar sykį išmėgint savo atkaklumą ir užsispyrimą, ir rašyt, rašyt – kad ne tik man įdomu būtų. Puiki analizė ir patarimai :)
One Trackback
[...] dienos diskusijai paskyriau atskirą įrašą, tai pradėsiu nuo kito galo. Nuo to džiaugsmo, kurį suteikė tikros žiemos (kurios senokai [...]