(makerbot nuotrauka)
Vakar buvo „Draugiško interneto“ diena. Ta proga padariau viską, ką galėjau – nieko neparašiau į nežinau.lt (kiek galima žmones vesti iš kelio?). Seimas stengėsi padaryti dar daugiau – surinko mokinukus į savo salę ir papasakojo, ko nederėtų daryti internete. Pats renginyje nebuvau, bet Artojo pasakojimas iš dalies kompensavo netektį.
Su išvada, kad tokie renginiai yra labiau šou ir sąžinės raminimas irgi tenka sutikti vien dėl to, kad niekas jauniesiems internautams nepasiūlo tinkamo elgesio scenarijų. Kol jų nebus, visos tokios akcijos neveiks.
Kas iš to, kad mes sakysime „nesijunk, neliesk, nespausk, nesiųsk, ribok, uždaryk, nebendrauk“? Jei būsime įtaigūs, tai žmonės supras, kad daro negerai, bet vis tiek darys, nes mes nepasiūlėme pozityvios alternatyvos. Nesvarbu, vaikai tai ar suaugę. Nesvarbu, kalbame apie bendravimą su pavojingais asmenimis, pornografiją ar failų siuntimą. Sakymas „ne“ yra tuščias reikalas. Sakymas „turiu kai ką geresnio“ yra rimtas dalykas.
Žmonės žūsta avarijose. Ar būtų protinga sakyti „nevažinėk automobiliu“? Kai sakome „užsisek saugos diržus“, „rinkis saugų greitį“, „nepamiršk pakeisti padangų prieš žiemą“, tai turime tegu ir neidealų, bet apčiuopiamą efektą.
Ar galėtume pasakyti kaimo vaikams „neik šalikele“? O kuo eiti nuo autobuso stotelės iki namų? Pelkėmis ir pusnynais? Kai sakome „dėvėk atšvaitą“, tai padedame išsaugoti gyvybes.
Deja, kai kalbame apie „draugišką internetą“, dažniausiai turime galvoje atjungtą internetą. Tai ne variantas. Vaikams reikia kažkuo užsiimti tas 1433 minutes per parą, kai jie nesulaukia tėvų dėmesio.
Ką galime padaryti, kad vaikai internetu naudotųsi be didelės rizikos? Jei patys negalime ar neturime laiko būti jų „gidais“, tai pasirūpinkime, kad jie jungtųsi į saugias, jų interesus atitinkančias bendruomenes. Sportas, žaidimai ir kūryba yra tos sritys internete, į kurias tikrai galima nukreipti vaiko dėmesį (parenkant pagal jo pomėgius ir charakterį). Specialiai su vaikais šiose srityse gal niekas ir neužsiima, tačiau tai ne taip jau svarbu – svarbu, kad jie pateks į bendruomenes, kurių organizatoriai ir dalyviai yra atsakingi žmonės, galintys patarti, padėti ir prižiūrėti.
Jei mes galime jaustis santykinai ramūs, kai vaikai šoka, lipdo molį ar mokosi savigynos įvairiuose būreliuose, tai tą patį galime padaryti ir internete. Čia tie „būreliai“ neformalūs, bet jie vis dėlto yra. Bendruomenės susiburia aplink sporto portalus, kompiuterinių žaidimų svetaines, tinklaraščius, technikos, dizaino ar programavimo forumus. Ten įdomu būti, ten pilna bendraamžių ir bendraminčių, o interneto draugiškumas yra natūralus, o ne prikišamas. Dažnai tėvai, jei jiems kyla kokių abejonių ar rūpesčių, gali susisiekti su portalo, svetainės ar forumo administratoriais ir paklausti, kokios yra turinio ir diskusijų taisyklės, kaip juose priimami naujokai, kokia yra bendruomenės atmosfera.
Todėl sakyčiau, kad nereikia nieko drausti ir bauginti dalykais, kurių baisumo pats vaikas gali ir neįvertinti. Pozityvios, traukiančios ir dominančios jį alternatyvos yra daug geresnė išeitis.
26 Comments
Vaikas internete domisi tuo, kas jam yra aktualu – parodoksaliai elementari tiesa. Jeigu tai žaidimai – jis laiką leis prie kažkokio žaidimo bendruomenės, jeigu krepšinis – krepšinio portale, jei mokykloje (darželyje ar kieme) jam kažkas papasakos apie moterį darančią kažką su arkliu, jis bandys pasidomėti, ką ir kaip ten ta moteris daro su tuo arkliu. Problema nėra internetas – čia tiesiog didžiulė informacijos duombazė. Problema yra realybė, t.y., ta aplinka, kurioje formuojasi vaiko pasaulėvoka.
Deja, šiais laikais, kai vaikui kažkas papasakoja apie onelt, ar facebook’ą, paklausia, ar turi acc, vaikas „dėl mados“ susikuria ten (kitiems netgi tėvai sugeba sukurti) ir bendrauja čia, bet ką jis mato – kreivai ir šleivai besimaivančius bendraamžius nuotraukose – ale taip ir jam reikia daryti, ale yra „kieta“ nusifotografuoti su maudomuku, cigarete, išlindus iš soliariumo ir t.t… O čia (soc. tinkluose), kaip niekur kitur slypi dar vienas pavojus – įvairūs ne labai sveikos psichikos asmenys… Gaila tik, kad neapribosi vaiko priėjimo prie facebook’o – „juk draugai turi acc“…
Firefox turi FoxFilter https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/4351
Kiek bandžiau, patikimumas 80%
Niekada nesupratau ir nesuprasiu, to didelio noro saugoti vaikus nuo informacijos. Mano oficiali nuomone yra ta, kad nera zalingos informacijos, vaikai gali patys atsirinkti kas yra gerai ir kas blogai.
Liudvikai, nesutinku, kad vaikai „sugeba atsirinkti, kas yra gerai ir kas yra blogai“. Suaugusieji ne visada tai sugeba (užtenka paskaityti „rimtų dėdžių“ komentarus kokiame krepšinio portale, kur galima išgirsti tokį keiksmažodžių arsenalą, kad net jūreiviams (stereotipas, kad jie daug keikiasi) pasidarytų gėda). Iki tam tikro amžiaus vaikas gali ir nesuprasti, kad „kišti sysalą“ yra blogai. Tad noras apsaugoti vaikus yra sveikintinas, bet, deja, tai praktiškai neįmanoma. O visi tie filtrai, dar kažkas – nelabai suprantu, kaip tai gali apsaugoti nuo žalingo turinio. Iš esmės norėčiau, kad internetas nebūtų tik „padrika duombazė“, bet aiškiai segmentuota erdvė, t.y., skirta bendram naudojimui ir skirta vaikams – savotiškas childnet’as būtų sukurtas…
„Tad noras apsaugoti vaikus yra sveikintinas, bet, deja, tai praktiškai neįmanoma. O visi tie filtrai, dar kažkas – nelabai suprantu, kaip tai gali apsaugoti nuo žalingo turinio.“
Jei filtras veikia „atbuliniu metodu“ tada veikia: reikia ne drausti tam tikras svetaines, o leisti tai kas reikia ar galima. Jei jau kalbam apie šeimyninį ar asmeninį PC, vaiko profilyje, draudžiam viską ir leidžiam tik tai kas mums atrodo reikalinga ar teisinga.
Imkit pavyzdį iš „teisingų“ įmonių IT politikos, kur net Google neatsidarysi, nes to Tau nereikia darbui.
Įdomu – kas tai per darbas, kuriam nereikia google :)
Buhalteris, vadybininkas, pardavėjas(ale servise už stalo), sandėlininkas… dafigą pareigybių kur pakanka katalogų, žinynų ir nėra jokio reikalo lyst pas dėdę googlą.
Mano galvą vyksta nuprotėjimas, kai bile kokioj pareigybėj naudojasi google, o ne savo galva.
Man vat įdomu kokiai pareigybei reikalingas google?
Paįmkim tokį pavyzdį Liudvikai. Tu ir tavo dešimtmetis vaikas pietaujate čili. Matote CTV anonsą ir grįžęs namo vaikas apsilanko portale. Dauguma dešimtmečių patys atsirinks, kad tai yra visai neblogai. Ar atėjus vakarui tu toleruosi jo kalbos manierą ir naujai gautas žinias? O gal būsi vienas tų kurie neleidžia taip kalbėti namuose, tokiu būdu visą turinį nukreipdami į internetą, kur vaikai renkasi patys? Mitas, kad nėra žalingos informacijos. Jos apstu. Net tokie dalykai kaip statistiniai duomenys apie vaikų interneto įpročius pateikti suaugusiam yra tiesiog naudinga informacija, o vaikui tai gali būti paskatinimas pasitempti ten, kur jis atsilieka nuo bendraamžių. Mitas, kad vaikai geba atsirinkti patys. Saugoti vaikus nuo informacijos yra būtina ir būtų kvaila dėl to ginčytis. Diskusijos tema gali būti tik taikomi metodai ir priemonės. Džiugas būtent apie tai ir rašo, pateikdamas šaunių ir lengvai suvokiamų pavyzdžių ir analogijų.
„Matote CTV anonsą ir grįžęs namo vaikas apsilanko portale. Dauguma dešimtmečių patys atsirinks, kad tai yra visai neblogai. Ar atėjus vakarui tu toleruosi jo kalbos manierą ir naujai gautas žinias?“
:D Iki vaikų man dar toli, bet asmeniškai iki ašarų juokinga, jog baisiausios info pavyzdys, pateikiamas off the top of one’s head, yra necenzūrinė kalba. Juk apstu tikrai žalingos informacijos – vaikų pornografija, sužalotų, mirštančių, mirusių žmonių ar gyvūnų vaizdai, bet kokia informacija apie „TV Pagalbą“, šaltiniai mokantys gamintis sprogmenis ir kitas pavojingas medžiagas, siūlantys išbandyti narkotikus, alkoholį, smurtą, neapykantą, ksenofobiją skatinantys internetiniai puslapiai ir taip toliau. Tačiau neduok DIEVE vaikas prie stalo pasakys „Blet“!
Ir vis tik ar ne geriau būtų su vaiku apie tokius dalykus pakalbėti kaip su suaugusiu, paaiškinti kodėl jie blogi, kuo jam gali pakenkti, o ne bėgti prie kompiuterio ir blokuoti viską viena ranka, o vaikui dengti akis kita. Jei vaikas nėra debilas, tuomet užblokuotas internetas namų kompiuteryje nepadės. Yra bibliotekos, yra draugai, yra telefonai, o greit nuo interneto visai nebus galima pabėgti. Jei vaikui bus įdomu, tačiau tėvai tylės suraukę užpakalius ir užblokavę rotten.com bei girl-on-girl.org, tai vienaip ar kitaip jis vis tiek viską išsiaiškins. Tik be tėvų paaiškinimų ir priežiūros.
Hehe, na kai turėsi vaikų galėsi bandyti pasišnekėt „kaip su suaugusiu“, kai jau nuo dviejų metų prasideda asmenybės demonstravimai:) Aš matau problematika tik tame, kad su šiomis problemomis susiduria tik ankstesnė, ne interneto karta. Pažiūrėsim ar kažkas pasikeis, kai atžalos reguliavimu teks užsiimti jį iki smulkmenų žinantiems tėvams. Manau problemų nebus. Parental control įrankiai veikia.
Su kiekviena diena internetas tampa nedraugiškesnis…
Gaila, kad mūsiškės institucijos, kurios atsakingos už saugumą internete, vykdo tik fiktyvią agitaciją, dėl to, kad būtų ką į ataskaitas įrašyti…
Mes vakar taip pat pabandėme pažvelgti į saugumo klausimą internete, o tiksliau, socialiniuose tinkluose. Kam įdomu, mūsų požiūris čia.
http://www.pdfontour.com/blog/.....ras-video/
Nu keistu cia komentaru apie tuos blokavimus. Kinijoj kai blokuoja tai blogai, o kai vaikui uzblokuoji (tai kas tavo manymu negerai) tai jau cia teisybe gaunas? Juk tiesiog persi savo nuomone per prievarta. Kitas klausimas, kada vaikas tampa suaugusiu? blokavimo atveju, tai matyt tada kai ismoksta nulauzti blokavimo programas arba surasti kita vieta (nebutinai su labai patikimais zmonemis ar draugais) kur gales matyti ne atrinkta, o ji tikrai dominanti turini. Tai manau cia bus apie 10-12 metu amziaus – nemanau, kad nors vienas pasakys, kad tokio amziaus vaikas jau yra suauges.
Dziugas teisingai sako, bet koks apribojimas – ne iseitis. Reikia sviesti ir aukleti.
Džiugas šiek tiek nekompetetingas, nes neturi vaikų.
Nagi nagi. Aš nesigiriu savo kompetencija auklėjant vaikus, bet pakankamai susidūriau su jais internete, kad žinočiau pagrindinius elgesio modelius. Empirikai, mat… :)
O kompetencija attsiranda ta pacia minute kai vaikas gimsta ? ar po menesio ? O gal kai antras ? o gal tas kas turi 10 vaiku labiau kompetetingai gali pareiksti ?
„Žmonės žūsta avarijose. Ar būtų protinga sakyti „nevažinėk automobiliu“?“
Šiek tiek priminė požiūrį, išdėstytą Azimovo „Net patys dievai“. Citata, tikriausiai baisiai sudarkyta mano atminties, skambėjo kažkaip taip: „Ar žmonės metė rūkyti, kai sužinojo, jog cigaretės sukėlia vėžį? Ne, jie pradėjo reikalauti nekenksmingų cigarečių“.
Žmonės nėra linkę atsisakyti kažko malonaus net jei tas kažkas jiems gerokai kenkia,ką jau kalbėti apie vaikus, kurie, kartais rodosi, patys ieškosi mirties karstydamiesi po pūvančius medžius ir landžiodami agriuvusiuose namuose (nes tai FUN!). Tikėtis, kad vaikai paklus draudimams naudotis internetu, kurio pavojingumas ir kenksmingumas abejotinas, mat išpūstas iki begalybės (o ne, pornografija! 12-metis berniukas pamatys LYTINIUS ORGANUS!!!; kur Kedys, kai jo labiausiai reikia?) yra naivu, jei tikimės rezultatų arba itin protinga, jei norime įtikti isteriškiems tėveliams, kuriems internetas iki pat grabo lentos išliks terra incognita.
12-amečio vaiko pamatyti lytiniai organai jam nesuprantamose situacijose ar netinkamame kontekste gali paveikti jo tolesnę raidą ir sukelti problemų jo kaip suaugusiojo žmogaus gyvenime.
Remiantis kuo? Liaudies išmintimi? Ar bus mokslinių šaltinių (žinau, kad nebus, bet visad linksma paklausti :) ).
Na matyt Žmogus ne šiaip sau parašė? Tarkim yra žmonių kurie pasakė „šis nusikaltimas padarytas todėl kad vaikystėj mačiau pimpalą, netinkamam kontekste“.
„Sukels problemų“ nebent jei vaikas nėra lytiškai auklėjamas – todėl visokios tabu temos ir vaiko saugojimas nuo jų yra labiausiai pavojingas vaikui: anksčiau ar vėliau jis su jomis susiduria, tačiau būna tam nepasiruošęs
Sidharta Budą tėvas bandė apsaugoti nuo žinojimo, jog žmonės miršta (nes manė jog tai „sukels problemų“). Praktika rodo, jog švietimas (priešingai draudimams) yra teisingas kelias – visoms žinioms. Pats teiginys, jog žinojimas yra pavojingas, man kelia nuostabą. Taip, mažas žmogutis gali būti dar nepribrendęs kažką sužinoti – tad padėkime jam subręsti!
Keiskmažodžiai ar porno neturi apčiuopiamos neigiamos įtakos sveikai auklėjamiems vaikams – jie tuo paprasčiausiai nesidomi (toliau elementaraus smalsumo patenkinimo). Tuo tarpu draudimais ir bausmėmis „apsaugoti“ vaikai yra ne kas kita kaip vaikščiojančios uždelsto veikimo bombos.
Būtent dėl alternatyvų — pritariu 100%. Bet ne tiek jau ir daug tos blogos informacijos — ta „bloga“ informacija pabosta :). Aišku, kai Švyturys su savo nefiltruotu alum į FaceBook pradėjo lįst, tai įsiutino — juk dauguma spammerių (rašinėja ant sienų, tagina paveikslėlius etc) ir yra nepilnamečiai, jiems juk įdomiausia paspausti „Man yra 18 metų“. Va tada matau didelę bėdą…
Kvailas ir vaikams kenksmingas liberalistinis požiūris čia yra išdėstytas, dėk ko labai gaila.
Ačiū VienasToks, ir ypač ačiū Artojui už pamąstymus. Abiejų mintys pozityvios ir įkvepiančios geriems darbams.
O šiaip auklėjime ir asmenybės formavime nėra panacėjos. Netgi sakoma „batsiuvys vaikšto be batų, o pedagogų vaikai sėdi kalėjime“. Kiekvienas skirtingas, ir į tuos pačius dalykus reaguoja skirtingai. Bet sutinku, kad dėmesys yra geriau negu apatija, ir sudominimas yra geriau negu palikimas nuobodžiavimui.
Pas mus (vaikui tuoj 14) viskas paprasta. Slaptazodis ant PC, kuri zino tik tevai. Ekranas pastatytas taip, kad budamas kambaryje, matau kas vyksta t.y 80-90 proc sedejimo prie kompo laiko.
Zaidimai instaliuojami pradzioj pracenzuravus ju turini. Vienas praslydo per neapsiziurejima, tai kai pamaciau kraujo klanus, buvo istrintas ir ismestas. Visokie NFS, FIFA ir Runescape (net leidau mokama versija :D ) leidziami.
Del One.lt kazkaip pats turi supratima, kad nesamone ir laiko gaisimas, tai gyvenime ir nereikejo. Kiti socialiniai tinklai irgi neidomus.
Del regejimo problemu, pc prieinamas 4 kartus per savaite po valanda su pertraukomis kas pusvalandi. Na ir mokslams jeigu reikia pasigooglinti :)
Vat tokia ir empirika. Visi laimingi, nieks nenuskriaustas. Su vaiku galima susitarti ir ji pasaugoti be papildomu filtru
Tęsiant šią temą, kartais juokingai, kai valstybinės įstaigos bando žmonėms įteigti, jog jie stipriai dirba saugesnio interneto klausimais. Štai gabalėlis teksto iš Kauno savivaldybės press relyso:
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, minėdamas vasario 9-tąją -Saugesnio interneto dieną, kartu su mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis, organizuoja mokyklose akciją „Saugesnio interneto diena“ mokiniams.
Akcijos metu visuomenės sveikatos priežiūros specialistės kartu su mokyklos bendruomene skatins moksleivius saugiai ir atsakingai naudotis internetu bei mobiliosiomis technologijomis. Taip pat diskusijų metu bus pristatytos prevencinės priemonės vaikams patrauklia forma.
Imituojamas ne tik darbas, bet ir rupestis… Kazkas sau politini kapitala kraunasi.