Duomenų žurnalistika ir Tiesioginė prieiga

pabegeliai13.jpg
(Iliustracija iš Flowing Data)

Retą tenkina šiandieninė žiniasklaida. Kai pakalbinu žmones aplink apie žurnalistus, nieko gero neišgirstu – replikų tonas būna nuo paniekos iki neišsipildymo liūdesio. Bakstelėjimas pirštu į vieną kitą doriau dirbantį žurnalistą negelbėja, tik paryškina bendro fono pilkumą. Žiniasklaidos ir žurnalistikos nuosmukio priežasčių yra daug, bet neketinu jų čia vardinti. Rezultatas akivaizdus, beje, ne tik Lietuvoje. Prancūzijoje atlikto tyrimo išvados irgi labai aiškios:

„Digital Natives don’t trust politicians, social institutions, the media or corporations.“

Nepasitikėjimas aiškus, bet dėl jo žinių sklaida nesustos. Tačiau ji gali keistis, kaip gali keistis žmonių santykis su valstybės gyvenimo informacija ir su politikais.

Duomenų žurnalistika

Pirma įdomi naujiena žurnalistikos pasaulyje – duomenų žurnalistika. Kas tai? Tai viešai prieinamų valstybinių, komercinių ir įvairiausių kitų duomenų bazių analizė, siekiant jose rasti svarbios informacijos. Tai kova prieš filtrus.

Juk kai pagalvoji, visą informaciją šiaip iš žiniasklaidos gauni jau prafiltruotą: kažkas apibendrina statistiką, kažkas paaiškina pinigų skirstymo subtilumus, kažkas paaiškina, dėl ko šalyje didėja kainos ar mažėja gyventojų pajamos. Paaiškina savaip – taip, kaip patogu aiškintojui. Žurnalistas labai retai būna pirminis tokios informacijos šaltinis – jis ją jau gauna apvirškintą iš statistikos tarnybų, politikų, verslininkų, įvairių organizacijų atstovų ir pan. Žinoma, žurnalistas gali tikrinti skaičius ir jų paaiškinimus, bet tai retai vyksta – žinia dažniausiai perduodama toliau, auditorijai.

Dabar smalsūs žmonės atrado, kad visiškai nebūtina pasitenkinti tokia redaguota informacija. Dėl įvairių institucijų skaitmenizavimo, viešumo ir e-valdžios procesų labai palengvėjo prieiga prie tiesioginio duomenų šaltinio – duomenų bazių ir išsamių, neapibendrintų statistikos ar tyrimų ataskaitų. Kiekvienas norintis gali pasikinkyti analizės algoritmus ir imti ieškoti jose platesnių atsakymų. Tam net nereikia būti žurnalistu. Lietuvos aukštosiose mokyklose, kiek man žinoma, kol kas net nėra duomenų žurnalistikos kurso – visi mes esame vienodai nepasirengę dirbti su pirminiais šaltiniais, išskyrus nebent… programuotojus. Štai jums ir sąsaja tarp IT ir bohemiškosios žurnalistikos.

Populiariausia duomenų žurnalistikos išraiška – įvairiausios diagramos ir schemos. Kas slypi po fraze „nesurinkti mokesčiai“, pavyzdžiui. Duomenų analizės profesionalai dažnai perspėja, kad toks pateikimas klaidina, bet jis tikrai yra geresnis, nei pora atrinktų ir „patvirtintų“ skaičių, kurie tinka valdžiai, partijai ar šiaip kokiai grupei. Iškasti tuos skaičius, sugrupuoti, susieti skirtingose duomenų bazėse, atlikti analizę ir pateikti aiškiai bei neiškraipant esmės – sudėtingas, bet didelį pasitenkinimą teikiantis dalykas. Juk iš esmės tyrėjas tampa originalios, svarbios, gausiai cituojamos informacijos šaltiniu.

Jei duomenys apskritai būna pateikiami viešai, tai jie būna pateikiami visiems – ne tik žiniasklaidai. Tuo užsienyje jau spėjo pasinaudoti aktyvesni tinklaraščių autoriai. Anksčiau kaltinta tradicinės žiniasklaidos skelbiamų temų pergromulavimu „socialinė žiniasklaida“ tampa originalių žinių šaltiniu, netgi atsvara tam, ką dažnai piliečiai laiko žiniasklaidoje skelbiama dezinformacija. Išskirtiniais atvejais žmonės netgi paskelbia slaptą, kitiems nepasiekiamą informaciją (WikiLeaks), bet netgi dabar viešai prieinamuose duomenyse galima rasti daugybę atvirai neskelbiamų dalykų arba atsekti tam tikrų procesų priežastis.

Duomenų žurnalistika, žinoma, patraukli ir progresyvesnei žiniasklaidai – Vakaruose universitetai vienas po kito skelbia naujas duomenų žurnalistikos programas. Šalia, manau, turėtų būti ir etikos kursas apie manipuliavimo duomenimis pavojus.

Taigi kova su filtrais prasideda, bet duomenų žurnalistika nėra vienintelis jos būdas. Kitas, gerokai paprastesnis, bet nebūtinai lengvas kelias yra

Tiesioginė prieiga

„Tiesioginė prieiga“ (direct access) tėra tik viešumo principų pavadinimas internete. Nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, Transparency International, daugybę metų bando didinti valstybės turimų duomenų viešumą. Viešumo link ragina judėti ir kai kurios Europos Sąjungos iniciatyvos. Niekaip kitaip neatsirastų viešai prieinamos duomenų bazės, kuriomis remiasi jau minėta duomenų žurnalistika.

Su kai kuria informacija žmonės gali susipažinti tiesiogiai, be analizės. Tarkime, yra projektas KąVeikiaValdžia, kuriame kiekvienas norintis be tarpininkų gali sekti, kas dedasi Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, ministerijose. Duomenų srautas ten milžiniškas, tačiau svetainė suteikia įrankius ją atrinkti. Pavyzdžiui, projekto idėjinis vadovas ir programuotojas Emilis man buvo paruošęs per RSS prenumeruojamą paiešką apie visus dokumentus, susijusius su autorių teisėmis. Naudodamasis ja aš esu nuolat informuojamas apie tai, kas pateikia naujas įstatymų pataisas, koks yra jų turinys, ką apie tai diskutuoja Seimas (iš Seimo stenogramų) ir daugelį kitos informacijos. Užklausą nesudėtinga pasidaryti pačiam – kad ir RSS srautą apie žiniasklaidą, žurnalistiką ir etiką (1041 rezultatas šiuo metu).

Šiek tiek pasėdėjęs prie KąVeikiaValdžia srauto, net nebūdamas politikos entuziastas, sugalvojau keletą pritaikymo sričių: „persekioti“ savo išrinktą deputatą, gaudyti „auksines“ frazes iš Seimo diskusijų (panašiai kaip iš žiniasklaidos parenka Artūras Račas) – galima net atskirą tinklaraštį joms sukurti, bandyti atsekti kokio nors kontraversiško įstatymo ar potvarkio iniciatorius.

Tiesioginė prieiga nėra vienpusė. Lygiai taip, apeinant „laiškus redakcijai“ galima bandyti kabintis politikams į atlapus, ypač mūsų išrinktiems. Gal jau esate pažįstami su Kerniaus projektu-pilietine akcija „Neišduok!“: joje bet kuris Lietuvos pilietis gali nusiųsti politikui laišką, iliustruotą paveikslėliu „neišduok!“. Tiesa, adresai automatiškai neužpildomi – juos iš pateiktų svetainių nuorodų reikia susirasti patiems. Netrukus turėtų atsirasti naujas projektas, kuriame kiekvienas mūsų galėsime tiesiogiai parašyti visiems mus atstovaujantiems politikams – Seime, savivaldybėse, seniūnijose.

Taip, aš žinau, kad daugelis iš mūsų bodisi tuo ir ko gero nė nebandys pasinaudoti. Politikais tikriausiai nepasitikime dar labiau nei žiniasklaida. Bet toks įrankis vis tiek svarbus. Kartu su monitoringu jis net ir nemasiškai naudojamas yra šioks toks spaudimo įrankis valdžiai. O jo, to spaudimo, jai realiai labiausiai ir trūksta.

This entry was posted in internetas, komentarai and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

24 Comments

  1. Posted 2010.10.13 at 19:50 | Permalink

    Data Driven Journalism : Only The Start http://bit.ly/9NZk89

  2. Adomas
    Posted 2010.10.13 at 21:02 | Permalink

    Yra du būdai paspartinti lietuviškų duomenų atsiradimą viešumoje:
    1. kažkas turi įtikinti tam tikras institucijas atverti savo duomenis ir susikurti savo duomenims atviras programines sąsajas (API);
    2. kažkas gali pradėti rinkti tuos duomenis ir be gražių sąsajų – internete pateikiamus duomenis galima prafiltruoti ir harvestinant plikus html failus – ir pradėti juos pateikinėti visuomenei, o tuomet gal jau ir pirmas punktas pajudėtų lengviau.

    Turite daugiau minčių kaip tai išjudinti?

    • Posted 2010.10.13 at 21:16 | Permalink

      Tai, kiek žinau, kąveikiavaldžia.lt būtent ir daro antrą punktą – renka visą informaciją, kuri tik pasirodo iš valdžios įstaigų.

    • Darius Damalakas
      Posted 2010.10.16 at 11:35 | Permalink

      >> 2. kažkas gali pradėti rinkti tuos duomenis ir be gražių sąsajų – internete pateikiamus duomenis galima prafiltruoti ir harvestinant plikus html failus

      Taip šiuo metu ir darome. Realiai dabar skanuojame registrų centrą, ir siurbiame adresų duombazę. Šiaip viskas gražu, išskyrus tai, kad tam tikrų duomenų net ir registrų centras nepateikia. Konkrečiai kalbu apie didžiųjų Lietuvos miestų seniūnijas. Miestų gatvių sąrašas pateikiamas, bet seniūnijų – ne. Tenka ieškoti kitur. Kai kur randame intenrete duomenis (html), kai kur – pdf’us, kitur – dar ieškome.

  3. matka
    Posted 2010.10.13 at 21:32 | Permalink

    Prie to pacio nepamirskim pamineti ir projekto „atviras seimas“

  4. Buratinas
    Posted 2010.10.13 at 22:29 | Permalink

    Praktiskai jau siandien LIetuvoje galima laisvai prieiti prie nemazos dalies duomenu, pavyzdziui, statistikos. Reikia tik netingeti. Ant lekstutes niekas nieko neatnes. Tiesa ne visos. Manau, problema tokiai zurnalistikai yra ir tai, kad dalis instituciju, pavyzdziui, tas pats valstybinis Registru centas, uz savo surinktus duomenis nori pinigu ir laisvai ju niekada neduos. Nors realiai ten saugoma informacija visuomenei tikrai butu labai idomi ir daug ka paaiskintu. Butu smagu, kad kiekvienas galetu susipazinti su Maxima.lt finansiniu balansu.

    • Posted 2010.10.14 at 8:32 | Permalink

      Gal ir pateiks ant lėkštutės? Pirmasis atvirų duomenų projektas, apie kurį gausiau sužinojau – britų Neighbourhood Statistics su įvairiomis programinėmis sąsajomis duomenims gauti.
      Turi britai ir daugiau įrankių. Link tokio duomenų pateikimo dirba ir amerikiečių Data.gov (labai tikslus šūkis – empowering people).
      Žinoma, tikėtis tokio atvirumo ir pažangos Lietuvoje nėra lengva. Bet užtektų kelių aukščiausio lygio politinių sprendimų ir lengvai naudojami atviri duomenys būtų realybė.

      • Posted 2010.10.14 at 11:32 | Permalink

        Britų, kaip ir olandų, statistikai turi ne tik įvairius apps’us, bet ir twitterį. Berods ir facebooke sukas. Kai kas daroma iš idėjos, tačiau kitkas už pinigus ir kai kas už pinigus ir tikrai nemažus (jei neklystu, kaip pusantrų metų statistikos departamento biudžetas).

  5. sataniuga
    Posted 2010.10.14 at 2:07 | Permalink

    http://kaveikiavaldzia.lt/ tai vertėtų paskleisti plačiau, gal net per delfio komentarus.

  6. Posted 2010.10.14 at 9:14 | Permalink

    Dziugai, gal galima adresa i autoriniu teisiu srauta, jei nepaslaptis aisku?

    • vienastoks
      Posted 2010.10.14 at 11:23 | Permalink

      Hmm. Bandžiau įdėti nuorodą, bet nesigavo – pernelyg sudėtingas adresas. Galėsiu atsiųsti paštu.

  7. PavelTussock
    Posted 2010.10.15 at 15:27 | Permalink

    Duomenys duomenimis, bet tikroji žurnalistika būtų pričiupt aukštesnį valdininką ir politiką po pirtelės su kokiu nors oligarchu. Pirtelinių susitarimų į statistiką neįtrauksi, o poveikį (tiesioginį ar netiesioginį) visuomenei tokie turi. Kitaip tariant, kaip sako, verslo klasės DaVinčis, geriau kai straipsniai rašomi kojomis, o ne užpakaliu. Duomenys turėtų būti ne turiniu, o tik turinio iliustracija.

  8. Dalia
    Posted 2010.10.15 at 15:59 | Permalink

    p.Džiugai,

    Čia žurnalistai, buvę Jūsų paskaitose. Rodėte, kaip per Google galima užsisakyti norimą informaciją, parinkus raktinius žodžius. Labai geras būdas gauti informaciją. Pabandėme padaryti, bet nesiseka. Gal galėtumėte parašyti, kaip galima padaryti.

  9. Posted 2010.10.15 at 16:58 | Permalink

    Išsamus, informatyvus ir analitinis rašinys!
    Bet „aš, kaip visuomenės dalis“, norėčiau būti tikras, kad pateikiami duomenys – autentiški….

  10. Posted 2010.10.15 at 22:28 | Permalink

    atviras-seimas.lt yra LRS nemažai info nusiurbta ir laisvai prieinama. yra visokių balsavimo analizių padaryta su MDS ir homals (object plot, starplot, etc.), bet neatsiranda, kas į netą sudės. viskas laisvai prieinama, formatas patogus kokioms nors analizėms (sąlyginai).

    kažkiek info yra http://www.lidata.eu.

    worldbank yra nemažai rodiklių apie lt. su kokiu nors R galima tiesiai prieiti ir paimti.

    šiaip, tarptautiniai, tai usa labai daug visko skelbia ir duoda patogiam formate. aišku, visi matėt, kaip žaisti su tais dalykais – http://www.ted.com/talks/hans_....._seen.html arba http://infosthetics.com/archiv.....ratio.html

  11. Posted 2010.10.27 at 21:43 | Permalink

    įdomu ir naudinga, nors aš ir Emiliui siūliau (http://manovalstybe.lt/2010/01.....svetainei/) aktyviau NVO įtraukti, kad jos matytų poreikį kaveikiavaldzia ir kitose panašiose svetainėse, kurios teoriškai didina piliečio galimybes, taip pat galvoju, kad naudinga būtų savanorius komentatorius pasitelkti, kurie talpinamą informaciją filtruotų/žymėtų pagal reikšmingumą, svarbą, aktualumą ir pan. Gal verta mums visiems dirbantiems su panašiais projektais susitikti ir padiskutuoti lapkričio mėn. pabaigoje. Kviečiu apsilankyti mūsų Hub Vilnius, Galvydžio 5.

    • Posted 2010.10.29 at 10:32 | Permalink

      Už susitikimą lapkričio pabaigoje. Norėjau šį bei tą pradėti pats, bet šio įrašo dėka atradau, kad jau nemažai yra padaryta :) Mielai padėčiau (darbais) kuriam nors projektui.

      • Posted 2010.10.31 at 23:09 | Permalink

        Sveikas Adomai,
        pasiuliau Emiliui is kaveikiavaldzia.lt lapkricio 25 d. Hube (galvydzio 5, Vilnius) papasakoti apie savo projekta Open Gov Hack Day remuose, jei patvirtins, tai bandysiu visus besidomincius sukviesti. tai dar parasysiu.

        iki

  12. Posted 2010.10.28 at 9:32 | Permalink

    sveiki, galvojau, kad vakar čia komentarą parašiau, bet dabar jo nerandu, kažkas netiko? ačiū

    • vienastoks
      Posted 2010.10.28 at 9:37 | Permalink

      Atleisk, Mindaugai,

      viskas tiko. Tiesiog aš nespėju peržiūrėti komentarų šiomis dienomis. Skęstu darbuose.

  13. -
    Posted 2010.11.5 at 18:09 | Permalink

    (ziovulys)

    diletantiska analize ir yra diletantiska analize.
    kaip pameni, wikileaks, pries paskelbdama medziaga apie afgnistana, ja pora dienu pries tai nusiunte stambioms ziniasklaidos preimonems. kad jos galetu isanalizuoti ir pateikti profesionalu vertinima apie ja.
    tiesa sakant, geras ir profesionalus informacjos apdirbimas ir yra ta vertybe, kuri gaunama is ziniasklaidos ar is blogu (paprastai ziniaskaldia turi daugiau resursu). viena yra matyti pradinius duomenis, visai kita- suprasti, kas juose svarbu.

    tiesa, jei i viska zuriusi kaip juoda-balta (ziniasklaida- tai manipuliuojamu mulkiu minia, nezurnalistai – genijai, kurie viska zino apie lietuvos biudzetines sistemos sandara bei ypatybes ir turi laiko ir noro analizuoti jo desimtis puslapius), tai, zinoma, sis blogpostis yra teisingas.

    pries girdamas kaveikiavaldzia, pagirk, pvz., seima. nes viskas, ka turi kaveikiavaldzia, yra tik patobulinimas ant tikrai gerai,gausii ir profesionaliai padarytos lrs.lt sistemos. jos paieskoje gali (nejuokaujant) rasti viska, iskaiciuojant seimo priimta kovo 11-osios akta.

    visai rimtai, pvz., tu gali be tarpinko kaveikiavaldzia sekti, ka daro ministerijos, seimas, vyriasuybe remdamasis bene vien lrs.lt medziaga, kartais pridurdamas kelis papildomus dalykus ;) tiesa, rss – tai jau kaveikiavaldzia patobulinimas ant svetimo triuso.

2 Trackbacks

  1. [...] Mažiau politikos. Velniop tuos šokančius politikierius ir pažiūrėkim, ką daro jaunoji karta. Iš tokių ir išauga neatsakingi pseudoviršininkėliai, nesugebantys googlinti. Tada neaišku, ar tokiems reikia duomenų žurnalistikos. [...]

  2. [...] nežinau.lt ir portalas 15min.lt publikavo straipsnį, kuriame minima ir KąVeikiaValdžia.lt: Džiugas Paršonis: Duomenų žurnalistika ir Tiesioginė prieiga [...]