(pandemia nuotrauka)
2008-2009 metais vyksta bent keturios minirevoliucijos: mažųjų nešiojamųjų kompiuterių (netbookų), Twitter, išmaniųjų telefonų ir elektroninių knygų. Vadinu jas „revoliucijomis“, nes daro esminių pokyčių nusistovėjusioms rinkoms: netbook apvertė aukštyn kojom lustų rinkinių kompiuteriams rinką, sumažino grafikos procesorių pardavimus vos ne per pusę ir atmintinių lustų paklausą. Dėl Twitter dalis tinklaraščių autorių beveik pamiršo savo tiesioginį „darbą“. Aplink šią tarnybą, kaip pernai aplink Facebook baigia išaugti visa papildomų įrankių ekosistema. Išmanieji telefonai – vienintelė telefonų rūšis, kurios pardavimai nesumažėjo net ekonomikos nuosmukio metu. Diskusijose apie telefonus apskritai jiems skiriama 99% dėmėsio, nors parduodama daug mažiau nei „paprastų“.
O e-knygos? E-knygos irgi sparčiai juda į priekį, ypač užsienyje. Amazon ruošia antros kartos Kindle skaityklę, leidėjai vienas po kito kraustosi į mažuosius ekranus, nepaprastai greitai auga tiek legalūs, tiek ir nelegalūs e-knygų archyvai internete. Google Book Search tarnyba yra tylus bet reikšmingas pokyčių katalizatorius.
E-knygos – nepaprastai pelningas dalykas. Timas O’Reilly rašo, kad iPhone išleista knygelė „iPhone – The Missing Manual“ pardavimais aplenkė visas spausdintas knygas apie kompiuterius. Žodis „pardavimais“ čia labai svarbus, nes leidėjai labiausiai baiminasi nemokamai pasklisiančių kopijų. Stebėdamas iPhone programų naujienas matau, kad atsiranda gudruolių, kurie pardavinėja po dolerį ar du senas knygas be autorių teisių (Dickensą, Conan-Doyle) ir uždirba tūkstančius per mėnesį, nors tos knygos yra pasiekiamos nemokamai per Stanza ar eReader. Baimė, kad elektroninių knygų bus parduodama po vieną egzempliorių, bent jau dabar, yra visiškai nepagrįsta. Jų antplūdis parduotuvėse ir siuntimo statistika rodo, kad nostalgija ir meilė popieriui visiškai netrukdo ieškoti patogesnių formatų.
Ar gali e-knygos tapti nauju MP3 su visais reiškinio privalumais ir trūkumais? Gali. Jau dabar judėjimas link skaitmeninių knygų vyksta dviem srovėmis: sumanesni leidėjai patys paverčia knygas elektroninėmis ir imasi prekybos jomis; likusiomis gi pasirūpina patys skaitytojai, skenuodami, leisdami per teksto atpažinimo programas ir kurdami savo alternatyvas.
Žinote, kiek jų yra? Šiam rašinukui atlikau eksperimentą – dirstelėjau į Usenet archyvus ir paieškojau knygų anglų kalba (Usenet – globalus tinklas, todėl ten dominuoja resursai anglų kalba). Radau apie 40 tūkstančių knygų eReader PDB formatu ir apie 2 tūkstančius Sony Reader LRF formatu. Jei pridėsim techninę, ekonominę ir mokomąją literatūrą PDF formatu, gausime apie 100 tūkstančių knygų lobyną, neįveikiamą net per kelis gyvenimus. Palyginimui – mano tėvai per gyvenimą, nupirko, perskaitė ir į spintas svetainėje sudėjo apie 2 tūkstančius knygų (kas vidutinei šeimai tikrai nėra mažai).
Elektroninės knygos lietuvių kalba kol kas, vos su pora išimčių (galima parsisiųsti „Kaip tampama albinosais“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ , tebėra „pogrindinės“. Ar galima būtų ką nors pakeisti artimiausiu metu?
Prieš žengiant svarbų žingsnį, leidėjams pirmiausiai derėtų išmatuoti paklausą. Todėl jie galėtų kartu su popierinėmis knygomis parduoti ir elektroninius variantus (veikiausiai parsisiunčiamus, kad nereikėtų leisti CD). Taip leidėjai sužinotų, kuri dalis skaitytojų pageidauja ne tik popierinių, bet ir elektroninių versijų bei atrastų paklausiausius skaitmeninius formatus. Sukūrę knygų konvertavimo infrastruktūrą ir šablonus, jie vėliau galėtų savo svetainėse atidaryti ir e-knygų parduotuves. Bent ribotas, pabandymui. Kuris leidėjas tai padarys pirmasis? Ar išvysime elektroninių knygų knygyno užuomazgas šiemet? Kol leidėjai svarsto, žmonės skenuoja ir dalinasi…
Komentarų (36)
Tie išmanieji telefonai, tai tokia ir revoliucija.. Dabar grįžau prie SE C905, kuris yra paprastas telefas, bet pažiūrėjau, kad Opera Mini, Fring, gmail, media centras veikia puikiausiai, yra wi-fi, 3G, o daugiau aš nieko ir nenaudoju. Aišku, gal be touchscreen tik truputį užknisa, bet realiai, tai dar labiau patiko toks paprastumas nei visus metus tie smartphone su symbian ir Win Mobile, kur klaidas arba saugumo lenteles mėto, ilgai kraunas (išskyrus retą modelį).. Tiesiog atsibodo smartphone, nes realiai tik pažaidimui tas programas parsiųsdavau ant jų, o realiai naudingos kaip Opera ir Fring veikia ant visų telefų, nes jau seniai visi Java palaiko. :)
@Originalas
Tiesiog dar neatradai savy poreikio. Normalu. Aš labai domiuosi netbookais, bet pats sau dar nepirkau, nes irgi nereikia (gal vėliau reikės). Aš dabar irgi maigau c905, bet jis man nedaro to, ko reikia. Todėl man būtinas išmanukas. :)
O kas liečia e-book’us, tai asmeniškai bent jau man yra daug mieliau skaityti popierinę knygą. Aišku nuo kompiuterinės literatūros irgi neatsisakau. Ypatingai anglų kalba. Gal būt dėl to, kad tiesiog jų neįmanoma nusipirkti mūsų knygynuose.
@Karolis
Dėl mielumo nėra ko ginčytis. Man irgi patinka popierius. Ypač labai senų knygų, kurių kraštai dar ir „paauksuoti“, o popierius vartosi tarsi vaškinis. Bet nejaučiu simpatijos „pulp fiction“ ant pilko vos ne laikraštinio popieriaus, kas sudaro dabar gal 90% knygų knygyne. Pabandyk paskaityti knygas specialioje skaityklėje (Sony Reader, pavyzdžiui). Manau, nuomonė apie e-knygas sparčiai pagerės. :)
Manau, kad kol viena iš didelių leidyklų nepabandys – tol jos ir toliau liks mistika. Knygynai nelabai gali ką padaryti nes reikia leidyklos iniciatyvos
vienastoks, čia pinigų trūkumo klausimas kada pirmas leidėjas atsiras Lietuvoje, o ne noro.
@vienastoks
Kas liečia skaitymą specialioje skaityklėje, tai gali būti, nes nei karto to nebandžiau daryti tai ir įsivaizduoti sunku. O kas liečia dabartines knygas kurios atspaustos ant laikraštinio popieriaus tai sutinku, nemalonu nei skaityti, nei liesti tą knygą. Bet spaustuvės taip taupo pinigus. Jeigu popierius būtų kokybiškesnis, juk ir mokėtume už tą pačią knygą kelis kartus brangiau. Šiaip ar taip neturiu nieko prieš e-book’us. Pats juos skaitau ir džiaugiuosi :)
Netbookai jau visai kita opera. Turėjau EEE PC, atsibodo ir pardaviau, dar kelis kitų gamintojų pabandymui paėmęs buvau, bet vėlgi 3h darbo yra mažai, arba kiekvienam vis kažko trūksta, tai USB pagailėta, tai ekranas mažesnis ir t.t.
Dabar HP 2140, Dell nauji žada žada 8h akumą, tai vien todėl jie bus geresni už paprastą lapį. Vėl gi, nieks nežino, ar tai ne tušti pažadai.
Kai tikrai pagamins tokį, kuris svers 1kg ir laikys bent 5h, tada paprastiems lapiams nėra šansų. Man tai nepatinka tampytis 3kg + 1kg su pakrovėju, kai galiu vos 1kg visus įsimest kaip sąsiuvinį. Tik reik užbaigt, kad tikrai to pakrovėjo nereiktų visai dienai. Kaip mobilus kompas gali būti nr. 1, bet namuose visada turėsi pagrindinį stalinį arba lapį. Netbook bus tiesiog pirmas tikras „nešiojamas kompas“, bet namuose visada turėsi dar vieną pernešamą kompą (nuo vieno stalo iki kito). :D
Man atrodo spaustuvėms tiesiog trūksta inovatyvumo. Toks vaizdas, kad joms geriau skūstis, kad padidino mokesčius ir žlugdo verslą, nei imtis naujovių ir gal net taip apeiti įstatymus :)
Aš pavyzdžiui mielai nusipirkčiau Sony Reader ir nustočiau postringavęs apie tai, kad e-books ir jų skaitymas yra iš dalies nesąmonė, bet kainos per didelės…
Suprantu tuos, kurių gyvenimas yra su knygomis, jiems tokie prietaisai tikrai atsiperka su kaupu, tačiau kitiems nelabai…
:)
Bijau, kad tokio knygyno užuomazgų šiais metais tikrai neišvysim, nes „knygų konvertavimo infrastruktūrą ir šablonus“ sukurti nebus pigu. O leidyklos dabar svajoja, kaip išgyventi. Nors, kol vienos rauda, kitos kaip tik galėtų bandyti išsirauti į priekį. Nes verslo niša akivaizdi.
Naudoju eReader Bookeen. Jei skaityciau vien tik grizine literatura – viskas butu super. Gali bet kokia grozine knyga susirasta arba e-parduotuvese arba nemokamai ir legaliai knygu saituose. Problemos atsiranda, kai reikia specializuotos literaturos. Juokingiausia, kad beveik visada galima rasti piratine pdf kopija, o vat origalo – ne.
Neusprantu, kam e-pasaulyje reikalingos leidyklos? Jei knyga yra platinama e-formatu, tai rasytojas pats gali toki formata pasigaminti ir patalpinti i e-parduotuve. Tam yra sukurtas softas ir e-shop’as: http://www.mobipocket.com Tik manau lietuviu autoriams dar toli iki to…
@Originalas
As naudoju Asus eee 901 ir baterijos man tikrai nei per mazai nei per daug. nuo 5 iki 6 kazkur valandu uztenka. Ir nepritruksta baterijos kur issinesus, kaip draugo laptopas – dvi valandos ir mires. O namie yra stacionarus kompiuteris, tai toks komplektas man labai patogus. I vilniu vaziuoju galiu ir filma paziureti, ir pasinaudoti zebra hotspotais mieste ;) o siaip stipriai tobules netbook i ateiti.
Sutinku, kad va netbook yra būtent tokiems dalykams skirti ir reikalingai, tačiau juos sunkiai įsivaizduoju dirbant realų darbą.
Vis dėl to Sony Reader yra labiau pritaikytas ir specialiai tam sukurtas prietaisas.
@Marius, nereik savęs ir kitų apgaudinėt. Dvigubai mažesnis laikas su Wi-Fi ir pilnu ekrano ryškumu + garsu. Filmą žiūrint, gal ir ištraukia 5h su 6cell.. bet tai dažniausiai intiką naršai + dar bluetooth pelė, tai iš 5h lieka tik 3h.. Kai bus 5h su Wi-Fi ir visu kitu, tada OK. :) Viso jie žada 8h, bet vėl su Lenovo S10 6cell žadėjo 6h, o tik 3h vos tempia normaliai su wi-fi naudojant.
Radau dar papildomos informacijos. Jungtinėje Karalystėje e-knygų paieška per metus išaugo dvigubai: http://web2list.com/news/searc.....oks-double
E-formatu baigiu perskaityti 25 K.Saimako knygas. Gal dar skaitysiu, nes dar yra apsakymai,apsakymų rinkiniai. Jei skaityčiau vien popierines – tegalėčiau perskaityti tik kelias. Vien popierinės – savęs ribojimas.
Jei žmogus nori skaityti – skaitys bet kur. Kad tik rastų dar neskaitytą mėgstamo rašytojo knygą.
Beje, nutariau paskaityti ir A. Azimovą, akį užmečiau į e-bibliotekas – virš 300 kūrinių. Gal kas iš jūsų turite popieriniame variante? Perskaitysim, aptarsim…
Revoliucija… tik ne Lietuvoj. Lietuvos rinka per maža tokiems dalykams, be to vartotojas pas mus kitoks, nei Europoje ar pasaulyje. Kaip pavyzdys-pas mus pirkėjai vis mieliau renkasi knygą kietu viršeliu brangesnę, nei plonu tad e-knyga čia net neysipaišo. Knygynų prašymų leidėjai net nekartoja bestleller lietuviškų tiražų- nes leidėjai leidžia didesnį asortimentą mažesniais tiražais. Rinka per m a ž a . Apžvalgoje paminnėtas asortimentas: „40 tūkstančių knygų eReader PDB formatu“ yra labai mažas-įsivaizdavimui-vidutinio LT dydžio knygyno asortimentą sudaro apie 20 -40 tūkstačių pavadinimų, tad reikiamos knygos tokiame kiekyje nelabai ir rastum.
„vidutinio LT dydžio knygyno asortimentą sudaro apie 20 -40 tūkstačių pavadinimų“
Galima pagrįsti? Nes atrodo nerealu.
O aš manau, kad dauguma dar neįsivaizduoja, jog egzistuoja tikrai patogūs įrenginiai, Kindle, SonyReader. Į rinką pakliuvus didesniam jų kiekiui, manau pajudės ir e-skaitymas.. Paskata jam gali būti ir dabartinis knygų pabranginimas: aš dabar mieliau rinkčiausi elektroninį elementarios knygos variantą ir sutaupyčiau ant tikrai puikaus popierinio leidinio, kad ir už 100litų savo malonumui.
@ Šilas
Pagrysti kuom, inventorizacijos aprašu? Taip tai realu, ne šiuo verlsu verčiuosi 7 metai.
Situacija gana įdomi: popierinių knygų gerbėjai – sako fūūū e-knygos, nors jų neskaito. E-knygų skaitytojai sako – gerai popierinės, bet tokių nebeperka :D
Dažnai panašiuose ginčuose girdžiu: popierinė, vakaras, židinys; e-knyga visur su manimi, pasirinkimas didelis. Knygos formatas nei prie ko, čia skirtingi skaitytojų tipai ;)
Biznio is e-knygu bent jau Lietuvoje ateitis tikrai nekokia. Pagalvokite kiek procentu Lietuviu perka legalius mp3. Tikrai maziau nei 1%. Taip ir su knygomis bus, niekas nenores uz jas moketi. E-readeriu paplitimas dides nebent del nemokamu produktu naudojimo, tad leidyklom is to uzdirbti nedaug galimybiu
vengiu knygynų, nes jei užsuku, tai ieškodamas vienos knygos išeinu su keliomis… o jos brangios.
skeptiškai žiūrėjau į e.knygas. bei kai kasryt autikų į darbą važiuodamas matau vieną vyrioką (įlipa, atsisėda, išsitraukia iš kuprinės „skaitylę“ ir ramiai važiuoja skaitydamas) svarstau, jog pirksiu tokį daiktą. va kad tik e.knygų daugiau rastusi.
visai nieko portaliukas kuriasi apie elektronines knygas http://www.eleidykla.lt
E-bookai turi didelį potencialą vien todėl, kad juos išleisti praktiškai nieko nekainuoja, o plitimo greitis internete yra milžiniškas. Aišku, jei knyga yra verta dėmesio.
Kompiuterinės knygos jau nebe stebuklas. Taip vadinami visi elektroniniai leidiniai – nuo sudėtingiausių programų ir žaidimų iki paprasčiausiai nuskenuotų tekstų, pateiktų kokiu nors elektroniniu formatu.
Lietuvoje yra leidėjas, kuris jau gali pasiūlyti mobilias interaktyvias kompiuterines knygas.
Paprastai kalbant, tai įprastinių popierinių knygų elektroniniai analogai, turintys keletą papildomų savybių, būdingų kompiuterinėms programoms. Šios knygos platinamos atmintukuose (liet. USB rakto pavadinimas), jų nereikia diegti – įkišai į USB lizdą ir startuoja.
Galima sakyti, kad mobili interaktyvi knyga yra kompiuterinė priemonė, leidžianti skaityti, peržiūrėti, papildyti ir atnaujinti informaciją, parengtą specialiu formatu. Naudojantis valdymo programa galima kurti savo puslapius, „prisiklijuoti“ failus iš kitų e. leidinių, susieti kompiuterinę knygą su virtualia aplinka – įdėti nuorodas į internetą ar savo pasirinktus failus. Kartu ji gali būti ir saugykla, kurioje galima sudėti (ir susieti ta pačia valdymo programa) reikalingus teksto, grafikos, garso ir vaizdo failus.
Vilniaus knygų mugėje ‘09 organizuojamas renginys šią tema (vasario 13 d. 11 val., LITEXPO).
Scania išreikštos geros mintys. Gal e-knygos nėra tokios paplitusios, nes daugiau žmonių tiesiog mėgsta skaityti popierines ir nereikia čia kaltinti formato – tiesiog žmonėms mieliau skaityti taip ir viskas.
Gal reikia į visą šį reikalą pažiūrėti dar vienu kampu
E-knygų nėra tik todėl, kad leidėjai nemoka apsaugoti knygų nuo kopijavimo ir dalinimosi.
Dėl tos pačios priežasties kuria ryderius ir interaktyvias knygas.
Bet man viena mintis vis tik įstrigo – sakot, yra knygų, kurios pficialiai yra „freeware“?!
E-knygų nėra tik todėl, kad leidėjai nemoka apsaugoti knygų nuo kopijavimo ir dalinimosi.
Dėl tos pačios priežasties kuria ryderius ir interaktyvias knygas.
Bet man viena mintis vis tik įstrigo – sakot, yra knygų, kurios oficialiai yra „freeware“?!
@Scania http://www.gutenberg.org, visos knygos „freeware“. http://manybooks.net/ iš esmės tas pats, tik formatų pasirinkimas didesnis.
Šilai, ačiū. O ar nėra kur nors lietuviško oficialaus dokumento ar taisyklių, kuri knyga yra freeware?
Atrodo, kad šiandien (?) pasirodė Kindle 2. Bent jau tokį pranešimą radau nuėjęs į Amazon. Bet jūs, turbūt, jau viską žinot :)
@Roslas
Žinoti tai žinom, bet nelabai rašom, nes tai grynai amerikietiškas produktas, prarandantis savo funkcionalumą ir vertę už JAV ribų. Aš labai laukčiau universalaus knygų skaitymo įrenginio visoms pasaulio šalims ir visiems formatams (nors labai panašius du turiu).
Dar vieną lietuvišką knygą galima rasti šiuo adresu http://www.chernobyl.lt/filema.....rnetui.pdf
Kur galima, Lietuvoje, neužsakant nusipirkti knygų skaitytuvą (kaip Sony reader, Kindle), kuris naudotų elektroninį rašalą (ekranas kurių nešviečia)?
Taikos ir laimės!
Viena citata
[...] aš sakau “GO F*** YOURSELF”. Kalbant apie knygas man vis labiau darosi baisu, kad jau netolimoje ateityje popierinių knygų teks atsisakyt, nes jos taps nepraktiškos ir teks būt tokiu atsilikusiu kuris vartys spausdinimo mašinos [...]