(Daquella manera nuotrauka)
Optimalų darbo režimą surasti labai sudėtinga. Kaip beplanuotum dieną ar savaitę, vis tiek atsiranda nuovargio periodų, delsimo ir tinginiavimo, vėlavimo ir graužimosi. Net po didžiosios GTD bangos, kai šią sistemą išbandė daugybė žmonių ir užsienyje, ir Lietuvoje, netyla diskusijos: kas geriau – keli darbai iš karto ar vienas darbas susikaupus?
Dirbdamas daugiau darbų iš karto sunkiau paskirstai dėmesį ir pastangas pagal poreikius, kebliau įvertinti, kuris darbas yra svarbiausias, kiek jis truks ir kokią įtaką jam daro kiti. Todėl dabar vis dažniau žmonės atmeta kelių darbų darymą (multitasking) vienu metu ir ragina grįžti prie seno mokyklos metodo, kai konkretus laikas (pamoka) yra skirtas tik vienam dalykui, jį dirbant reikia susikaupti (drausmė ir tyla klasėje) ir baigti iki nubrėžto laiko (iki skambučio).
Man gi atrodo, kad nė vienas iš šių metodų nėra tobulas – idealiausia būtų suderinti juos abu reikiamomis proporcijomis.
Mano (labai prastas) darbo procesas paprastai susideda iš trijų pakopų: kelių darbų vienu metu (multitasking arba MT), vieno darbo susikaupus (singletasking arba ST) ir buko nieko neveikimo (zerotasking arba ZT). Ciklas būna maždaug toks:
- Po poilsio arba baigęs ankstesnius darbus aš esu kupinas energijos, todėl godžiai geriu naują informaciją, tvarkau įvairiausius reikalus, kuriu ir rašau. MT
- Ilgainiui pavargstu, o tuo pat metu pastebiu, kad kai kurie darbai grėsmingai artėja prie termino pabaigos arba kai kurių ima kauptis. Vis dar bandau suspėti viską, bet nebespėju. MT
- Baisiausiai susinervinu, kad nespėsiu, viską metu, uždarau programas arba tiesiog stebiu laikrodį nieko neveikdamas. Jaučiuosi visiškai pavargęs, neturįs jėgų. Mintyse galvoju, kokius darbus galima „paaukoti“ apskritai jų nedarant. ZT
- Pagaliau atsipeikėju, kad toks trūnijimas yra blogiau už viską ir nusprendžiu, kurį vieną darbą turiu padaryti „mirk-gyvenk“. Viską uždarau, išskyrus darbui reikalingą programą, nekeliu telefono, neskaitau laiškų. Imu ir darau darbą. ST
- Baigiu darbą, priduodu jį ir pajuntu milžinišką palengvėjimą. Paplekšnoju sau per petį, kad susitvarkiau, bet jaučiuosi nuvarytas kaip kuinas. ZT
- Po kiek laiko, pailsėjęs, vėl puolu į darbus, vejuosi dar nepadarytus. Ciklas kartojasi. MT
Aiškiai matyti, kad yra bent du periodai sekoje, kai laikas gaištamas veltui. Ar įmanoma to išvengti? Drausminant save – žinoma! Reikalingi tik du dalykai: a) laiku įvertinti darbų apimtis ir imtis svarbiausiojo jų neatidėliojant (po 1 etapo iškart pereiti prie 4); b) baigus vieną darbą susikaupus, tą darbingą periodą išnaudoti dar porai darbų nuveikti (susikaupimas šiais laikais didelė vertybė – panaudoti jį tik vienam darbui yra pernelyg nuostolinga).
Jei tai pavyksta, tai galima produktyviai dirbti derinant kelių darbų ir vieno darbo režimus. Nes dirbant tik kuriuo vienu, arba nepavyks įveikti rimtesnių užduočių, arba darbas apkars dėl nuobodumo ir monotoniškumo.
8 Comments
Kas nors medalį duos, kad reiktų stengtis max optimizaciją pasiekti? :D
Aš tai niekad poros darbų nedarau, o ir vieną darydamas visada žiūriu, kad bereikalingai per daug nevargti. Man rodos svarbu nepervargti, tada ir taip greičiau pasidaro darbas, jei visad blaivia galvą darai, o ne ten sėdi tuščiai TIPO kol bus padaryta.. kadangi antru atveju ne tik, kad bereikalo vargsti, bet vistiek tik dar ilgiau darbą darai, o kartais ir kitus užkrauni bereikalingai. :)
Prisiminiau, kaip šūlėj ar univera yra tokie veikėjai, kurie mokos, mokos, o vistiek nieko nemokėdavo.. Tai čia lygiai tas pats, galima ten dirbti nuo ryto iki vakaro, bet vistiek nieko neuždirbti. Svarbiausiai ne kiek, o kaip dirbi. :)
MT labai priklauso nuo darbo pobūdžio. Tarkim man daugiausia programuojančiam, dažniausiai ir geriausiai veikia ST su tam tikrais MT intarpais, kai RSS skaitymo programoje atsiranda naujų įrašų ar ateina naujas laiškas. Šiek tiek išblaško, bet kartu ir padeda padaryti pertrauką, kurios metu gali apgalvoti ką toliau darysi savo šiuo metu svarbiausiam ST darbui. Kai jį pabaigi, ėmiesi kito ST ir taip toliau su nedideliais MT intarpais.
O tai kad GTD niekaip nesprendžia, kas geriau: vienas darbas vienu metu ar keli darbai iškart. GTD galima taikyti abiems variantams. Gali pasirodyti, kad jis skirtas keliems darbams vienu metu, bet tai netiesa, tiesiog jame yra būdai, kaip susitvarkyti, jei dirbant vieną darbą iš šono ateina kažkokie neprašyti nauji dalykai – o jie visada ateina.
labai toks pionieriškas postas. būdavo tokie pionieriški įsipareigojimai, užsibrėžimai…. surinkti tiek ir tiek metalo laužo. pagerinti tiek ir tiek pažangumą. pervesti tiek ir tiek bobučių per pėsčiųjų perėją….
to ewal: „Ты не прав, Егор!“ Б.Н.Ельцын
Įsipareigojimai sau – labai veiksmingas ir efektyvus dalykas.
Paprastas pavyzdys – kassavaitinis vonios kambario valymas (yra toks punktas mano vedybiniame kontrakte, blyn) užimdavo apie 45 min. brangaus savaitgalio. Nusistačius 20 min. apribojimą, visi rutina tapę darbai atliekami tiksliai per tą laiką, neprarandant kokybės.
Aš tai multitaskingu iki užkibimo. Reikalinga informacija įsigeria į smegenis ir bent kiek aš žinau kada reikės bus ištraukta. Postas apie elementarius dalykus. Jai aš dabar rašau jums ir geriu arbatą tai aš multitaskinu? o jei dar muzikos klausau? o jai dar draugas skambina? labai sunku atskirti multitasking nuo single tasking, manau visada multitaskiname, toksai jau žmonių kodas, pažiūrėją į šachmatų lentą jie iškarto mato problemines vietas 9kompas turi skaičiuoti visas) todėl lyginti žmogų su kompu neteisinga. Rašyti kad kažkas yra per vidurį tai praktiškai pasakyti nieką, vidurys pats rečiausiai aplankomas taškas ;] 9jis tikslus)
Ką apibrėžia lietuviškas žodis „susikaupti“? Kodėl vyksta paskaitos/pamokos? Kodėl neleidžiama naudotis telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant?