Kažkas nepaprastai keisto ir nenatūralaus yra mūsų santykiuose su elektroninėmis knygomis, mūsų deklaracijose apie jų menkavertiškumą, lyginant su popierinėmis, ištikimybės priesaikose popieriui, sentimentalumui smulkinto medžio faktūrai, kvapui. Pabuskite! Už lango 2008-ieji!
Atvirai pasakius, man kažkaip keista dėl tokio prieraišumo popieriui. Vinilas taip mūsų nepaviliojo (nors ir su nostalgija prisimename), lempiniai TV griozdai – irgi. Mes klausome skaitmeninę muziką, žiūrime skaitmeninius filmus, fotografuojame skaitmeninius vaizdus, bendraujame skaitmeninėmis telefono ir interneto linijomis, net pinigai tapo pusiau skaitmeniniai – nebepamenu, kada nešiau šlamančius į artimiausią taupomąją kasą už butą susimokėti. Tačiau knygos – ne. Šios turi būti popierinės. Kodėl?
Sentimentai popierinei knygai atrodo labai mieli, kol neperkeli jų į gretimas erdves ir neperfrazuoji atitinkamai: „Joks liftas man niekada nepakeis laiptų, malonaus gruoblėto betono jausmo, galimybės bet kada prisėsti, pagalvoti apie gyvenimą švelniai glostant turėklą“ arba „Tik motulės rankomis užmaišyta ir namų krosnyje iškepta duonelė yra ta tikroji – kitos niekuomet net į burną neimčiau“. Viskas puikiai tinka poezijai, bet netinka gyvenimui.
Įdomiausia, kad vardan to popieriaus atsisakoma net gražiausių principų ir idealų: ekologijos (popierinė knyga, net ant perdirbto popieriaus, yra labai „nežalia“), taupumo (dailių ekrano apmušalų rinkinį albumo forma galime įsigyti už 400 litų), ūkiškumo (mokėdami po „n“ tūkstančių už „kvadratą“, paskiriame dalį gyvenamosios erdvės knygų lentynoms).
Sakote, tėvai nuo lopšio įskiepijo pagarbą knygai? Nueikite ir pažiūrėkite, kaip knygos atrodo artimiausioje viešoje bibliotekoje. Ir šiaip – skiepijo pagarbą knygai kaip kūriniui, ar knygai kaip popieriui? Juk ta pačia medžiaga ir sėdynę šluostomės, atsiprašant… Kodėl manote, kad pagarba kūriniui sunyks skaitant elektroniniu formatu?
Tiesa, kad popierinė knyga yra patogus dalykas, bet ir tas jos privalumas labai greitai tirpsta – e-popieriaus knygą ne mažiau patogu pasiimti į lovą ar kelionę, negu popierinę. Elektroninių knygų leidėjai rado net trisdešimt priežasčių skaityti elektronines knygas – kelias iš jų pacituosiu:
- E-knygos yra „žalesnės“. Taip, jų kūrimui ir skaitymui naudojama energija, bet daug mažesnė, nei sunaudojama popierinių gamybai, spausdinimui ir transportavimui.
- E-knygos yra amžinos, jos interneto dėka apeina cenzūrą, leidžia kurti autoriams, kurių darbus atsisakytų leisti popieriaus leidyklos.
- E-knygose galima ieškoti teksto: kiekvienoje atskirai ar visose kartu. Pastabos e-knygos „paraštėse“ gali būti išsaugotos nebjaurojant pačios knygos.
- E-knygos yra draugiškos skaitytojui: prastai matantis gali pasididinti raideles, kiekvienas skaitantis gali pasidėti žymas, netrukdydamas kitiems, pasikeisti teksto foną, ryškumą, spalvas.
Sutinku, kad šiandien parduotuvėse nėra pakankamai patogių įrenginių e-knygoms skaityti. Galima skaityti jas ir telefonų ekranuose, ir delninukuose, ir sėdint prie kompiuterio, bet nepatogu ir nuostolinga energijos požiūriu. E-rašalo įrenginių užsienyje daugėja – sumanesni verslininkai kada nors pradės juos vežti ir į Lietuvą. Gal verta juos raginti ir laukti e-knygų pasirodymo taip, kaip laukiame naujų kompiuterių, telefonų, fotoaparatų, muzikos grotuvų vietoje užsispyrusio neigimo ir to nepaaiškinamo „emo“ prieraišumo popieriui?
44 Comments
Ir visiškai pritariu ir ne :). Mano galva normalaus žmogaus gyvenime turėtų būti pakankamai vietos abiems reiškiniams. Sakykim e-knyga galėtų būti naudojama visur kur popierinės gaila ir visiškai pakeisti vadinamąsias pocket books. Žodžiu kelyje, papludimyje etc. Tuo tarpu vakare namie, lovoj ar krėsle prie židinio kuprintis žiūrint į mažą ekraniuką… Kuris nekvepia popierium… Ni ni…
Na, tu sakyk ką nori, bet man vis tiek maloniau skaityti popierinę knygą. Priežastys paprastos:
* Popierinės knygos kvapas.
* Nereikia baterijų, kuris gali bet kada išsikrauti.
* Verčiamų puslapių jausmas.
* Ir jausmas kai perskaitęs visą knygą užverti (fiziškai) paskutinį puslapį.
* Patogumas. Man tikra nepatogu skaityti knygą žiūrint į kontrastingą monitorių.
Gal e-rašalo knygos būtų ir patogiau, visgi kitų keturi mano išvardintų dalykų jokia e-knyga nepakeis.
Visiškai pritariu :)
Daugelis E-knygų jau seniai išsstūmė tikrąsias.
Tai:
1.Žodynai
2.Enciklopedijos
3.Mokslo publikacijos ir straipsniai
4.Kiti leidiniai, kurių poperinį variantą būtų sunkiau surasti, nei perskaityti.
Tačiau retai kas skaito didelės apimties grožinę literatūrą kompiuterio ekrane. Malonumas, tikriausiai ne tas.
Dėl kvapo tai čia kažkoks iškrypimas. Vinilas irgi turėjo specifinį kvapą, kurio iPod neturi.
E-popierius naudoja energiją tik verčiant, todėl vieno pakrovimo užtenka keliasdešimčiai knygų. Juk nesiskundžiate, kad vakarais popierinės knygos skaitymui reikia įjungti lempą?
Popierinės knygos neturi malonaus mygtuko paspaudimo jausmo. Arba pagal paralelę – klausydamas muzikos su iPod prarandi malonų plokštelės išėmimo iš voko jausmą.
Paskutinis e-knygos puslapis, jo artėjimas ar knygos skaitymo eiga daug geriau ir informatyviau matoma grafiškai nei popierinės.
Popierinės knygos kontrastas nesireguliuoja, elektroninės – reguliuojasi.
Kitaip tariant vėl skaitau tuos pačius atsikalbinėjimus, apie kuriuos rašiau straipsnelyje. :)
Viskas OK, aš juos jau daug kartų girdėjau/mačiau. Bet niekaip negaliu suprasti kodėl… Kodėl techniškai pažangūs žmonės jau seniai paliko užmaršty visus analoginius formatus, išskyrus knygas? Kodėl vaizdo ar muzikos technikos naujovės priimamos išskėstomis rankomis, o knygų – ne. Nors šiandien modernus žmogus perskaito 10 kartų daugiau teksto skaitmeniniu pavidalu (darbe, dokumentuose, el. pašte, portaluose, tinklaraščiuose), vistiek spyriojasi prieš skaitmeninę knygą. Užmuškit – nesuprantu… :)
Tą pačią lempą reikės įsijungti jei norėsi skaityti ir e-Popierių.
Ir apskritai, jei tau popierinė knyga iš principo nepatinka, tuomet niekas ir neįrodys, kad viena ar kita yra geriau. Kiekvienas renkamės tai kas mums priimtiniausia. Pavyzdžiui, dabar žinau žmonių, kurie grįžta prie juostinių fotoaparatų vien dėl to jausmo, kai nežinai ar gausis nuotrauka ar ne. Su knygom kažkas labai panašaus, gal būt kada nors panašiai atsitiks ir su vinilu? Kodėl iki šiol DJ’ai diskotekose muzika groja iš vinilinių plokštelių? Todėl kad skambesys ir kokybė yra nepalyginami. Kodėl tikri melomanai vertina lempinę garso atkūrimo ir stiprinimo techniką? Dėl tos pačios nepalyginamos kokybės prie kurios skaitmeninė technika gal kada nors priartės.
Tai apie ką rašiau nėra atsikalbinėjimai – tai dalykai dėl kurių aš vertinu ir vertinsiu popierinės knygos skaitymą, o pačios geriausios knygos visada ras vietą mano namų bibliotekoje.
Na, aš taip pat naudojuosi el.knygomis, tačiau nepaisant to manau, kad visą laiką maloniau skaitysis popierinė knyga nei jos skaitmeninė versija (beje ar deja, laikraščiams tokios nostalgijos nebejaučiu). Mokslams ar kitiems darbams – ok, pilnai sutinku puikiai tinka tekstas kompiuterio ekrane. Tačiau smagu kartais rasti laisvo laiko ir vakare išsitiesus ant sofkutės paimti į rankas gerą knygą. Tuo pačiu atsitrauki ir nuo paties kompiuterio, prie kurio darbe ir dar namuose akis varvini kokias penkiolika valandų per parą. Skaitydamas kompiuteryje esančias knygas negaliu taip atsipalaiduoti, gaunasi kaip informacijos kišimas į galvą, o ne penas sielai.. Gal kaip nors kitaip galima tuos medelius išsaugoti? ;)
Skaitymui naudoju savo seną FS Loox 720 delninuka.Galiu skūstis tik tuo kad lietuviškų knygų mažai elektroniniam formate. Tenka skaityti rusiškai.
paskaičiau iki motušės duonos ir supratau.
tegu būna ir to ir to.
kiekvienas pasirinks kas jam miela.
vienas valgys atidžiai, su meile iškeptą duonelę, o kitam gal geriau koks „kosminis“ baltyminis maistas
Nėra čia ko nesuprasti. Paprasčiausiai tokių įrenginių niekas neparduoda Lietuvoje, apie knygas lietuvių kalba turbūt neverta pradėti šnekėti. Jei jų ir būtų, kažin ar esami prietaisai rodytų lietuviškas raides.
Toks dalykas paplistų, jei atėjęs į parduotuvę galėtum pasirinkti bent iš penkių įrenginių, o knygyne ar internete galėtum nusipirkti dominančią el. knygą norima kalba ypač lietuvių. Juk visos knygos perkamos mūsų knygynuose ir yra lietuviškos. Todėl dabar visos e.knygos yra tik žaisliukai mokantiems skaityti angliškai. Be to skaitantiems tik kelias knygas per metus tai nėra labai aktualu.
Kelios nuorodos:
http://www.engadget.com/2007/0.....face-time/
http://en.wikipedia.org/wiki/L.....ok_readers
Tai viskas gerai. :) Žinoma, kad kiekvienas renkamės. Nežinau, ar buvo perskaitytas šis rašinys, bet suprastas – tikrai ne. Prastai parašiau. Nenorėjau įtikinti, kad šiandien pat reikia mesti lauk popierių ir skaityti elektronines knygas. Norėjau sužinoti, kodėl šioje srityje progresas daugeliui žmonių negalioja. Paaiškinimai apie vinilą ir fotojuosteles yra gražūs, bet man neatrodo teisingi, išskyrus kelis vienetinius atvejus. Reikėtų pažvelgti giliau ir paieškoti to vidinio pasipriešinimo priežasčių. Man sunku iš išorės spręsti, nes mane domina visos naujovės ir išradimai – aš nedarau popieriui išimties: Sony Reader man yra toks pats įdomus ir geidžiamas, kaip ir Nikon D3, naujausias iPod ar kompiuteris. Man įdomu, kodėl žmonės pasirenka vieną sritį, kurioje atsisako žiūrėti į ateitį. :)
Čia nėra pasipriešinimas, tiesiog ir taip jau baigiu užsikrauti save įvairiais gadžetais :)
Tavo gal poreikiai tokie, kad norisi bandyti naujoves. Aš labai prisirišu prie technologijų kurias turiu, su kuriom esu įpratęs dirbti ir kurios žinau, kad atlieka man reikalingas funkcijas, o naujai ką tik iškeptų technologijų nepuolu tyrinėti ir geriau palaukiu kol jos subręs. Geriausias to pavyzdys – Vista ;)
Nei tas pats vinylas, nei ipodas, nei televizorius neatsirado taip anksti ir neturiu tokių, kaip čia išsireiškus, tradicijų, kaip knyga.
Popierinės knygos yra vertinamos dėl to, kad jos skaitomos visiškai kitaip. Galbūt, kai tu jų esi perskaitęs daugybę tai taip pat lengvai mintis ir esmę pagauni ir audiobook ir paprastoje. Tačiau visi tie ebook ir audiobook tik eikvoja energija žmogaus, kurios nebelieka suprasti knygos esmei.
Apie tai rašiau savo tinklaraštyje, kodėl knygas verta skaityti. Ten keleto žmonių ir mano nuomonė apie tai ir, manau, pagrindinis dalykas dėl ko knygos taip vertinamos.
Beje tas amžiniškumas nieko gero :) Daug labiau vertinami laikini dalykai, nes jų vėliau gali ir nelikti.
Manau, kad vangus perėjimas prie elektroninių knygų yra susijęs su jų pėdsaku istorijoje ir kultūroje. Vinilinės plokštelės ar juostinis fotoaparatas neskaičiuoja tūkstantmetės istorijos. Tai pakankamai nauji išradimai, mano manymu, labiau susiję su tuo, ką jie padeda perteikti. Net lingvistiniu požiūriu: į klausimą „ką klausai“ dažniau atsakoma „muziką“, o ne „ipodą“, o klausimas „ką skaitai“ dažniau sulaukia atsakymo „knygą“, o ne „literatūrą“. Gal šis argumentas ir neatrodo pakankamai svarus, tačiau esu įsitikinusi: kuo ilgiau ką nors turi, tuo sunkiau savo gyvenimą be to įsivaizduoji. Taip yra ir su popierinėmis knygomis.
Va, Dante ir Simona, man regis, užkabino gerokai gilesnes šaknis. :) Gali būti, kad net pati kalba, senosios tradicijos šiuo atveju suveikia ir žmogus jaučiasi, tarsi jam būtų siūloma tuoktis ne bažnyčioje, o kompiuteriu. Visiškai neracionalu, bet absoliučiai pateisinama, nes tokių dalykų turime nepaprastai daug.
Pritariu Simonai.. Knygas (papirusus) jau nuo egiptieciu laiku zmones skaito
O aš manau, jog priežastis yra ta, kad e-knygos negalima nusipirkti ant kiekvieno kampo, skirtingai nuo ipod’ų. Telefonas, kompiuteris ar delninukas nėra patogūs skaitymui.
Ir šiaip įdomūs esat. Vakar norėjot, kad Linux atimtų rinką iš windows’ų per dieną, šiandien – pakeisti visas popierines knygas, nors dar nėra kuo jų keist. Kantrybės.
Armandas :DDD geras pastebėjimas :DDD
Ką tokio juokingo pasakiau?
Pralinksmino tavo palyginimas ir kantrybės palinkėjimas :) Vertas dienos citatos.
Ir manau yra dar vienas aspektas, t.y. reiktų atskirti meno produktą nuo vartojamojo produkto. Meno produktas yra meno produktas iki galo, t.y. ne tik jo turinys, bet ir pateikimas, įpakavimas, viršelis, vieta ir t.t.
Laikraštį, žodyną, žinynus skaitome kompiuteryje, tačiau tikrą gerą romaną skaitysime iš knygos. „Anekdotų devintuką“ žiūrime per televizorių, tačiau operą, spektaklį žiūrime teatre. Eilines savo nuotraukas žiūrime per monitoriaus ekraną, tačiau gero fotografo nuotrauką įsirėminame, pasikabiname. Gražių paveiksliukų galime atsisiųsti ir pasidaryti darbastalio foną, tačiau už dailininko paveikslą su rafinuotais rėmeliais nepagailime ir pinigų.
O gal vis tik geriau darykime taip – t.y. atsisiųskime Rafaelio paveikslą, labai gerai tiks darbastaliui papuošti. Galėsiu prieš draugus pasirodyti, nes jie mat Rafaelio paveikslo tai neturi. Dar galime nueiti pas žinomiausią Lietuvos fotografą, taip turėsiu savo žmonos nuotrauką delninuke. Kaip patogu, visur kur tik būsiu galėsiu ją pamatyti ekrane. Juk ne veltui už nuotrauką tiek sumokėjau. O – juk šiandien mūsų sukaktuvės, tai gal nueikime kokį spektaklį per televizorių pažiūrėti. Kadangi spektaklis jau pasibaigė, tai einu vaikams prieš miegą pasakų paskaityti iš kompiuterio.
Na žinoma čia tik ironija, tačiau manau joje yra tiesos:))
Aš ir pati turiu e. knygų, bet neišgaliu perskaityt šimto puslapių ekrane – akis skauda, nors monitorius geras ir visa kita. Vis tiek tai yra ne popieriaus lapas, spinduliuoja į akis, vargina. Kai šiaip sėdi prie interneto, tarsi mažesnis intensyvumas – skaitai vis ką nors kita, trumpiau – o čia įsitempęs žiūrėk ten pat.
O šiaip tai nereikia perlenkti dėl to „žalumo“ – kompiuterių atliekos kenkia ne ką mažiau nei medžių kirtimas dėl popieriaus, o aš dar negirdėjau, kad man kas siūlytų: „nepirk kompiuterio, geriau interneto skaityklon nueik“
Pritariu – 10proc.
Nepritariu – 90proc.
Smagu turėti knygą, vartyti ją ir džiaugtis. O be to ir akių taip negadina. Niekada gyvenime nežadu savęs žudyti ir neskaitysiu kompiuteryje apie 500 psl. knygos. :)
Ruošdamasis egzaminui niekaip neradau ir niekur negalėjau gauti vienos knygos, tai teko ~400 puslapių laptopo ekrane iš Google Books džiaugtis. Akys nebuvo labai patenkintos :)
Andrius Kleiva »
Perskaitai tiek ir dar daugiau. Internete. Ar labai žeistų, jei tai būtų knyga? Kaip sakau, kažkokie vidiniai stabdžiai jums trukdo pamatyti realybę. :)
Juokas ima, nes daugelis įsivaizduoja, kad eknygas reikia skaityti tik vaizduoklio ekrane. Panašiai, jei sakyčiau, kad knygas reikia skaityti tik bibliotekoje.
Na, aš nematau jokio malonumo knygų iš mobilaus skaityti (ir niekada nesuprasiu žmonių, kurie dėgtuko dydžio ekrane skaito 500 psl knygas), kol kas, mano supratimu, geriausias būdas ebooks skaityti, tai yra nebent kompiuterio ekrane.
Ginčas dėl…nieko. Kas jau atrado e-knygų privalumas, tas naudojasi. Kas nesinaudoja – giriasi tuo, kad nesinaudoja.
Reikia tik išleisti keletą puikių knygų vien tik e- pavidalu, ir situacija ims keistis :)
Beje, baisus stabdis yra lietuviškų .txt nebuvimas. Rusiškai skaitom tas knygas, kurios Lietuvoje popieriuje atsiras dar gerokai palaukus, o gal ir iš viso nebus. Vat jei taip lietuviškai…
Tradicijos dažnai tėra tik atsilikimas priemonėse :)
Darbe – dokumentai, t.t. – viskas ekrane.
Laisvalaikiu – internetas, t.t. vėl ekrane.
Bendravimas – skaipai, emailai, sms’ai – ekranuose.
Reik gi kada atitraukt akis nuo tų ekranų.
O šiaip kam propaguot tas e-knygas.?
Ateis laikas, žmonės patys ims naudoti.
Pvz. kaip jau minėjo ir enciklopedijos, ir žinynai ir taip labai plačiai naudojami elektroniniu formatu ir jau kuris laikas lenkia popierinius analogus.
Aha, tik pamirsai pazymeti viena mazyti dalyka – pavyzdeli : as perskaitau tukstanti popieriniu knygu, tu – tukstanti kompiuteriniu (jeigu esi statistiskas lietuvis ar net pasaulio gyventojas, abejotina, ar turesi specialu reader’i). Kaip manai, kieno akiu kondicija bus geresne – mano ar tavo? ir kas greiciau pavargs beskaitydamas nes stebelijasi i spinduliuojanti visokias nesamones ekrana,o kas skaitys ilgiau, beveik kol nenusibos?
Zalesnes, nezalesnes – kaip televizorius nesugebejo atitraukti zmoniu nuo knygu tomu, taip, tikriausiai (nors nenoriu nieko sakyti is anksto), nesugebes ir e-bookas.
Nors prisipazistu, labai pasipiktinau kad man nueme balus nuo kursinio vien todel, kad literaturos sarase panaudojau elektronini resursa, o ne popierine knyga. Ir kalbant apie mokslinius darbus – ebook’ai pranasesni, nes juose gali ieskoti raktiniu zodziu kokiu nors (pvz per Adobe Acrobat Reader)
Vsio. Bo jau per daug prisnekejau :)
Bobučių išmislas su tais spinduliavimais. Kai akys genda, tai genda nuo visko, taip pat ir nuo „popierinio“ skaitymo. Kai ne, tai ne. Sėdžiu neatsitraukdamas prie kompiuterio 20 metų. Matau taip pat kaip tada.
Knygas dažniausiai skaitau SK ekrane, Palme. Ketinu įsigyti Sony Reader, nes ten kontrastas geresnis ir elementai nesenka rodant vaizdą. Kiek elektroninių knygų perskaičiau? Bus kokie 600. Viskas labai gerai su jomis. Nors gali būti, kad kaip ir popierines, jas tiesiog reikia išmokti skaityti… Priprasti prie jų.
Sutinku, kad ir nuo paprastų galima susigadint akis, tiesą sakant, pažįstu kelis tokius žmones.
Tačiau kompiuteris tikrai turi didelę reikšmę tam, ypač, kai ekranas prastas (o mano šiuo metu nėra geras).
Iš tikro visi čia liks prie savo nuomonių, nebent reiktų bandyti rutulioti šią temą plačiau. :)
Neturėjau tikslo pakeisti žmonių nuomonę, tiesiog paskatinti susimąstyti. Bet jei gatavi atsakymai nubyrėjo į komentarus be jokių minčių, tai man tikrai nepavyko. :)
As visiskai pritariu vienastoks.
Nusipirkau labai kruta laptopa ir nepagailejau tam pinigu, o su juo tas e knygas skaityti vienas malonumas. Bent jau man. As niekaip negaliu suprasti siandieninio pasaulio pilieciu, kurie vis dar naudojasi popierium. Cia turiu omeny knygas, dokumentus, rastus, ligonio korteles ir pan. Po paraliais negi mes tokie noobai, kad negalim viska daryti elektroniskai ir laiko sutaupytumem ir siaip viskas butu kur kas paprasciau.
Dabar mano sese kuri studina medicina verkia, kad nera knygu (popieriniu variantu), tai kai gauna jai siulau ta vienintele paversti el formatu. Tai po to pasiulymo vien protestai, nes nebus patogu skaityti per ekrana. Mane tai uzmusa :)) As visom keturiom prie popierinius variantus.
As visiskai pritariu vienastoks.
Nusipirkau labai kruta laptopa ir nepagailejau tam pinigu, o su juo tas e knygas skaityti vienas malonumas. Bent jau man. As niekaip negaliu suprasti siandieninio pasaulio pilieciu, kurie vis dar naudojasi popierium. Cia turiu omeny knygas, dokumentus, rastus, ligonio korteles ir pan. Po paraliais negi mes tokie noobai, kad negalim viska daryti elektroniskai ir laiko sutaupytumem ir siaip viskas butu kur kas paprasciau.
Dabar mano sese kuri studina medicina verkia, kad nera knygu (popieriniu variantu), tai kai gauna jai siulau ta vienintele paversti el formatu. Tai po to pasiulymo vien protestai, nes nebus patogu skaityti per ekrana. Mane tai uzmusa :)) As visom keturiom pries popierinius variantus.
knygų skaitymas monituriuje asocijuojasi su darbu, o popierinės knygos skaitymas – su poilsiu.
sorry uz flood’a, kazkas cia nesigavo :)
Gal autorius galėtų paaiškinti, o kur jis dės tą sutaupytą laiką? Gerbiamasis vienastoks, ar nemanote, kad visi panašūs išradimai yra tiesiausias kelias į karstą? Nebereiks nieko daryti– ieškoti knygų bibliotekose, laikyti tas popieriaus šūsnis, vartyti? Tokie išradimai veda ne kur kitur, o į amžinąją ramybę. O jūs turbūt žinote, kas yra amžinoji ramybė.
Gerai. Pakeičiame viską į sumautas elektronines paslaugas. Ką tada jūs veiksite gyvenime? Trūnysite prie savo PC visą dieną? Tai jūsų tobulo gyvenimo vizija? Visos paslaugos per PC. Darbas. Teatras. Niekur nereikia važiuoti. Draugai pasiekiami 24h per parą kamerų pagalba. Maistą atnešą užsakytą prie durų. Sėdi ir augini lašinius. Spjaunu ant tokio gyvenimo!
Greitai turbūt ir pinigus visiškai virtualius padarys. Žmonės pamirš, kas yra tikri dalykai.
Man malonumas yra kažką tikro veikti gyvenime. Skaityti tikrą knygą. Sutikti tikrą draugą.
Prisimenat mažąjį princą?
Trumpa ištrauka pamąstymui:
„Tai buvo prekiautojas, kuris pardavinėjo patobulintas piliules troškuliui malšinti. Nuryji vieną per savaitę ir nebenori gerti.
- Kodėl tu jas pardavinėji?- paklausė mažasis princas.
- Jos sutaupo labai daug laiko,- atsakė prekiautojas.- Žinovai apskaičiavo. Per savaitę susitaupo penkiasdešimt trys minutės.
- Ir ką žmonės daro su tom penkiasdešimt trim minutėm?
- Daro, ką tik nori…
„Jeigu aš,- tarė sau mažasis princas,- turėčiau penkiasdešimt tris minutes laisvo laiko, tai nueičiau pamažu prie šaltinio…““
Ar tikrai virtualumas kiekvienoje gyvenimo situacijoje yra jūsų tikslas? Prarasime knygas– kas bus toliau..? Gal mokslininkai atims iš mūsų skausmą, ilgesį? Atimkime iš gyvenimo jo tamsiąsias puses ir tai tebus kažkoks apgailėtinas egzistavimas. Net nežinau, kaip jį pavadinti.
Toliau bus viskas kaip filme „The Matrix“ :)
Šiaip tai labai įdomus pastebėjimas…
Martynas »
Spėju, kad tokie ir panašūs argumentai buvo pateikti išradus automobilį, telefoną, kompiuterį ir visus kitus dalykus. Kam nors būna laiko per daug? Tai viena. O kita – ir tai parašyta tinklaraščio komentavimo taisyklėse – venkime asmeninio pobūdžio komentarų. Dsikutuokime apie temą.
Arvydas »
Nori, suorganizuosiu susitikimą su dailininku, kuris papasakos, koks skirtumas yra tarp tikro, natūralaus teptuko, pieštuko, popieriaus faktūros, drobės, dažų ir kompiuterinio „surogato“? :)
Gerai tu čia skelei :D Ech, visada kiekvienoj srity atsiras puristų ir nieko tu čia nepadarysi. ;)
Žėk, aš niekada nebuvau prieš inovacijas. Tik knyga man visada buvo ir liks kažkoks sakralus dalykas, kurio nepakeis joks e-rašalas… Bandžiau skaityti aš knygas ir Palm, ir mobiliake, ir PSP, ir laptope… na niekaip. Tiesiog nepatogu. Vėlgi, tai tik mano subjektyvi nuomonė ;)
Peranksti dar stepėtis e-knygų nepopuliarumu. Va kai įrenginių jas skaityti bus tiek pat kaip mobilių telefonų modelių, kai kiekviename bute bus internetas ir visi mokės juo naudotis. Va tada ir bus galima lyginti. Kaip galima rinktis tai ko neišbandei?
Perskaičiau pirmą storą 400 psl. knygą mobiliojo telefono ekranėly. Išsisklaidė visos abejonės dėl tokio skaitymo budo. Esu tiesiog pritrenktas ir sužavėtas skaitymo patogumo. Nepalyginsi su jokiu kompiuteriu, net su ta pačia knyga. Net savo dukrą paauglę ir pusę jos klasės užkrėčiau skaitymu. Knygos popierius, viršelis yra tik įpakavimas, skirtas suvilioti pirkėją parduotuvėje. O knygos esmė yra tekstas ir tik tekstas. Ir mobiliojo telefono ekranėlis pasirodo idealiai atitinka tos esmės perteikimui. Naujieji BookReaderiai stengiasi atkartoto knygos formatą, o knygos formatas yra toks kaip dabar visai ne todėl, kad patogu tokį skaitytį. Tokį formatą pigu atspausdinti, pigu surišti į puslapius, patogu laikyti rankoje, pačio teksto pateikimas iš viso diskutuotinas klausimas, kiek leidyklų tiek nuomonių. Ko gero laikraštinį stulpelį skaityti patogiau. Man atrodo kad knygos forma yra kompromisas, tiesa labai senas keleto šimtmečių. Senas ir priprastas, bet kompromisas. Dabr atsirado galimybė atsisakyti to kompromiso.