(cloudsoup nuotrauka)
Kiekvienai progai pasitaikius agituoju už e-knygas. Man jos atrodo logiškas evoliucijos etapas: paieška tekste, negadinančios kūrinio pastabos paraštėse, neribotas knygų kiekis vienoje fizinėje „knygoje“, sutaupyta vieta, potencialiai patogesnis pirkimas ir didesnis pasirinkimas. O kur dar galimybės rastis naujoms formoms, kurias leidžia interaktyvios elektroninės knygos galimybės?
Tačiau tiesa yra ir tai, kad e-knygos yra vadinamojosios skaitmeninės arba „bitų destrukcijos“ dalis. „Bitų destrukcija“ ReadWriteWeb praminė griaunantį skaitmeninių technologijų ir interneto poveikį spaudai ir knygų leidybai. Apie spaudos transformacijas ką tik parašiau straipsnį „Naująjai Komunikacijai“ (turėtų pasirodyti šį mėnesį), o knygų temą palikau tinklaraščiui – tik šį kartą ne apie e-knygos nešamą naudą, o apie knygos ateitį ir skaitmeninės transformacijos grėsmes.
Kalbant apie e-knygas, būtina atsakyti į kelis esminius klausimus:
- Kiek jos kainuos? (Kas iš to skaitytojui?)
- Kokia nauda leidėjui/pardavėjui?
- Kokia nauda autoriui?
- Kaip išvengti „MP3 efekto“ – skaitmeninių tekstų piratavimo?
Leidėjai linkę elektronines knygas parduoti už tokią pačią kainą, kaip popierines. Pardavėjai (Amazon, Barnes&Noble ir pan.) – bent du-tris kartus pigiau. Šiuo metu dažniausiai pasitaikanti e-knygos kaina Kindle tinkle yra apie 10 JAV dolerių – gerokai pigiau už popierinę (netgi minkštais viršeliais). RWW išskaidė tradicinės ir elektroninės knygos kainą palyginimui:
- Popierinė knyga: 10% autoriui, 30% leidėjui, 10% spaustuvei, 10% platintojui; 40% pardavėjui.
- Elektroninė knyga (Amazon): 8% autoriui, 33% leidėjui, 59% Amazon dalis.
Iš tokio paskirstymo akivaizdu, kad autorių elektroninės knygos visiškai nevilioja. Leidėjams tarsi būtų gerai, bet baimė dėl piratavimo yra didesnė, nei tie 3 papildomi procentai, ypač kai jie skaičiuojami nuo mažesnės knygos kainos. Na, o apie Amazon dalį nėra ko ir kalbėti – ji išties drakoniška.
Iš tikrųjų Amazon naudojasi savo monopoliu e-knygų rinkoje. Kindle yra pagrindinis e-knygų pardavimo kanalas Jungtinėse Valstijose, kiti kol kas yra labai nišiniai. Tačiau tai nereiškia, kad padėtis nepasikeis.
Elektroninės leidybos platforma
Man atrodo, kad ateityje bus kelios elektroninės leidybos platformos, kurios veiks kaip knygų brokeriai ir pardavėjai e-knygų rinkoje. Autoriams knygos išleidimas bus maksimaliai paprastas: nusiunti failą, peržiūri formatavimą, perskaitai korektūrą, įkeli viršelius, sutari dėl platinimo teritorijos ir kainos – viskas, tu jau „eteryje“. Nė kiek ne sudėtingiau, nei parduoti monitorių eBay. Kitaip tariant, autorius, jei norės, galės būti ir knygos leidėjas. Pora kainos paskirstymų tokiam variantui:
- 30% autoriui, 30% leidėjui, 40% platformai/pardavėjui.
- 50% autoriui, 50% platformai/pardavėjui.
Tokie e-knygos planai yra patraukliausi dviems svarbiausioms knygų leidybos grandims – autoriams ir skaitytojams. Pirmasis modelis naudojasi leidėjų paslaugomis, antrasis – ne. Nors niekas nekliudys leisti autoriams savo knygas patiems, daugelis vis dėlto norės naudotis leidėjų paslaugomis dėl teisių administravimo, rinkodaros, techninės priežiūros ir pan. Leidyba be leidėjo aktuali arba pradedantiems autoriams, kuriems sunku surasti leidėją, arba labai garsiems autoriams, kurių vardas parduoda pats ir nebėra prasmės leisti pinigus „marketingui“. Kaip bebūtų, autorių pajamos iš knygos pardavimo didės – ir labai smarkiai.
Kas bus tos platformos kūrėjai? Natūralu, kad Amazon, beveik neabejoju, kad Google. Google su knygomis jau dirba labai intensyviai: į skaitmeninį formatą yra pavertusi ištisas bibliotekas. Belieka sukurti unifikuotą leidybos platformą ir sudėlioti kūrinius į lentynas. Veikiausiai po kelių metų prie to prisijungs ir Microsoft.
Ar gali tokią pratformą sukurti smulkesnės firmos? Ar gali tokia atsirasti Lietuvoje? Teoriškai tai nėra sudėtinga, tačiau praktiškai slenkstis yra didelis: 1) didelėms firmoms lengviau tartis, nes nereikia aiškinti, kas yra Google ar Amazon; 2) didelės firmos gali susitarti, kad platformos formatas būtų skaitomas kaip galima didesniame skaityklių (e-knygų) skaičiuje; 3) Lietuvoje leidėjų įtaka kol kas yra nepaprastai didelė.
Ir vis dėlto verta bandyti, nes Google ir Amazon tikrai neskubės plėstis už JAV ribų, kol ten rinka nebus prisotinta. Turime mažiausiai penkis metus, o gal ir visus dešimt dirbti be užsieninės e-knygų platformos invazijos grėsmės.
Nykstantis leidėjų vaidmuo
Nors ir šiandien į spaustuvę gali nueiti su savo tekstu bei stora pinigine ir išsileisti knygą pats, tačiau beveik visos knygos yra leidžiamos leidyklų. Jos atlieka ne tik pačio leidybos proceso koordinavimo darbus, suteikia techninę korektūros bei redagavimo pagalbą, pasamdo viršelio autorius, bet ir iškovoja vietą knygynų lentynose, surengia knygų pristatymus, paskleidžia žinią apie ją spaudai ir t.t.
Todėl šiandien stambiausių leidyklų pavadinimai yra geriau žinomi už spaustuvių, knygynų ar net pačių autorių vardus. Bet tai šiandien – skaitmeninių knygų leidyboje leidėjams skirtas nykstamai mažas vaidmuo, ypač jei jie nesuskubs patys kurti skaitmeninių knygų platformų ir e-knygynų internete. Dabartines pajamas plintant e-knygoms išlaikyti bus nebeįmanoma. Tai suvokdami, leidėjai smarkiai priešinasi skaitmeninėms knygoms, bet bergždžiai – galėtų padaryti išvadas iš laikraščių kracho ir pradėti investuoti į ateitį dabar, kad neliktų ateityje valdyti nedidelio autorinių teisių knygoms portfeliuko. Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Australijos ir Naujosios Zelandijos, e-knygos jau šiandien sudaro 10-15% pardavimų – tai reikšmingas kiekis bet kuriai didesnei leidyklai.
Baisusis klausimas
O ką, jei knygas nukopijuos ir paleis internete nemokamai? Spėju, kad būtent šis klausimas ir menamas liūdnas atsakymas į jį paralyžiuoja mūsų leidyklų ir knygų pardavėjų norus pradėti dirbti su skaitmeninėmis knygomis. Bet šis klausimas turi ir kitą, paslėptą: ar žinote, kad piratai nelaukia jūsų skaitmeninių knygų ir jau kurį laiką sėkmingai popierines verčia skaitmeninėmis?
Nereikia ilgai dairytis, kad internete rastum šimtus tūkstančių nemokamai platinamų skaitmeninių knygų anglų kalba ir jau bent kelis šimtus lietuviškų. Lietuviškos pasirodė santykinai neseniai, tačiau jų „katalogas“ sparčiai auga. Jis kol kas nelabai grėsmingas – dažniausiai į skaitmeninį formatą žmonės verčia seniau išleistas „Drąsiųjų kelių“, „Zenito“, „Pasaulinio fantastikos aukso fondo“ serijų knygas, tačiau pasitaiko ir naujų „bestselerių“.
Todėl kuo ilgiau leidyklos ir knygynai delsia pradėti prekybą skaitmeninėmis knygomis, tuo daugiau erdvės veiklai atiduoda nelegaliai jas skenuojantiems ir paverčiantiems e-knygų tekstu. Spėju, kad kitais metais lietuviškų e-knygų pogrindis išaugs iki poros tūkstančių pavadinimų – solidžios inteligento namų bibliotekos dydžio. O kas tada?
Šiandien, besidangstydamos neveiklumą pateisinančiomis baimėmis, leidyklos iš esmės kartoja muzikos leidėjų klaidas atsiradus MP3 – atiduoda visą iniciatyvą ir pirmumo rinkoje teises piratams. Sąmoningai leidžia pripratinti žmones prie nulinės knygų kainos, o paskui, pavėlavusios penkiais metais, už jas norės pinigų… ir negaus. Baigsis tuo, kad „verslo plėtrai“ teks samdyti policiją. Arba prašyti išmaldos prie Seimo vėl ir vėl. Ar geras toks verslas?
Todėl atsakymas į pirmą užduotą klausimą yra „atsitokėkite, jau nukopijavo“. Tačiau dar galima suspėti suformuoti masiniam vartotojui legalių pirktų knygų skaitymo įpročius, jei tik nebus atidėliojama nė dienos.
53 Comments
Nors esu „popieriaus“ šalininkas ir nuolat agituoju, kad laikraštis išgyvens, turiu sutikti su tavo nuomone. E-knygos jau seniai populiarėja.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad grožinė literatūra (jei tai nėra labai senas leidimas) yra populiari popieriuje ir, turbūt, dar ilgai taip išsilaikys. Tačiau enciklopedijos, turbūt dėl savo kainos, taips piratų aukomis. Pats turiu nemažą kolekciją ne todėl, kad negerbiu enciklopedijų sudarinėtojų, bet todėl, kad negerbiu tokios kainos…
Lietuvoje duodu dar 15 metų iki kol pradės stipriai populiarėti e-knygos.
Žiūrint, kaip apibrėši stiprumą. Manau, kad šiandien jau galima popierinę spaudą (laikraščius) laikyti negyvėliais. Nes daugiau žinių perskaitoma internete, nei ant popieriaus. Kiek laiko tam prireikė? Bene seniausiai veikiančiam portalui Delfi, šiemet sukanka 10 metų. Tai apie kokius 15-ką galima kalbėti? 5 metai maksimum, nes skaitmenizacijos greitis didėja. :) Aš spėčiau taip: kitais metais populiariausia lietuviška grožinė literatūra jau bus įkelta į internetą (deja, nelegaliai), 2011-aisiais – visi vadovėliai ir techninė literatūra, 2012-aisiais pirkti popierinę knygą bus „garbinga“, bet jaunesniems nei 30-ies – šiek tiek neįprasta (kaip dabar laikraštį), 2013-aisiais e-knygų skaitymas pralenks popierinių, nors visiškai neaišku ar bus e-knygų parduotuvių. Jei nebus, bus leidėjų piketai prie Seimo „ką mums dabar daryti?!“.
Dėl penkių metų nesutinku. Vėlgi žiūriu iš savo varpinės. Tie, kurie skaito savo malonumui, o ne dėl to, kad reikia mokslams, dar turi įprotį pirkti knygas. Ne „garbingume“ esmė, o įprotyje. Aš turbūt dar ilgai pirksiu popierines, o ne skaitmenines grožines knygas, nors esu iš jaunųjų kartos.
Tiesa, susidūriau su skaitmeninimu savo bendraamžių tarpe tuo aspektu, kad skaitė e-knygą, ne todėl, kad gavo nemokamai, o todėl, kad nerado popierinės. Tačiau čia jau tiražų klausimas.
Kaip matau, „popieriaus“ temoje mudviejų nuomonės visad išsiskiria:)
E-knygos praktiškumas (kad ir tas neribotas tiražas bet kuriam tekstui) lengvai nurungs įpročius. Juk senoliai daug metų nebeperka šieno, nors pirma transporto priemonė, kuria išmoko važiuoti, buvo kinkomas vežimas. Aš nesiginčiju dėl popierinės knygos kaip vinilinio disko nostalgijos. Yra žmonių, kurie iki šiol nei MP3, nei CD neklauso, nes jiems tai negyva muzika. Bet mes tikriausiai nekalbame apie 0,0001%?
Pirma, senoliai (ir ne tik senoliai) tebeperka šieną, šiaudus ir netgi mėšlą (nekalbant apie kitas gėrybes). Galiu tai patvirtinti asmenine patirtimi, kadangi mano tėvai tebegyvena kaime.
Manau, čia svarbiausias klausimas yra toks: kiek yra potencialių elektroninių knygų pirkėjų Lietuvoje.
Gali padaryti platformą, bet klausimas, kada ji atsipirks? „Ant kiek“ skaitytojų tektų dalinti tokios platformos sukūrimo, apsaugos ir palaikymo išlaidas?
Kiek potencialių? Visi, tik ne iš karto. Man keista skaityti tokius klausimus. Kada reikėjo statyti pirmąjį Lietuvoje TV transliacijos bokštą? Kai visi įsigis televizorius? O kada pirmą GSM stotį? Kai visi turės po telefoną? Taip dabar leidėjai ir daro – laukia, kol „bus rinka“. Rinkos yra daromos, žmonės! :)
Aš šioje situacijoje matau tik nenorą keistis. Viskas keičiasi, tobulėja, kodėl tas negali liesti knygų, muzikos, filmų ir panašaus turinio? Kaip su muzika nuo vinilo priėjome iki skaitmeninio formato, taip manau logiška būtų ir su knygomis. O vienastoks gerai pastebejo, kad kuo ilgiau dels tuo sunkiau bus atkovot prarastus pardavimus. O kas dėl nelegalaus kopijavimo, tai manyčiau kad karas jau senai pralaimėtas, belieka ieškoti kitų būdų kaip sudominti pirkėją kad jis rinktųsi legalų turinį. Techninių kliūčių tam lyg ir nėra šiais laikais, nebent fantazijos ir sumanumo trūkumas kliudo tam.
Abejoju ar labai daug atkovotu, kad ir dabar pradeje skaitmenintis… Zmones tiesiog iprato viska gauti uz dyka. Filmus, zaidimus… kodel gi uz knygas turetu moketi?
Nemaniau, kad autoriai gauna tik niekingus 10 proc.
Kas mane priverstų moketi už e-knygą:
1. Protinga (maža) kaina. Jei dabar knyga kainuoja sakykim 40 lt, tai mokėčiau gal 10 lt.
2. Kažkuriam Vienastoks straipsnyje minėta apie papildomą informaciją, kaip pvz. buvo parodyta kad skaitai istorinį romaną ir gali gauti nuorodas į žemėlapius, to laiko gyventojų drabužių aprašymus/nuotraukas ar pan. Tai va tokios nuorodos būtų ko gero vertos kažkokių pinigėlių. Panašiai galėtų būti ir su technine literatūra, jei yra nuoroda į kitą šaltinį, tai to šaltinio tą dalį norėčiau lengvai ir be papildomo užmokesčio perskaityti.
3. Knygos gavimas dabar ir tuoj pat.
4. Knygų autorių atveju jaučiu didesnį solidarumą nei muzikantų atveju. Vis tik mano nuomone knygų rašymas yra gerokai sunkesnė ir intelektualesnė veikla nei muzikavimas ir be pajamų jie greitai nustotų tai daryti. Man jų labiau gaila :) Be to nesitikėjau kad jie dabar tik 10% gauna, žiauru vienok. Nors negražu lysti į ne savo kišenę, bet gal šiuo atveju tam tikras skaidrumas padėtų?
Trputi ne į temą, bet kur rašiau apie nuorodas skaitant knygą, radau tokį M$ project TUVA. Tai fizikos paskaitų rinkinys, beje kiek spėjau pažiūrėti labai įdomus, ir žiūrint paskaitas galima pasižiūrėti nuorodas į ivairius šaltinius, sąvokas ir kita. http://research.microsoft.com/apps/tools/tuva/.
Tik paprašys susiinstaliuoti Silverlight.
Pamenu kaip dar vaikystėje įsivaizdavau, kad tolimoje tolimoje ateityje visą popierių pakeis vienetai ir nuliukai – ir ot koks puikus pasaulis tai bus – medžiai galės dygti be pjūklo baimės, prie pavojingos ribos artėjantį knygų skaičių (juk Žemėje nuo jų nebeliks vietos!) pakeis mažyčiai monitoriukai ir plastikiniai lapai arba holografiniai atvaizdai, tada atsigaus atogražų miškai, ko pasekmėje, yey, neišmirsim. Ne tai, kad buvau ar esu žaliasis, tiesiog vaikystėj visad norisi viską išgelbėt, hence policininkų ir gaisrininkų dievinimas.
Aišku linksma, kad ta tolima tolima ateitis visai ne ateitis ir elektroninės knygos su elektroniniais pinigais intensyviai braunasi į kiekvieno popieriaus netaupančio bukagalvio akiratį. Galbūt šiek tiek ironiška tai, kad iš nupiratautos zenito serijos „Hokusajaus laikuose“ rašoma apie bakteriją, kuri intensyviai dauginasi ir valgo popierių, taip resetindama mūsų civilizaciją beveik prie nulio (tokia oldschool japoniška sci-fi, dar kai popierius buvo vienintelė info kaupimo priemonė), ir, žinoma, apsakyme pabrėžiama, ant kokio trapaus „paviršiaus“ žmonės pastatė visa civilizaciją. Jau senokai nebe!
e-knyga gerai, kol nereikia viso kompiuterio temptis ant sofos ar į lovą. galima „lapių“ temptis, tačiau jį reikia turėti (tarkim aš turiu tik stacionarą). Kiek pamenu pas mumi rinkoje net užjūriui „įprastų“ e-book reader’ių, už kainą kuri toli gražu nuo prieinamos, nėra.
Ką jau kalbėt apie skaičiukus. kiek knygų galima nusipirkti už skaitytuvo kainą. Ir kiek reiks pirkti e-knygų, kad galėtum sakyti „vat jau ir sutaupiau 2x kainos“.
p.s.
techninei literatūrai, žinynams – kompiuteris dar patogiaus, juk skaitai ten kur „dirbi“,
tačiau grožinė literatūra, žurnalai, laikraščiai(tarkim elektroninė VŽ versija, kurios neišsineši į lauką ant suoliuko) anie be skaitytuvo nelabai gyvens.
elementarus pavyzdys: nusipirkom savaitgalį žurnalą. Žmona sėdi prie kompiuterio ir fotografijas apdirbinėja, aš ant sofos vartau žurnalą. Žinoma žurnalą buvo galima parsisiųsti (legaliai-nelegaliai), tik kur gi aš jį vartysiu.
—-
manau diskutuoti apie e-skaitymą gan bergždžias reikalas, kol nėra prieinamos platformos. Galima ginčytis, kad girdi – yra.
aga kosminio skrydžio ir privačių malūnsparnių galimybė irgi yra, tik kaina oi kaip kanda.
pavulgarinsiu:
o mes laikraščių neperkam, internete skaitom.
o tai ką? į tuliką su klaviatūra einat?
Žiūrint iš technologijų pusės, mes visi važiuojame labai ilgame traukinyje. Iš priekinio vagono šaukia „ei, žmonės, jau brėkšta“, iš galinių pasigirsta – „baikit niekus šnekėti – aplinkui tamsu, nors į akį durk“. Ir visi teisūs, tik reikia turėti galvoje, kad traukinys vis dėlto važiuoja, ir negana to – vis didina greitį.
Nemanu kad spausdinta knyga greit isnyks. Jauti malonuma vartydamas popieriaus lapus, taip pat nebloga interjero dalis. Teko skaityti knygu ir kompiuterio ekrana, tai vis tiek maloniau gyva skaityti (knygu readerio neteko skaityti). Kas del laikraciu tai patogiau informacija gauti internetu, tokia informacija yra kuri greiciau pasiekia zmogu.
Aš nostalgijos popieriui neturiu, jei klijų kvapui, nei blizgiam storam viršeliai. O e-knygoje labiausiai vilioja, tai kad tiražas yra begalinis, kadangi mūsų mažoje rinkoje gauti seniau leista knyga yra be šansų.
papildoma lietuviska subtilybe PVM. Spausdintoms knygoms taikoma 9proc., o eknygoms 19 (21). Taigi startinese pozicijose eknygos turi +9 (12) proc. kainos. Cia Seimo informacines visuomenes skatinimo koncepcija :)
Manau, reikia turėti galvoje, kad išnyks privilegijos visoms. Todėl kainos pranašumo nebus. Seimas mėgsta finansuoti mirštančius dalykus, bet biudžeto skylės įneša korekcijų ir į tai. :)
Is PVM istatymo:
lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).
Cia mokesciu inspekcijos leidinys del knygu apmokestinimo: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10145261
Ne taip ten viskas paprasta… Nera punkto „el. knyga“. Ir neaisku kokia analogija imtu. Va pvz knyga su CD – lengvatinis tarifas.
Įdomu, kaip pirmieji el. knygų leidėjai aiškinsis su VMI…
Beje, ten nera ir „garsiniu knygu“. Ir nuolat kaitalojami terminai „knyga“, „leidinys“ ir „spaudinys“…
nagi nagi. O mėginta įlysti į leidyklos kailį? paskaičiuoti kiek kainuos toks platinimas?
Vertimas ir teisės platinti kainuoja min. 2000lt spėju. Kiek iš tokios elektroninės knygos dabar galima uždirbti? 100lt? Ty su kiekviena knyga išmesti min 1500lt. ir dar kelis tūkst. netiesiogiai, nes žmonės ims mažiau popierinių knygų pirkti. Beprotystė tiesiog. Maždaug milijoną kainuos toks skaitytojų auklėjimas. O ar bus siektas rezultatas? Nebus. Galima paprasčiau tikrinti: prirakinti mieste 5 visiškai nudrožtus dviračius parai. Kai iš 5 per naktį pavogs tik 2 tada bus galima galvot apie elektroninę knygų prekybą.
O apie alternatyvą pagalvojai? Kas laukia priešingu atveju, nieko nedarant? Ar lagaminai į kitus verslus jau sukrauti? Juk platinamos elektroninės knygos jau ne vieneri metai – ir nieko. Ne tik gyvos, bet ir auga kaip ant mielių. Čia labai į temą tos Ingos aprašytos dejonės be noro daryti, tik jau versle, ne buitiniame lygyje. Man, kaip vartotojui, nei šilta nei šalta – kaip rašiau, internete yra kas skenuoja knygas, aš kaip tik bandžiau pagalvoti, kaip leidėjas, kuriam rūpėtų verslo ateitis. Aš tai galiu ir Google palaukti.
Parodyk man leidėją kuris neturi skolų! O nori mėtytis pinigais auklėjant skaitytoją. Dabartinė situacija – vegetavimas dešimtmečiui. Nerimas į elektrininį verslą – banklotas už 30 dienų. Dabar kreditoriai ilgiau nelaukia… Visi pamena 2000-tųjų webverslo krachą. Kartot nenori – nekvaili ;)
Jei e.skaitytuvai kainuotų 100lt tai kita būtų kalba.
Nelabai čia gražiai atrodo lietuviškų knygų ateitis :| Laimei išversta yra nemažai, tad žlugus leidybai seno skaitalo dar kuriam laikui užteks.
Tai gal tokiu atveju verta viską daryti nuo „apačios“? T.y. pavystyti svetaines, kurios platintų e-tekstus su pasibaigusiomis autorių teisėmis nemokamai, prisijaukinti žmones, o po truputėlį, gal konsoliduojantis bendram reikalui, ruoštis įvesti mokamas. Vis geriau, nei apskritai numoti į ateitį ranka…
Galima netgi padaryti atvirą platformą žmonėms, norintiems nemokamai skelbti savo knygas elektroniniu būdu. Tikrai atsirastų. Kas savo poezijos tomelį, kas kokius nors patarimus… Svarbu, kad leidyklos ar knygynai dalyvautų procese ir būtų pasiruošę įšokti į traukinį reikiamu metu, kai matys, kad jau atsiranda komercinė prasmė.
Na taip… Bet. skaitytojų dar laabai nedaug kad vertėtų apie tai galvot. Imho. Gi pamenam 2000-tųjų e.parduotuvių žlugimus. Idėjos ėjo pernelyg anksti pirkėjų. Dabar pirkėjai moraliai ir technologiškai gal pasiruošę, bet va neturi su kuom tas knygas skaityt :)
Daugiau 300lt už e.skaityklę nemokėčiau :) Teks man 10 metų laukti :)
Mane jau antras komentaras labai nustebina savo išvada. Kai Lietuvoje visi turės e-knygų skaitykles, kai Google ir Amazon čia prekiaus lietuviškomis knygomis, kai rinka bus visiškai užpildyta, va tada mes ir pagalvosime. Apie ką?
Apie tai, kokie durniai buvom ;)
Tik, vienastoks, nelabai įsivaizduoju, kaip nemokamom knygom (a.k.a. kūriniais, kurių autorių teisės jau pasibaigusios) galima pradėti „auginti“ e-knygų rinką. Juk šiuo atveju tik fanatas pirktų e-reader’į vien dėl to, jog paskaitytų „chaliavą“ knygą, nes tai gali padaryti ir per kompiuterį :)
Nu kiek kokio Dostojevskio per kompiuteri paskaitysi?
ar jauti skirtumą tarp monitoriaus ir skaitytuvo ekrano su e-ink technologija?
Hmmm.. O kindle lietuvoje neparduodamas?
Nėra prasmės. Mat knygos Kindle parduodamos tik per mobilųjį internetą Jungtinėse Valstijose. Mes čia galim pirkti Sony Reader (bet reikia siųstis iš užsienio). Penki Kontinentai prekiauja kažkokia knygų skaitykle, bet aš jos nesu bandęs.
Mano nuomone kad neivertini tai kad verslo klases sedimas vietas perka tik verslininkai, paprasti zmones iesko pigesniu variantu. Pirma reikia reorganizavimo spaudoje. Kokia nauda is E readerio jei negaliu juo skaityti ir laikrasciu ir zurnalu ir knygu? Faktas kad maza nauda. Antra, knygos, zurnalai, laikraciai turi buti lengvai prieinami, o kad taip butu tam turi butu skiriamos dideles investicijos (o kas investuos i tai kas GAL atsipirks?). Trecia, reikia sugebeti su visais sutarti (laikrasciu, zurnalu, knygu leidejais), o deja nera taip paprasta sutarti kol didzioji dalis leideju neatvere akiu ir nemato jokiu ateities planu. Juk ne visi gali mastyti diena i prieki kol nepradeda spausti problemos(nors mano supratimu jie turejo senai suprasti kad problemos juos spaudzia nuo tu laiku kai zmones naujienas pradejo skaityti internete…). Ketvirta reikia kad kazkas apsiimtu E readerio prekyba, ir kad jo kaina nevirsytu poros simtu litu. Kol jo kaina eina tukstanciais, tai aciu ir as kol kas susilaikau nuo jo pirkimo. Arba jis tiek turi atpigti, arba jei jo gamyba tokios kosmines kainos, tada jis turi buti parduodamas issimoketinai tu paciu leideju… Kitaip tariant ne kiekvienas nori apsiimti tokiais kiekiais problemu…
Mokesčius pamiršai. 9%, o pardavėjas pasiima 20-25%
Jei būti tikslesniam, tai mokesčiai mokami spaustuvei už spaudą, autoriui autoriniai ir dar pvm galų gale. Iš viso, ko gero, 20% drąsiai. Gal net daugiau.
knygynai atsiriekia 35-40proc. Believe me :)
Aš gal čia truputį ne į temą, tačiau noriu pacituoti Juozas Erlicką. Man, asmeniškai, labai juokinga pasirodė. Štai jo pasiūlymas:
„Šaukiu aš elitą: kūrenkite židinius knygomis!
Pradžiuginsite draugų ratą ir nustebinsite užsienio svečią. Paskatinsite knygų leidybą ir pagerinsite rašytojų buitį. Juk per iškilmingą priėmimą net visą tiražą galima sukūrent! Malkos telieka runkeliams.
Vienaip dega senieji meistrai, kitaip – nūdienos autoriai. Jaukumo suteiks blausi poezijos rinkinio ugnelė, pasitikėjimo savimi – skaisčiai liepsnojanti patriotinė proza.
Ir pailsėsite, ir apsišviesite. Ir, kas be ko, kūrendamas kultūros briketais, pats atrodysite kultūringas.“
nesuprantu kam pirkti tai ko negali paliesti ? knyga popierine perki nes galesi ja pasideti i lentyna, moki papildomus pinigus uz kieta virseli ir t.t. as nesuprantu tokiu briedu kaip VOD ar parsisiunčiamų žaidimų. Nesakau kad už juos nereikia mokėti aš netgi norėčiau/kartais nusiperku ju, bet TIK dezuteje, moku uz grazu ipakavima, pateikima. Be abejo ir uz turini, bet jei tas turinys netures fizines formos tai as jo nepirksiu, ir tulas lietuvis nepirks. Tas pats ir su knygom..
Leisk paklausti, o kaip gi tada klausai radijo ar žiūri filmus kine ar per TV? Kine dar ir moki už tai, nors nieko apčiuopiamo, išskyrus popieriaus gabalėlį su brūkšniniu kodu gi negauni. Ir dar, skirtingai nuo e-knygos, negali pakartoti įspūdžio. Nežinau, ar kur internete/spaudoje vyko panaši diskusija pasirodžius CD ar MP3, bet spėju, kad argumentai buvo panašūs. Ir ką? :)
Be to, daugelis jau priprato prie neapčiuopiamų pirkinių. Windows OEM, antivirusino atnaujinimai, kitos programos. Tas dėžučių čiupinėjimas ilgai netvers – nebent atsispausdinsi viršelius ir pats pasidarysi, kaip kartais daro su parsisiųstais muzikos albumais ar DVD.
Reiktų pačiam savęs paklausti — kodėl žmonės vis dar eina į kiną ir gana gausiai. Matant knygoje tik popierių-informacijos nešėja su tokia pozicija galima būtų sutikti. Bet knyga yra gerokai daugiau — ir vat to tu nepastebi, arba apsimeti, kad to nėra. Yra nemenkas skirtumas tarp knygos ir jos turinio elektroniniame pavidale — ir būtent dėl jo knygos dar gyvens ilgai ir laimingai, bent jau kol bus skaitančių žmonių. Ar jų ilgai bus — kitas klausimas.
Kaip aš galiu matyti, jei niekas net nesugeba paaiškinti? Popieriui žmonės priskiria tiek mistinių galių, kad jau pradedu galvoti, kad jie niekada neperka popieriaus rulonėliais. Iš pagarbios baimės. Iš kur čia tokie prietarai?
popierine knyga – tikras daiktas, nusipirkai ir turi.
elektronine knyga – niekas, isivaizduojama preke, kuri betkada gali pradingti, issitrinti, gali sugesti book readeris (nezinau kokia ten tvarka su tais readeriais, bet esu beveik tikras, kad knyga gali skaityti tik su vienu readeriu, jei suges – sakes), negali duoti paskaityti draugui ir panasios nesamones :)
Siekis, kad knygos būtų platinamos atvirais (RTF) ar plačiai suderinamais (PDF) formatatais – dalis darbo dėl e-knygos ateities. Kiek žinau, visos skaityklės skaito Word DOC, RTF, PDF, TXT formatus.
neturejau omeny kad mano taisykle tiakoma viskam, rasi daugybe isimciu, kaip kad pateikei. As turejau omeny preke kuri nelegali niekuo nesiskiria nuo legalios, ar tai butu filmas, ar zaidimas, ar knyga. Prie windows pirkimo lietuvius ipratino tik tas kad pirkdamas laptopa neturi is ko rinktis, tai ir gauni ta legalia windows os. Kas perka legalias antivirusines – nezinau, nemokamos alternatyvos menkai tenusileidzia (arba nenusileidzia) mokamiems produktams, o jei lietuvis nori mokamo produkto jis instaliuoja nelegalia versija. Aisku yra zmoniu kurie nueis i PARDUOTUVE ir nusipirks antivirusine, as noredamas isigyti legalu nod/nortona ar kasperski taip pat pirkciau tik dezuteje. Virseliu ir t.t. spausdinimas tai cia jau prostitucija..
Prisiminkime dantų pastos reklamą: „Kam mokėti už dėžutę, kurios nereikia?“ Taip pat Artojo straipsnis apie interneto tarnybą ir senus diskus ;-) http://artojas.blogas.lt/battl.....a-847.html Kalbant apie eReaderio teikiamą jausmą, tai viskas priklauso nuo dizainerių, technikų ir gamtos mokslo :-)
Rašote, kad jau yra nemažai seniau išleistų knygų internete(lietuvių kalba), o kur jas rasti?
Jos skenuotos ir išleistos be leidyklų žinios ir leidimo, todėl tokios informacijos platinti negaliu. Bet jei žinai, kur rasti muziką ar filmus internete, tai ten pat rasi ir knygas.
Tokius tekstus reiktų rašytojams/rašytojų sąjungai pateikt. Būtų įdomu sužinot, ką jie mano apie tai.
O ekultūrą tikrai reiktų pradėt „nuo apačios“. Vadovėlius pateikt ne tik popieriuje, bet ir elektronine forma. Gal pirma jais naudosis turtingesnių tėvelių vaikai iš geresnių mokyklų, bet nuo kažko reikia pradėt. Atsiras pardavimai, gal ir kainos nukris. Kadangi jaunimas greičiau įsisavina naujas technologijas, tai taip lengviau užsiauginti kartą, kuriai eknygos nekels nuostabos. eBibliotekos taip pat padėtų. Taip būtų sutaupoma vietos, bet nereiktų laukt, kol kokią retesnę knygą grąžins.
Parašyt projektą. Paimt lėšas iš ES. Va tau ir švietimo reforma ;-)
„Knygų autorių atveju jaučiu didesnį solidarumą nei muzikantų atveju. Vis tik mano nuomone knygų rašymas yra gerokai sunkesnė ir intelektualesnė veikla nei muzikavimas ir be pajamų jie greitai nustotų tai daryti.“
Muzikavimas irgi nėra paprasta veikla :). Priklauso nuo muzikos lygio. Gal ir paprasta iš „semplų“ ką nors surankioti, bet net ir čia fantazijos ir darbo reikia. Knygų gi irgi pilna, parašytų pagal šabloninį siužetą. Ir tokios dažnai puikuojasi geriausiai perkamų knygų sąrašuose.
„elementarus pavyzdys: nusipirkom savaitgalį žurnalą. Žmona sėdi prie kompiuterio ir fotografijas apdirbinėja, aš ant sofos vartau žurnalą. Žinoma žurnalą buvo galima parsisiųsti (legaliai-nelegaliai), tik kur gi aš jį vartysiu.“
Sakoma, kad, siekiant darnos šeimoje, kompiuterių turi būti vienu daugiau nei šeimos narių. :) Tokios tos šiuolaikinės tendencijos.
Kalbant apie e. knygas, vieną grožinę perskaičiau ir nusprendžiau, kad bent jau grožines knygas aš būtinai skaitysiu popierines. O ir ne grožines, jei tik pavyksta gauti. Jau vien spaudos kvapas ko vertas!
Mano manymu, žiniasklaidos ir knygų situacija šiek tiek skiriasi. Žiniasklaida iš esmės yra vienadienė, o knygos – ilgam. Taigi šiose rinkose veikiantys dėsniai šiek tiek skiriasi. Tačiau neteigiu, kad leidėjai turi snausti ant nuvytusių laurų ir prašyti paramos verslui, užuot ieškoję gyvybingų verslo modelių. Pats metas pradėti dairytis ir į elektroninį rinkos segmentą. Vargu ar popierinės knygos ims ir staiga išnyks. Tačiau elektroninės knygos jau yra, ir jos populiarėja.
Kita vertus, aš manau, kad technologijų dominavimas kelia grėsmę žmonijai. Žmonės pradeda švaistyti esminius, bazinius įgūdžius. Todėl drįsčiau nesutikti su 7x teiginiu, kad civilizacija nebėra pastatyta ant trapaus „paviršiaus“. Technologijos lygiai tokios pat trapios kaip ir popierius. Ir dar trapesnės, nes prie technologijų ir vienu mygtuko paspaudimu pasiekiamų dalykų pripratęs žmogus sunkiai išgyventų staiga įvykus kokiam kataklizmui, dėl kurio, pavyzdžiui, būtų nebeįmanoma naudotis elektros energija. Tuomet tektų grįžti prie žagrės :), t.y. popierinių knygų, kurios šviesiems protams padėtų sugalvoti išeitį :). Taigi aš teigiu, kad reikia ir to, ir to.
Bet leidėjams tikrai neverta snausti.
P.S. Būtų labai miela tinklaraščiuose matyti peržiūros (Preview) mygtuką, nes kartais html kodai pokštų prikrečia, netyčia pamiršus kokį „/“. Ar tai įmanoma?
niekaip nesuprantu vieno. Jeigu aš pasiimu knygą iš bibliotekos, tai jokių autorių teisių nepažeidžių, juk taip? tačiau jei aš skaitau e-knygą, tai jau negerai.
Tikrai gal aš kažko nesuprantu. Jeigu netingit, kas nors paaiškinkit, kur čia kabliukas.
Šiaip mielai ir sumokėčiu už e-knygas lietuvių kalba, bet kur jas pirkti?
Vienamtokiam, kur muzika ir filmai aš žinau, tačiau knygų labai mažai (lietuviškai)
Iš anksto dėkui už atsakymus.
norintis, kaip tik neseniai domėjausi, ar bibliotekos piratai, ar ne. Pasirodo, kai kur bibliotekos autoriams moka. Tai ne visai autorinis mokestis, bet vis tiek tam tikras mokestis už tai, kad knyga skaitoma bibliotekoje, nes dėl to atsiranda neva negautų pajamų.
Štai verta dėmesio diskusija: http://www.smartbitchestrashyb.....e-explain/
O čia apie padėvėtas knygas.
http://www.teleread.org/2008/1.....royalties/
Kažkaip reiktų tuos autorinius ir patentinius pristabdyti, nes jau ad absurdum keliauja. Jau 70 metų po mirties per mažai. Ir, paprastai, kuo prastesnę kokybę siūlo, tuo daugiau nori.
Na, čia ne visai į temą, bet prie to paties.
pirmiausia, taip, aš „myliu“ popierines knygas. bet tik todėl, kad negaliu gauti elektroninių. jei turėčiau galimybę, t.y. skaitytuvo ir visos man reikalingos literatūros e-knygų pasirinkimą, prie e-knygos pereičiau nedvejodamas. mano priežastys:
1. kaina (per mėnesį perku max 2 knygas, galėčiau pirkti 8).
2. momentinis prieinamumas prie žodynų.
3. galiu pasilikti komentarus, pastabas ir juos vėliau patogiai/greitai peržvelgti.
4. paieška! (kiek laiko esate praleidę ieškodami patikusio/reikalingo fragmento?)
5. ar bandėte kada nors kraustytis iš buto į butą? ar turėjote kada nors jauną, viską graužiantį šunį? ar valėte patys dulkes?
6. svoris keliaujant (galiu neapsiriboti viena-dviem knygomis).
7. visada turiu visas savo knygas (online, PC backup’as).
8. neturiu sukti galvos kam ką paskolinau ir kaip atgauti (nors jei e-knygos turėtų DRM ir paskolinimas reikštų knygos praradimą, šis punktas negalioja).
9. kai būsiu dar senesnis, labai vertinsiu šrifto padidinimo galimybę.
o tie, kurie svaigsta dėl popierinės knygos suteikiamų taktilinių malonumų, man rodos, realiai taip kalba dėl pasimaivymo — juk smagu svečiams parodyti kiek namie turi (skaitei?) knygų?
Dar trys būdai:
1* Daug kas yra nepatenkintas, nes ebooko nepačiupinėsi. Kodėl perkant knygą negalima negalima padaryti checkboxo *Atsiųskite kopiją paštu* Kas norės, galės gauti ir čiupinėjamą versiją. Tik siuntinys turi būti nemokamas, su prierašu *ar tikrai tu jo nori*. Gi maximose maišeliai daržovių skyriuje nemokami, bet kažkodėl visi jų ima tik tiek kiek reikia.
2* Knygas ne pardavinėti, o nuomoti. Tokiu atveju ir pati licencija tik vienam įrenginiui nelabai maišytų, ir pats požiūri žmonių būtų kitoks. Tarkim pirmi 3 skaitymai už visą kainą, visi sekantys 3 po 20% knygos kainos, jei tu jau esi pirkęs tą knygą. Retas žmogus skaito tą pačią knygą daugiau nei 3 kartus. Jei nori paskolinti draugui, tai draugas praktiškai gauna 80% nuolaidą. Dažnu atveju kuras daugiau kainuotų popierinę pasiskolinti, nei licenciją atnaujinti.
*3 Nors savikaina dar yra nemaža, bet print-on-demand paslauga galėtų dirbti ranka rankon su ebookais. T.y. kad ir pats išleidi e-knygą, o popierinę versiją padaro vietinės spaustuvės. Panašiai kaip su nuotraukom. Gi jokia canon neužsiima nuotraukų gamyba?
Kas dėl leidėjų, geras pastebėjimas, kad rinkos yra kuriamos. Dėl nenoro pereiti prie ebooku, tai jų problemos, tiesiog atsiras naujų žaidėjų rinkoje, kurie tai padarys. Po 3 metų jau bus *WP virtuali leidykla* pluginai ir patys autoriai galės leisti knygas tiesiogiai. Reklama. Reklama nėra tiesioginė leidyklos funkcija, todėl šį darbą perims tie, kam priklauso, marketingo kompanijos.
Ką manai vienastoks?
Knygų nuomos idėja tikrai įdomi. Manyčiau, kad pavienes knygas nuomoti būtų keblu. Vartotojui patogiausia būtų, jei jis už tam tikrą periodinį mokestį galėtų naudotis tam tikros kategorijos „biblioteka internete“. Pavyzdžiui, vadovėlių, fantastikos, detektyvo, Top 40, technikos, mokslo ir pan. Tarsi knygine Spotify. Kadangi leidėjai būtų suinteresuoti didesniu prenumeratų kiekiu, tai žmogui leistų siųsti draugams ar skelbti socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose, tam tikros apimties ištraukas ir, žinoma, skatintų knygų apžvalgas. Tam tikra prasme būtų naudinga turėti panašią į Google Reader rekomendacijų sistemą, kur skaitantys galėtų puslapį ar dalį jo iš knygos cituoti kitiems su savo komentarais.
Viena iš didžiųjų problemų, kodėl leidyklos nedrįsta užsiimt el. knygų verslu, yra piratavimas. O kaip šios problemos sprendimas nepasiteisintų eknygų platinimas nemokamai, bet su reklamomis? Ne per didelės, ne per įkyrios/erzinančios/blaškančios dėmesį reklamos tikrai skaitytojui, manau, per daug netrukdytų, o knygų kūrėjams kažkiek uždirbtų.
O kad el. knygos netolimoje ateity (+5m. bėgy) bus daug dažniau naudojamos nei popierines sesės, tai faktas.
cia kiekvienas renkasi pagal savo poreikius, tinka jam skaityt el. knygas ar ne. Pvz. man tinka. yra kruvos ir lietuvisku knygu kad ir cia
2 Trackbacks
[...] Ankstesnio straipsnio komentaruose buvo pastebėta, kad žmonės esą nenorės pirkti skaityklės už kainą, 10 kartų didesnę už knygos. Kodėl? Juk automobilis kainuoja daugiau nei 10 kelionių į darbą ir iš darbo, DVD leistuvas su televizoriumi – daugiau nei dešimt diskų su filmais ir t.t. Žinoma, pigiausios naujos skaityklės kaina (Sony Reader PRS-300, 480 litų Amerikoje) vis dar yra per didelė masiniam vartotojui Lietuvoje, bet tikėtina, kad jau kitų metų pabaigoje kuri nors Kinijos gamintoja pasiūlys analogišką modelį ir už pusę kainos. [...]
[...] E-knygos ir skaitmeninė destrukcija [...]