(mangee nuotrauka)
Įdomus klausimas kilo: jei dirbi dvigubai daugiau, bet uždirbi mažiau, tai BVP didėja ar ne? Būtų gerai, kad didėtų. Nes darbo vietos išsaugojimas yra racionalus motyvatorius, bet mažai guodžiantis. Žinojimas, kad Tėvynei nuo to geriau, būtų puikus papildomas paskatinimas ir maloni mintis prieš užmiegant.
Darbo iš tikrųjų dabar labai daug ir kasdien randasi vis daugiau. Jei gresia kokia pauzė, patys susigalvojame papildomų, kad jos neliktų. Vakuumas užimtumo lentelėje šiais laikais turi blogą kvapą.
Dalis tų sumanymų yra labai geranoriški, bet nelabai naudingi, bet ir gerų idėjų pasitaiko – neapmokamų, bet gal vėliau sukrausiančių teigiamą kapitalą. Žodžiu, dirbame, kiek tik pakeliame, o kai ilsimės, galvojame kitus darbus.
Visa tai, drįsčiau spėti, bus nuostolinga tinklaraščiams ir kitai laisvalaikio veiklai. Aš jau apleidau nežinau.lt. Ne visiškai, bet beveik. Mat pietų pertraukos ir vakarai irgi nebe man priklauso. Visiškai natūralu. Dabar verslo partnerių lūkesčiai jau yra prisitaikę prie ūmai padidėjusio noro dirbti: užduoties pateikimas – penktadienį 12:00, rezultatų aptarimas – pirmadienį iš ryto. Darbų apimtis – maždaug savaitės.
Kai visa tai vadinama „vidinių resursų optimizavimu“, ne taip jau ir klystama. Resursų turėjome ir dar tebeturime daug. Kojų, rankų ir galvų skaičiumi vienam asmeniui neatsiliekame nuo kitų šalių, o produktyvumu – smarkiai. Tik tiek, kad tas produktyvumas ne vien pastangomis ir norais remiamas. Jei produktyviai darysi nesąmones, tai tiesiog daugiau žalos įmonei padarysi. Darbo apkrovas ir kiekį lengviausia padidinti (ypač dabar – viešai prie kolektyvo pasidalinus nedarbo šalyje statistika), tačiau įgūdžius ir metodiką – jau kita kalba. Norint gauti naudos iš „krizinio darbo režimo“ reikia derinti ir daugiau darbo, ir geresnį darbą. Jei tai pavyks padaryti, bus ne tik vienkartinės, bet ir ilgalaikės naudos.
Žodžiu, dirbu. Daug rašau, bet jau nebe į tinklaraštį, nes vakarais nebėra jėgų tai daryti. Kažkurią dieną išsigandau, kad pradėsiu televizorių žiūrėti – perdien nusikalus bukas žvilgsnis į mirgantį ekraną atrodo geriausias būdas atsipalaiduoti. Taip lengvai pasiduoti neketinu, todėl žiūriu pažintines laidas ir dokumentinus filmus kompiuteryje. Ir, kiek galiu, mokausi.
Visas parašytas tekstas – menka priedanga atsiprašymo, kad rašinių kiekis nežinau.lt ateity bus sunkiai nuspėjamas. Kadangi paprastai tokius įrašus rašyti nerekomenduojama (niekam nesvarbu?), tai kompensuosiu įdomiu testuku (visada populiaru), kurį galite atlikti darbe laisvą minutę:
- Ar jūsų viršininkas pastaruoju metu ėmė vengti pokalbių ne darbo temomis su jumis?
- Ar jūsų kolegos gauna daugiau užduočių, ypač ilgalaikių projektų, už jus?
- Ar vis daugiau užduočių, darbų, nurodymų perduodama ne žodžiu, o raštu ar el. paštu?
- Ar padaugėjo vadovybės citatų apie darbo rinkos pokyčius?
Visas šio testo tikslas – neatsakyti teigiamai nė į vieną klausimą. Bet pasitaiko visko, todėl būkite pasiruošę.
6 Comments
jei dirbi dvigubai daugiau, bet uždirbi mažiau, tai BVP didėja ar ne?
Jeigu galutinis tavo produkto vartotojas (t.y. ne darbdavys, o klientas) sumoka visumoje daugiau, tai BVP auga, jeigu ne, tai ne ;)
Nesvarbu, jog dirbi daugiau — jeigu mažiau tau moka, reiškia, jog tavo darbo produktai nebe taip vertinami, tad ir gerovės visuomenei sukuriama mažiau. O vertinami jie mažiau dėl to, kad kai neturi ką valgyt, tai nevertini poezijos, mat maisto poreikių patenkinimas viską užgožia :)
IMO, tai nereik čia sureikšminti tų krizių. Net juokas paiima, kai pvz.: šimtą metų MS pelnas augo dešimtis kartų, o šiandien pakrito pora procentų.. bet vistiek milijardai pelno.. ir logiška, kad negali iki begalybės visą laiką jis augti.. Tie iš kart krizes skelbia, ir atleidžia žmones, o likusiems dvigubai darbo užkrauna? Ir kas iš to?
Metus sutaupys, o vėliau arba tie darbuotojai atmestinai dirbs, mažiau padarys, arba nebus lojalūs, tai kiek jiems nebuvo sumokėta už papildomą darbą, tai dvigubai prisivogs.. Galiausiai, vėl į šikną darbuotojams turės lįsti, jei norės „optimizuot“ tą darbą, tik kainuos tai 10 kart brangiau nei reikėjo tuos atleistus darbuotojus išlaikyti… Čia ir vadinasi „darbo optimizacija“. Tik aš nesuprantu, jie tokie durni, ar nuo godumo tiek pavažiuoja galva? :D
Manyciau godumas:) Lietuvoje tas pats sh darosi. O ta „krize“ daugumoje atveju tiesiog priedanga pasidaryt dar daugiau $.
Kokį kiną, kuris 12h per dieną dirba, dar galima palenkti valanda, nes jie pripratę. :D Europiečiai seniai gerai gyvena, tai jei paversi darbais, kokybė nukentės, piniginėj formoj tas pats tada gausis. Tik patys darbuotojai jausis, kad TIPO daugiau turi dirbti.
Tai logiškai mąstant, jiems galva pavažiavo, nes tas pats kaip vagia iš savo vienos kišenės ir deda į kitą, bet tame procese dar ir išbarsto bereikalingai pusę. :D
Šiaip iš vis galva neneša kaip tiek informacijos sugeneruoji. Aš mažytę nuorodų apžvalgą būna pusdienį rašau… Darbdaviai tave turėtų vertinti, net jei čia rašai darbo metu :)
O šiaip nelabai pagaunu nežinau.lt prasmės tau. Na kažkiek ego, kažkiek pažinimas ar minčių susidėliojimas, bet nustosi rašyt ir mirs tai. Nekoks biznio planas… o laisvalaikis irgi toks sveikatą netausojantis…
Geras pastebėjimas, iš tiesų dabar dirbame maždaug dukart daugiau. Aišku, optimizuojame savo darbą taip, kad nereikėtų viršvalandžių sėdėti. Bet dėl to kokybė manau kenčia kokybė. Čia labai tinka vadybos terminai: darbo efektyvumas ir efektingumas. Galima labai daug dirbti, bet nieko gero nenudirbti, o galima dirbti mažiau, bet padaryti daugiau.