Diena, kai Google pasakė „Ne“

(Lhoon nuotrauka)

Nuo šios dienos Google paieškos sistemos Kinijoje google.cn rezultatai nebecenzūruojami. Nors sutikčiau su Engadget, kad cenzūros nutraukimui visiškai nebūtina buvo laukti įsilaužimo į disidentų ir žmogaus teisėmis Kinijoje besidominčių asmenų Gmail paštą, šiandieninis Google pareiškimas vis dėlto yra vertas didelės pagarbos – retas verslas ko gero jokia kita firma neišdrįstų to padaryti taip liaupsinamoje „didžiausioje pasaulyje rinkoje“. Ir nors vyriausias Google teisininkas David Drummond interviu CNBC (verta pažiūrėti visą) teigė, kad firmos verslo dalis Kinijoje yra nereikšminga, potencialus pasitraukimas iš Kinijos Google gali kainuoti apie 600 milijonų dolerių.

Oficialus tokios Google politikos pretekstas yra aiškiai ir atvirai surašytas Google tinklaraščio įraše: pernai gruodį Google pastebėjo masinius ir labai gerai organizuotus bandymus įsilaužti į Kinijos disidentų ir Kinijos politika bei žmogaus teisėmis besidominčių žmonių Gmail pašto dėžutes tiek Kinijoje, tiek ir JAV bei Europoje. Atidesnis tyrimas parodė, kad antpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš Google, bet ir prieš maždaug 20 kitų firmų, kurių pavadinimai kol kas neatskleisti. Google pavyko apsiginti – teigiama, kad įsilaužėliams pavyko peržiūrėti tik dviejų Gmail pašto dėžučių laiškų antraštes, tačiau nepavyko peržiūrėti turinio. Vis dėlto, dalis užpultųjų nukentėjo ne nuo tiesioginės atakos, o dėl to, kad jų kompiuteriuose buvo virusai („keylogger“ ir pan.), kurie įsilaužėliams perdavė prisijungimo informaciją.

Google atsakas – nutraukta cenzūra google.cn paieškoje. Nors interviu CNBC Drummondas neatskleidė, ar vyko kokia nors diskusija su Kinijos valdžia iki sprendimo, veikiausiai kažkoks pokalbis turėjo vykti ir jo rezultatai buvo neigiami. Nes tokio tipo pareiškimas, koks pasirodė šiandien Google tinklaraštyje gerai neapsvarsčius nedaromas.

Veikiausiai iš tų neatskleistų pokalbių nuspėjamos ir pasekmės Google verslui, apie kurias netikėtai atvirai rašo pati Google: paieškos uždarymas Kinijoje, o gal ir firmos atstovybių uždarymas šioje šalyje. Google praras pelno dalį, tačiau laimės gerokai daugiau – pagarbą ir pasitikėjimą pasaulyje.

Kinijos valdžios noras izoliuotis ir cenzūruoti informaciją yra pasmerktas bet kuriuo atveju – visų skylių internete niekas neužkamšė ir neužkamšys. Visoje šioje istorijoje nauja nebent tai, kad į žmogaus teisių gynimo peripetijas įsitraukė ne Vakarų valstybių politikai ar žiniasklaida, o komercinė įmonė. Gal atsisakymas lenktis į kojas politikams ar kokiam represiniam režimui įkvėps daugiau verslo visame pasaulyje nedaryti išlygų savo etikai ir principams?