Iš serijos „kvaili klausimai“:
Kaip pasaulyje, kuriame 800 milijonų žmonių serga vėžiu, ekonomika paaiškina vaistus, kainuojančius 100 tūkstančių litų? („Economies of scale“?)
Iš serijos „kvaili klausimai“:
Kaip pasaulyje, kuriame 800 milijonų žmonių serga vėžiu, ekonomika paaiškina vaistus, kainuojančius 100 tūkstančių litų? („Economies of scale“?)
15 Comments
Nu ir klausimas…
1. (tik assuminu) 800 mln – tai čia visomis įmanomomis vėžio rūšimis ir stadijomis kartu paėmus?
2. (tik assuminu) „vaistai“ – tai kokie nors vaistai vėžiui gydyti?
3. tai vaistai tiesiog vėžiniams susirgimams gydyti, ar kokiai nors rūšiai/stadijai?
4. 100 tūkst. LTL – tai čia bendra RnD kaštų suma, ar gydomoji porcija vienam žmogui / vieniems metams / vienai dozei?
5. Bet kurią rinkoje esančią ir ilgėliau nekintančią kaina ekonomika aiškina kaip pusiausvyrą tarp paklausos ir pasiūlos…
Cheers! ;]]
Labai jau daug vėžininkų. Taip išeina, kad kas aštuntas serga vėžiu. Neįtikinamai skamba.
O kalbant apie kainas, tai pirma reiktų išsiaiškinti, kokio lygio yra vaistai ir kur tokios kainos – Lietuvoje, JAV ar kur kitur. Dažnai nutinka taip, kad amerikiečiai už vaistus permoka ir taip leidžia likusiam pasauliui jų nusipirkti pigiau. Toliau – pagaminti vaistus, kai R&D pabaigti, nekainuoja turbūt beveik nieko. Tas pats, kaip su kokiais Windows’ais ar AutoCAD’u. Vienas papildomas CD tūkstančių dolerių nekainuoja, bet programinės įrangos kainos daug kur yra tikrai labai užkeltos. Visa esmė būtent ir slypi R&D, kur nueina didžioji dalis kaštų. O jei prisiminsim, kad kalba eina apie mediciną, kur patentų dėka gaunami didžiuliai pelnai, bet kur nauji naudingi išradimai/atradimai yra daug retesni ir daug daugiau kainuoja, tai didžiulės kainos pradeda atrodyti kaip norma.
Būtent dėl šito „economies of scale“ pavyzdys čia nelabai ir tinka. Geriausiai jis apibūdina automobilių, lėktuvų pramonę – ten, kur smulkūs net neturi šansų. O vaistus nuo vėžio vieną dieną gali atrast tiek GSK, tiek atsitiktinai ir kokie medicinos studentai,
Nuo vežio miršta 13% žmonių. Nesirgdami nemirtų. Jei tiek pat mirs ir toliau, tai jų apie 800 mln. ir vis daugėja (bet gal ne visi šiandien tai žino). 100k *litų* kainuoja vaistai Lietuvoje. Labai specifinei vėžio rūšiai gydyti, ja serga gal tik koks 100 žmonių šalyje. Taigi, iš Lietuvos reikia 10 milijonų LTL. Iš visų tokio tipo ligonių pasaulyje – 20 milijardų. Vaistų „gyvavimo“ amžius – apie 20 metų. Atsižvelgiant į vežinių susirgimų statistiką, vaistų kūrėja už juos norėtų gauti apie 150 milijardų dolerių. Štai ir klausiu apie ekonomiką…
Gerai, pats pasiieškojau, nes sunku patikėt tokiais skaičiais. NewScientist skelbia tikrai kuklesnius skaičius: http://tinyurl.com/33ukxe
Anot jų (2006 m.), pasaulyje vėžiu serga 24,6 mln. Skirtumas ne toks jau ir mažas.
Aš turiu patentą vaistams – be manęs niekas jų gaminti negali. Taigi, aš monopolininkas.
Tu – žmogus, kuris serga vėžiu (ir negydomas mirsi [bent jau taip dažnai norima įteigti, ir taip visi tiki, nors kartais - tai daugiau burbulas]). Už yvybę tau svarbiau viskas – atiduosi bet kiek. Vadinasi, tavo paklausa – visiškai neelastinga (noras turėti vaistus realiai nepriklauso nuo kainos).
Turim idealią situaciją monopolininkui: konkurencijos, verčiančios kelti kainas – nėra, o pirkėjai mokės tiek, kiek reikės. Tai kodėl gi neužsidirbti?
Šitas abiejų sąlygų derinys visada yra žudantis kainomis. Todėl dažniausiai reguliuojamas. O čia – išimtis, kur kaip minėjo, dar yra nerealūs R&D – taigi ir kaštai.
Pay or die, they say.
> Aurimas
10 balų. Neguodžia ligonių, bet laikykime, kad šis „kvailas klausimas“ atsakytas. Ketinu tokių keistų klausimų seriją pratęsti.
> Rytis
Hmm. Aš kiek kitaip skaičiavau. Per metus nuo vėžio miršta 7,6 milijono žmonių. Ne visi sergantys miršta vienu metu. Jei pasaulyje yra 6 milijardai, o nuo vėžio miršta 13%, tai vienos kartos gyvenimo eigoje jų bus 800 milijonų. Gal ne šiandien, bet tai esmės nekeičia – toks yra „rinkos dydis“.
vienastoks> kažkaip blogai paskaičiavai. Čia gal iš visų mirusių 13 proc. miršta nuo vėžio, o ne 13 proc. visų gyvenančių?
> Patarėjas
O kuris gyvenantis nemirs? Kažkaip keistai ir tu mąstai. Aš nekalbu apie vieną dieną ar vienus metus… Apie visą gyvenimo ciklą.
Man atrodo, kad 13% vėžiu sergančiųjų nuo jo miršta, o ne 13% pasaulio žmonių…
Cituoju Wikipedia ir Pasaulio Sveikatos Organizaciją:
„Cancer causes about 13% of all deaths.“
pagal citatą, 13% ne nuo visų pasaulio gyventojų, o nuo dabartinio mirštančiųjų skaičiaus. T.y. jei šiandien mirė 100 žmonių, tai 13 iš jų (statistiškai) nuo vėžio.
Nežinau, ar teisingai supratau, bet iš komentarų atrodo, kad buvo manoma, jog nuo vėžio miršta 13% žmonijos.
Jau atsakiau į tai aukščiau. Ar jūs nemirusius šiandien laikote nemirtingais apskritai? Galima teigti, kad statistika smarkiai pasikeis, ir ryt nuo vėžio jau niekas nebemirs, bet tokie dalykai bent kiek ryškiau gali pakisti tik per keliasdešimt metų.
Nu gerai, aš pasiduodu, bet vistiek frazė „800 milijonų žmonių serga vėžiu“ yra neteisinga :)
Aš irgi pasiduodu, bet tiek žmonių nuo jo numirs per 70-80 metų, o man svarbiausia buvo parodyti, kad ir ne visai tiksliai, kad net milžiniškoje vaistų rinkoje su didžiuliu poreikiu yra situacijų, kurias ekonomika aiškina išimtimis. Arba tiesiog rinkos svertai blogai sutvarkyti.
vienastoks> kažkaip blogai paskaičiavai. Čia gal iš visų mirusių 13 proc. miršta nuo vėžio, o ne 13 proc. visų gyvenančių?