Kai 1998 metais pirmą kartą prisėdau prie interneto, nežinojau nė vieno lietuviško interneto puslapio. Tiesą sakant, užsienietiškų (išskyrus yahoo.com) taip pat nelabai žinojau. Tada didžiausia pramoga buvo IRC, bei tinklapių spėliojimas: rašai www + žinomas prekės ženklas (pvz.: SONY) + com ir žiūri ar toks tinklapis egzistuoja. Kiek vėliau atradau centras.lt, delfi.lt ir kitus lietuviškus portalus, kurių, kaip ir lietuviškų interneto svetainių, skaičius nuo 1998 metų augo kaip ant mielių.
Dabar lietuviškiems interneto projektams nebesvetimas terminas web 2.0, vartotojų kuriamas turinys, galiausiai bendruomenė. Tačiau interneto projektus kol kas palikime ramybėje, pažiūrėkime kaip laikosi reprezentaciniai arba tiesiog kompanijų puslapiai. Deja šioje srityje mes dar neblizgame. Pamirškit web 2.0 – kai kurie tinklapiai vis dar atrodo kaip McDonald’s 1998 metais.
Elektroninės prekybos sferoje situacija taip pat liūdna. Lietuvoje ne tik trūksta e-komercijos projektų, bet kompanijos taip pat neskuba savo produktų kelti į internetą. Tokią situaciją įtakoja galybė veiksnių, keli iš jų, mano manymu svarbiausi, yra šie:
- Sąlyginai maža rinka
- Apmokėjimo problemos
- Lėtai besikeičiantys vartotojų įpročiai
Pradėkime nuo rinkos. Kad ir ką sakytų mūsų politikai, kad ir kaip rankytėm plotų, kad namų vartotojų, turinčių kompiuterį bei internetą, skaičius auga, kad ir perlipom milijono vartotojų ribą, mano manymu, Lietuvos interneto rinka vistiek yra maža, o taip pat ir jauna. GemiusAudience paskelbė, kad internetu naudojasi vis daugiau vyresnių žmonių, ir tai galbūt atneš naujų vėjų mūsų interneto padangėn. Galų gale kiek gi gali one.lt, pazintys.lt, draugas.lt ir panašūs projektai mėnesis po mėnesio mušti lankomumo rekordus? O kol kas situacija yra tokia kokia ji yra – elektroninė komercija Lietuvoje merdi.
Techniniai dalykai, kaip svetainės dizaino bei sistemos kūrimas užtrunka visai neilgai palyginus su kryžiaus keliais, kuriuos reikia nueiti, kad tavo projekto lankytojai galėtų atsiskaitinėti kreditinėmis kortelėmis. Lietuvos bankai prisideda prie bendro tokių projektų stabdymo paprasčiausiai nebendradarbiaudami su mažomis įmonėmis.
Sunkiausia užduotis yra kova su vartotojų įpročiais. Dažnai kuriant projektą vartotojui pirma reikia „parduoti“ naujus įpročius, o tik tada siūlomą produktą. Žmonės nori produktą pamatyti „gyvai“, turėti galimybę jį pačiupinėti bei įsitikinti, kad jis veikia. Būtent pasitikėjimo stoka yra vienas didžiausių faktorių. Su šia problema susiduriama ne tik Lietuvoje – net ir didelės kompanijos kaip pavyzdžiui eBay ar Amazon, pastoviai kovoja su šia problema. Dažnai išleidžiami dideli pinigai tam, kad užtikrinti jog produktas pasieks vartotoją, o svarbiausia pasieks jį toks, koks buvo išsiųstas. Laukimo faktorius taip pat yra svarbus – nuėjęs į prekybos centrą gali nusipirkti produktą, net kai nieko pirkti neplanavai. Tuo tarpu užsakius produktą internetu teks dar luktelėti kol jis tave pasieks.
Pabaigai noriu pasakyti, kad e-komercijai vietos lietuviškajame internete yra, ir yra jos dar labai daug. Todėl, jei turite idėjų būtinai jas realizuokite, nes inovacijos, nors ir lėtai, atsiperka su kaupu. Be to, prisidėsite prie lietuviško interneto vystymosi ir pažangumo, nes jei situacija išliks tokia, kokia ji yra dabar, pasauliui džiaugiantis web 3.0 mes vis dar bandysime perprasti 2.0 :)
Specialiai www.nezinau.lt
14 Comments
paziurejau as McDonald’s, tip top http://www.erdves.lt/ dabar ji primena :)
Gerai pastebėta. Erdvių svetainė labiau tiktų klajojančiam cirkui, o ne interneto paslaugų tiekėjui. :)
Daugmaž teisingos prielaidos, bet ne iki galo. Greitai.lt pralaužė ledus aviabilietų pardavimo srityje. Reikia, kad kažkas tokio atsirastų ir prekių pardavime, tada viskas ir pajudės, oi kaip pajudės. Kaimyninėje Lenkijoje visa el.komercijos rinka vertinama daugiau nei 1 mlrd. zlotu…
Mane „nupirktų“ tokia, e-parduotuvė, kuri internete būtų prasmingai, o ne kaip „formatas“. Ką turiu galvoje? Jei rasčiau, pavyzdžiui, tinklaraštį apie inkilus su savo maža inkilų parduotuvėle, tai pirkčiau tokį daiktą tik iš jų, nes žinočiau, kad žmonės ten pasimaišę dėl to reikalo ir tikrai patars ir pasiūlys geriausia.
Jei kas neišmano nieko apie drabužius, batus, knygas ar techniką, bet atidaro e-parduotuvę iš mandrumo, tai nieko iš jos doro nebus. Ir taip pilna prekybos centrų, kur pardavėjai absoliučiai nesupranta, kuo prekiauja.
suprantu bankus šioje vietoje – su krūva mažiukų terliotis nėra pelninga. tą turėtų daryti tarpininkas, kaip micropay.lt daro SMSais – verslo niša :)
tu čia apie ką? parašei, kad tik parašyt??? ar tu bent ką nors žinai apie tai, ką rašei??? bankai už dyką nedirba, micropay.lt – tik žaidimas. kas nori – susitvarko ir atsiskaitymus kortelėmis ir t.t. kuriasi Lietuvoje e-komercija ir smarkiai kuriasi. Yra ir tų įmonių, kurios padaro gerą apyvartą (Lietuvos mastais)… Tad… Gal tu kitą kartą pamastyk ką rašai
Tam tikrose srityse gal e-komercija ir juda, bet paklausinėjęs draugų ir bendradarbių, aptikau, kad mes visi dažniau perkame internetu prekes ir paslaugas užsienyje, o ne Lietuvoje. Išimtį nebent sudarytų lėktuvo bilietai ir bilietai į renginius.
nenoriu reklamuot, bet yra sekmingu projektu. ir i rinka ateina daugiau zaideju.
LG, atsiprašau jei ne taip išreiškiau savo mintis. Nesakau, kad Lietuvoje nėra sėkmingų projektų, taip pat nesakau, kad neįmanoma su bankais išsiaiškinti.
Kalba pagrinde ėjo apie mažesnes įmones. Pavyzdžiui šiuo metu dirbam su vienu klientu, kuris nori pardavinėti savo produkciją internetu visoje Europoje (firmos ir produktų neminėsiu – darbo sutartis neleidžia). Praktiškai visi didesni Lietuvos bei Latvijos bankai atsisakė tvarkyti atsiskaitymus kreditine kortele. Priežastis – per mažas klientas. Dabar laukiam atsakymo iš Vokietijos.
Jei tau atrodo, kad Lietuva klesti internetinės komercijos srityje – sveikinu, tik nemanau, kad rasi daug žmonių, kurie su tavim sutiktų,
P.S. LG, o ta žinutė išvis man skirta buvo, ar Augustui? :)
Mano nuomone, lėtai besikeičiantys vartotoju įpročiai yra pagrindinė problema, trukdanti judėti į priekį. Kad ir kokia milžiniška būtų bankų, elektroninių parduotuvių iniciatyva, lietuvius dar labai sunku įtikinti atsiskaitymų internetu patikimumu. Tuo labiau, ne kiekvienas turi kortelę, tinkamą atsiskaitymams.
Pvz., kaip sumokomos Omnitel arba TEO sąskaitos? Banko pervedimu per I-Liniją (mano atveju). Tačiau jeigu aš tuo pačiu turiu virtualią kortelę atsiskaitymams internetu, kodėl negalima sugalvoti sistemos atsiskaityti panašiu būdu kaip per PayPal?
Del sio komentaro: „Kalba pagrinde ėjo apie mažesnes įmones. Pavyzdžiui šiuo metu dirbam su vienu klientu, kuris nori pardavinėti savo produkciją internetu visoje Europoje (firmos ir produktų neminėsiu – darbo sutartis neleidžia). Praktiškai visi didesni Lietuvos bei Latvijos bankai atsisakė tvarkyti atsiskaitymus kreditine kortele. Priežastis – per mažas klientas. Dabar laukiam atsakymo iš Vokietijos.“
Manau, kad LT bankai atsisake visai ne del kliento imones dydzio. Is tikruju, tai isvis nera leituvisko varianto Lietuvoje, kur leistu atsiskaityti klientams is viso pasaulio. Nes tam reikia tureti rimta online sistemu sistema, o tai savo ruoztu ir dideles investicijos. Taciau yra puikiu alternatyvu – pvz Worldpay, Paypal, Moneybooker. Pritaikeme Lietuvoje Worldpay – puiku sistema.
Apie e-komerciją Lietuvoje, jos situaciją ir tendencijas rašoma naujai gimusiame tinklaraštyje http://www.konversija.lt/. Ką domina info apie pardavimus internete Lietuvoje, prašome apsilankyti bei užsisakyti E-komercijos lyginamąjį tyrimą 2009.
Sveiki, atlieku elektroninės komercijos vartotojų elgsenos ypatumų Lietuvoje tyrimą, būčiau labai dėkinga jei nepagailėtumėte truputį laiko ir sudalyvautumėte apklausoje
http://www.publika.lt/apklausa.....c6023.html
Ačiū
2 Trackbacks
[...] E-komercija Lietuvoje: kada pirmoji „beta“? [...]
[...] naudos. Kovą pradėjau kviestis autorius į svečius, nors tokia tradicija nelabai prigijo, nors svečių rašiniai buvo įdomūs ir skaitomi. Tuo metu turėjau tiek daug problemų su Zebra ryšiu, kad tai tapo mėnesio tema. Tinklaraštyje [...]