photo credit: Gabriel Liendo
Daug prirašyta apie e-verslą, e-parduotuves, e-komerciją, e-žiniasklaidą, e-valdžią ir kitus elektroninius dalykėlius, išskyrus e-mokymą (e-learning). Kas yra e-mokymas? Cituoju Wikipedia: „e-mokymas yra terminas, kuris apibūdina mokymąsi naudojantis kompiuteriu. Šis terminas naudojamas taip dažnai, kad kritikai kartais ginčijasi, ką ištikrųjų reiškia e-mokymas“.
Studentai, moksleiviai, net mokytojai pradeda suprasti tikrąją tinklaraščių, skaitmeninių garso transliacijų (podcastų) ir įvairių interneto tarnybų, tokių kaip YouTube ar Flickr vertę mokantis. Pagaliau, visi suprato: internetas – galimybių jūra, kuria plaukti gali beveik kiekvienas, beveik nemokamai.
Populiariausia mokymosi svetainė – „Wikipedia“
Plaukti viena, nepaskęsti kita. Ypač, kai aplink tiek daug šlamšto: pašto dėžutėje, forume, internete – visur šiukšlės. Tad, kokie įrankiai praverčia labiausiai mokantis?
Visų pirma, tinklaraščiai. Milijonams žmonių jie turi didelę reiškmę: jie juos skaito, komentuoja, diskutuoja, o svarbiausia rašo patys. Jeigu jums šovė į galvą kokia idėja, jūs iškart prisijungiate prie tinklaraščio ir pasidalinate jomis su pasauliu. Galite gauti grįžtamąjį ryšį iš lankytojų: kritiką, patarimus, pasakojimus iš jų patirties. Anksčiau tai nebuvo įmanoma. Dabar kiekvienas gali tapti antruoju Edisonu ar Einšteinu.
Taip e-mokymo svetainių garsiausia yra Wikipedia. Tai didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje, kurią rašo tūkstančiai savanorių iš viso pasaulio. Vien lietuvių kalba straipsnių skaičius siekia apie 60 tūkst. Čia galima rasti visko: pradedant II pasauliniu karu, baigiant tekstais apie masturbaciją. Šis portalas yra tarp 10 lankomiausių svetainių visame pasaulyje. Kadangi Wikipedia turinį gali kurti bet kuris žmogus pasaulyje, kartais nuo to nukenčia informacijos kokybė. Bet tai anaiptol ne vienintelis informacijos šaltinis.
Didžiosios Britanijos Berkeley universitetas yra įkėlęs per 300 val. videopaskaitų apie fiziką, biologiją, chemiją ir technologijas YouTube tarnyboje. Kai kurias paskaitas veda geriausi iš geriausių, tarkim, Google įkūrėjas, Sergey Brin pasakoja apie paieškos sistemų technologijas. Taip pat egzistuoja YouTube klonai skirti tik mokslui – TeacherTube. Tai yra labai naudinga svetainė, nes daugelis mokyklų blokuoja YouTube, bet ne TeacherTube.
Nuotraukų tarnybą Flickr galima naudoti mokantis meno istoriją. Roberto Cumpino paveikslą Merode Altarpiece galima giliau išnaršyti taip vadinamų, užrašų (angl. notes) pagalba. Mums tereikia užvesti pele ant paveikslėlyje pasirodžiusio kurio nors kvadratėlio ir pamatysime detalų objekto aprašymą. Tokiu pačiu principu galima mokytis, tarkim, biologijos mokslo.
Tad kuom e-mokykla pranoksta tradicinį mokymąsi?
- Prisimenate tai? Jeigu taip, tai galite užmiršti, nes internete viskas savo vietose. Čia galite rasti ir įvadą į chemijos mokslą, ir „Programavimas pažengusiems“ kursą. Daugiau jokių knygų pirkimų, jokių sunkių kelionių į mokyklą, jokių bereikalingų išlaidų. Viskas vienoje vietoje – jūsų monitoriuje. Dažniausiai nemokamai.
- Informacija kinta didžiausiais tempais per visą žmonijos istoriją. O ateityje greičiai tik didės. Knygos paruošimas trunka beveik metus, jos atspausdinimas dar kelis mėnesius. Per tokį laiko tarpą daugybė informacijos jau būna pasenusi. Internete užtenka paspausti [edit], pakeisti seną informaciją nauja ir paspausti [OK]. Informacija atnaujinta.
- Internetas mokymosi medžiagą perduoda daug vaizdingiau, aiškiau ir suprantamiau. Mokykloje mokytojas išdėsto medžiagą ir lieka tik informacija vadovėliuose su sudėtingomis schemomis. Internete yra kiek kitaip. Čia galima ne tik peržiūrėti kažkokio reiškinio veikimo etapų iliustracijas, bet ir video medžiagą ar medžiagą trimatėje erdvėje. Čia galima dar ir dar kartą išklausyti dėstytojo paskaitą apie atomus ir molekules, daiktavardžius ir veiksmažodžius, daugybą ir dalybą, do ir rė.
Idėja ateičiai
Esate matę 1999 metais sukurtą filmą „Matrica“? Filmas susilaukė didžiulės sėkmės. Čia susipina istoriniai faktai su ateities vizijomis, iš kurių viena labai patraukė mano dėmesį – mokymosi idėja: pagrindinis filmo herojus Neo (Keanu Reeves) atsigula ant lovos, o jam prie pakaušio prijungiamas specialus įrenginys, kuriuo „kraunamos“ žinios ir patirtis, šiuo atveju Jujutsu kovų technikos judesius. Jau kitame epizode, po sėkmingo „pakrovimo“, Neo kaunasi su Morfijumi taip, lyg būtų patyręs Jujutsu veteranas.
Ar jūs pritariate tokiam mokymosi metodui? Ar jūs norėtumėte, jog jums prie pakaušio prijungtų, kokių 5 centimetrų ilgio aparatą, per kurį perkeltumėte „fizikos pagrindus“? Arba, kad tai padarytų jūsų vaikams? Jeigu ir norėtumėte, tai teks palaukti, kadangi technologijos dar nėra tokios pažangios. Vis dėlto futuristai mano, jog tai vizija, kuri netolimoje ateityje virs realybe. Ech… sunkūs laikai ateina mokytojams ir dėstytojams…
–
Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.
Komentarų (16)
Praeitą šeštadienį, Vilniaus Universitete, Ekonomikos fakultete, magistrantūros studijų paskaitoje, viena gerbiama dėstytoja per projektorių demonstravo filmuką iš youtube. Tiesiog, kaip papildomą vaizdinę iliustraciją paskaitos medžiagai. Tada kažkaip ir susimąsčiau apie visa tai, ką čia aprašei :) Iš tiesų tai smagu ir kasdien su tokiais reiškiniais susiduriame vis dažiau. Pats kaip tik šiuo metu dalyvauju nuotoliniuose mokymuose, kuriuose yra ir video medžiaga ir testai ir namų darbai, o viskas atliekama on-line. Patogu ir paprasta ;)
Taip progresas yra! Norėtusi dar didesnio. Pats išvedimo irenginys monitorius. Jau po poros valandų jis ima varginti. Medžiaga blogiau įsisavinama nei iš knygos. Lieka laukt el. popieriaus paplitimo.
Dar, informacija kuria gauni konspektuojama tam pačiam ekrane. Taigi esi priverstas klaidžiot tarp daugybės langų. Lieka turėt du monitorius.
O ateityje Neo-mokinys, Morfijus-mokytojas.
$vietimo griovimo reforma niekaip nepabaigiama. Užuot leidus tiek garo jai, ar ne geriau būtų galvoti, jog internetas ir ekranas leidžia nuotolinį mokymą taikyti ir kaimeliams, likusiems be mokyklos, ir neįgaliems vaikams jų daugiabučiuose, ir tėvams, nusprendusiems savo vaikus mokyti ne mokykloje (pvz, susikooperavusiems laiptinės tėveliams).
Juk yra senųjų kaimo mokyklų pavyzdys – viena mokytoja gebėdavo vesti pamokas kelių skirtingų klasių mokiniams vienu.
Ar negalima paimti šio pavyzdžio – ekrane kalba GERIAUSI lietuvos mokytojai, o klasėje esančiai mokytojai lieka kaip ir auklėtojos bei pagalbinės mokytojos vaidmuo. Nereikia geltonų autobusų, nereikia vaikams braidžioti kažkiek km per miškus iki artimiausios mokyklos…
http://lecturefox.com/
Nemokamos paskaitos. Yra įvairių, vaizdas, garsas, tekstas. Čia prie e-mokymosi.
Visi sutinkame, kada pažangiausios technologijos turi integruotis į mokymosi procesą ir tą po truputį jau daro. Kitas klausimas, kiek patys dėstytojai/mokytojai imlūs naujovėms.
Yra žmonių, kurie vien kalbėdami sugeba suformuoti mąstymą (pvz. vgtu marketingistas Melnikas) yra kurie net nesusimąsto apie tai (vgtu logistas, tvm’e dėsto, pavardės neprisimenu).
Mokykla, kaip įstaiga turi išlikti ir išliks, kadangi tai pirmiausia socialinis reiškinys – žmonės mokosi bendrauti ir būti komandos, visuomenės dalimi.
Eugenijus
youlikeit.lt
E-mokymas tikrai turi nepaprastai didelį potencialą. Iš įvairių internetinių šaltinių per porą metų sužinojau daugiau, negu per visus mokslo metus mokykloje ir universitete kartu sudėjus:)
Hm, nežinojau, kad Berkeley yra Didžiojoje Britanijoje. Visada galvojau, kad jis Kalifornijoje. Tarp kitko, iTunes store turi skyrių: iTunes U, kur yra nemažas kiekis video paskaitų. Pats klausiau fizikos paskaitas iš MIT atsisiųstas iš šio puslapio, labai šaunios. Tarp kitko MIT jau senokai turi atvirų paskaitų puslapį: http://www.ocw.mit.edu. Jei kas domisi kaip yra sukonstruotas shuttle, gali susirasti paskaitų ciklą apie tai.
Nurodyta nuoroda neveikia, tad siūlau šią:
http://ocw.mit.edu/OcwWeb/web/home/home/index.htm
Duonami: taip, elektroninis popierius tikrai turi potencialą. tarkim, Amazon Kindle (http://en.wikipedia.org/wiki/Amazon_Kindle) yra sukurtas su elektroniniu popieriu. šiuo metu tai vienas populiariausių įrenginių, su kuriuo galima skaityti knygas, blogus, internetines svetaines, etc.
Internautai,patarkite ar yra puslapis lietuviu kalba kur butu galima pasimokyti kaip susikurti internetini puslapi ir pan..
Eugenijui
O kodėl per internetą turėtų išnykti mokyklos? Kodėl mąstyti arba – arba?
Juk galima mąstyti ir – ir?
Tačiau internetas gali labai patobulinti mokymo kokybę, išplėsti galimybes, suteikti kaimelio vaikams, kur likę 10 vaikų, gauti kuo puikiausią išsilavinimą neturint kaime mokyklos įprastine prasme – didelis triukšmingas agresyvuolių ugdymo kompinatas.
Taip jau buvo, kad nuo 8 klasės mokiausi vis mažėjančioje klasėje (nuo 10 iki 5 vaikų. Sovietmečiu!). Žinau, kaip puiku, kai mokytojas su maža grupele dirba. Klasėje visai kita dvasia, nereikia varžytis, kas gaujos vadas, galvos visai kitu užimtos ir per pertraukas nei kumščiuotis, nei spardytis neįdomu.
jei visi turės tokią galimybę greit išmokti, bus žiauri konkurencija. tada visi pradės kimštis į smegenis kuo daugiau mokslų, kad tik pralenktų kitą. o smegenys gi pavargt mėgsta. tai taip ir turėsim tūkstančius „daržovių“ :)
p.s.: pats norėčiau taip pasimokyti. yra keli dalykai, kuriuos mielai įsidėčiau į savo smegenėles.
Dėl smegenėlių-:), tai ne ką“prikrausi’, nes jos reguliuoja kūno raumenų darbą, judesių koordinaciją ir pusiausvyrą.
mokyklos reikalingos isigyti socializacijos igudziu. neisivaizduoju kokia integruota plokste to ismokytu. tada butume visi visiskai vienodi. manau, kad liks mokyklos (ar kazkas panasaus), tik kitokios
bet zinoma, as uz kuo greitesni ir neskausmingesni informacijos isigijima :)
svarbu kaip ta info gebi isnaudot :)
Elektroniniam mokymuisi šiemet CeBIT parodoje buvo skirta pusė didžiulio paviljono, gaila kad dėl laiko trūkumo nebespėjau apeiti. Manau, mokyklos tikrai niekas nepakeis, tik keisis pačios mokymosi formos. Aš už tokias galimybes, bet jų nevertinų kaip labai pažangių. Nors pažiūrėjus į Lietuvos universitetų lygį (pats mokausi VU neakivaizdiniame, bet teko ir dieniniame, būtų šaunu kad atsirastų galimybė internetu viską susitvarkyti. Vistiek dėl popieriaus studijos, o dar brangų laiką kartą per pusmetį tenka gaišti).
O šiaip gal kam teko tiesiogiai susidurti su virtualiu mokymusi, tarkim kad ir Fynikso universitete, kur per pusantrų metų ale gali gauti galiojantį USA universitetinį BA diplomą? Kiek patikima tai?