„Dot-com“ bumas – praeitis ir grėsmė

nuotraukos autorius: Nick McCarthy

Šiandien rimtai pašnekėsim apie bumą. Šį kart kalbu apie tokį reiškinį, kuris patraukia šimtų, tūkstančių, o kartais ir milijonų žmonių dėmesį bei verčia sekti naujienas, spėlioti „kas bus toliau“.

„Dot-com“ vardu vadinamas ekonominis bumas, pasižymėjęs pasiutusiai dideliu augimu interneto, technologijų ir panašiuose sektoriuose. „Dot-com“ truko šešetą metų, nuo 1995-ųjų iki 2001-ųjų. Kulminacija pasiekta 2000-ųjų kovo 10 d. Per šį periodą susikūrė nemažai internetinių verslų, bet nemaža dalis jų bankrutavo. Apie skaudžiausias netektis ir pašnekėkime.

„Webvan“– virtuali maisto prekių parduotuvė. Per pusantrų metų nuo įkūrimo, bendrovės vertė pakilo iki 385 mln. dolerių. Iš nedidelės įmonės, turinčios vieną ofisą San Franciske, „Webvan“ virto didžiuliu tinklu, turinčio atstovybes 26 miestuose. Vienu metu bendrovės vertė buvo vertinama 1.2 mlrd. dolerių.

Bet tik popieriuje. Realybė buvo kitokia – bendrovė niekada nebuvo pritraukusi tiek klientų, kad iš šių gautas pelnas padengtų išlaidų skiltį, tad galiausiai, 2001-ųjų birželį bendrovė bankrutavo, atleidusi maždaug 2000 darbuotojų iš bendrovės.

„Pets.com“ – virtuali prekių gyvūnams parduotuvė. Bendrovės talismanas – kalbanti kojinė – buvo tokia populiari, kad jos reklamos pasirodydavo per Macy’s Padėkos dienos šventę ir net Superbowl’e.

Žlugimo priežastys: rinkoje niekada nebuvo poreikio pirkti maistą, įrankius ir kitą produkciją gyvūnams; bendrovė apmokėdavo pristatymo išlaidas, kurios nekompensuodavo prekės kainos. Tad bendrovė prarasdavo pinigus net ir tada, jei produkciją parduodavo. Kuo daugiau parduodavo – tuo daugiau prarasdavo. Taktika „pirkti brangiau – parduoti pigiau“ privedė bendrovę prie bankroto 2000-ųjų vasarį.

„Boo.com“ – Jungtinėje Karalystėje įsteigta virtuali madingų drabužių parduotuvė. Viena iš žlugimo priežasčių – per sudėtingas tinklalapis, apkrautas Flash ir JavaScript technologijomis. Dabar šių technologijų naudojimas – įprastas reiškinys, bet 1998 m. (tada startavo tinklalapis) internetas veikė lėta dial-up linija.

Taip pat „Boo“ padarė klaidą sutikdama apmokėti kiekvieno kliento pašto išlaidas, net ir tada, jei klientas nesiruošia pirkti produkto, o tik „apsižiūrėti ar produktas tinka“.

Bendrovė per 18 mėn. sugebėjo išleisti 160 mln. dolerių ir bankrutuoti. Šio „tobulo bankroto“ istorija verta atskiro straipsnio, kurią būtinai vieną dieną parašysiu. Juolab, kad jau nemažas laikas mano bibliotekoje guli „boo hoo“ knyga. Reikia kažkaip gi prisiversti.

Trumpai aprašiau „dot-com“ fenomeną – XXI a. pradžios ekonominę krizę, kurios pagrindinis kaltininkas – IT sektorius. Anot portalo CNet.com skaudžiausiai per bumą nukentėjo madingų drabužių parduotuvė „Boo“, prekių gyvūnams parduotuvė „Pets.com“, bet nepralenkiama šiame „tope“ – virtuali maisto prekių parduotuvė „Webvan“. Vienu metu ši bendrovė buvo vertinama net 1,2 mlrd. dolerių. Bet tik buvo.

Neblogai buvo vertinama ir „govWorks“ bendrovė, kuri specializavosi technologijų kūrimu vyriausybinėms institucijoms. 2001 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas Startup.com.

Filmas puikiai atkuria bendrovės svarbiausius epizodus: pirmieji klientai, pirmosios partnerystės, spartus augimas, pirmasis uždirbtas milijonas ir … staigus kritimas žemyn – nuo bendrovės atsiskiria vienas darbuotojas, kuris pavogęs kodą įkurią savo bendrovę-konkurentę, darbuotojai dirba ilgiau nei privalo, klientai keičia partnerius, įsivyrauja chaosas ir t.t. Filmo kūrėjas, Tomas Herman giliau nagrinėja šias ir kitas problemas.

Viskas baigėsi tuo, jog 2000-aisiais bendrovė bankrutavo, o jos vietą užėmė konkurentai, pavogę jų technologiją.

Kodėl apskritai sprogo burbulas?

Truputi atsigręžkime atgal ir pasvarstykime – kodėl burbulas sprogo apskritai? Manoma, jog vienas sprogusio burbulo paaiškinimų yra neišsenkantis žmonių godumas. Iš istorijos žinoma daug atvejų, kai žmonės savo gobšumo vedami prarasdavo sveiką protą. Šį aspektą detaliai išnagrinėjo ryšių technikos naujienos:
„XVII a. keturiasdešimtaisiais metais olandai mokėjo už tulpės svogūnėlį tiek, kiek už namą, po to 1849 m. sekė Kalifornijos aukso karštligė, XIX a. antroje pusėje – geležinkelio akcijų kurso užaugimas ir nukritimas, 1970 m. Poseidon akcijų sukelta Australijos aukso karštligė ir devintojo dešimtmečio japonų „burbulų ekonomika“, kai žemės kaina Japonijoje buvo tokia aukšta, kad imperatoriaus rūmų parkas kainavo tiek, kiek visa Kalifornija.”

Elektronika.lt priduria, jog dot-com reiškinyje galima įžvelgti finansinių institucijų budrumą. Šios pasinaudojo investuotojų patiklumu ir susikrovė nemažą kapitalą iš jų. Vis dėlto, ilgalaikėje perspektyvoje kai kurie bankai, biržų makleriai prarado gerą vardą.

Ar bus „dot-com“ 2.0?

„Google“ nupirko „YouTUBE“ už 1,65 mlrd. dolerių, „News Corporation“ – „MySpace’ą“ už 0,58 mlrd. dolerių, „eBay“ – „Skype“ už 2,6 mlrd. dolerių. Tokie dideli pinigų srautai duoda mums ženklą, jog gali kilti antrasis bumas.

Jeigu dar kartą ir šiek tiek atidžiau pažiūrėtumėme į jau rodytą grafiką, pastebėtume, jog dabartinė NASDAQ technologijų sektoriaus padėtis lyg „paruošta antrąjam spjūviui“. Nesu ekonomistas, todėl man atsakyti į klausimą – ar sprogs antrasis burbulas? Ar ir šį kartą nugalės žmonių noras pasipelnyti ar, vis dėlto, technologijų sektorius kopia aukštyn? Kaip manote Jūs?

–

Pastaba: šis tekstas anksčiau buvo portale Alfa.lt. Skelbiamas, gavus sutikimą.