Dar kartą apie tinklo neutralumą

Galime laikyti, kad tai pernykščio rašinio apie tinklo neutralumą tęsinys. Mat problema niekur nedingo – netgi paaštrėjo ir ėmė grėsti ne tik suvaržymais JAV bei Jungtinės Karalystės vartotojams, bet ir pasekmėmis interneto vartotojams visame pasaulyje. Šią antrąją dalį paskatino skaitytojo Martyno laiškas, atkreipiantis dėmesį į straipsnį iPower svetainėje Ning portale. Per savaitėlę, kai rinkau medžiagą, straipsnis buvo atnaujintas su informacija, kad stambūs JAV ir Kanados interneto paslaugų tiekėjai ketina išjungti savo klientams internetą iki 2012-ųjų (ar net anksčiau) ir pardavinėti tik prieigą prie konkrečios svetainės už mokestį… Jie tai rimtai ketina daryti.

Prie to paties straipsnio yra absoliučiai kraupi iliustracija, kaip IPT už Atlanto įsivaizduoja „kultūringą“ ir „pelningą“ internetą. Maksimalus planas už 50 dolerių per mėnesį jums netgi leis rašyti savo blogą ir aplankyti neįsivaizduojamai daug svetainių – net 2000 kruopščiai atrinktų ir politiškai korektiškų komercinių projektų! O likęs internetas? Koks dar internetas?..

Žinau, mes dabar elgiamės kaip vokiečiai Hitlerio valdymo metu: „tai tik žydai, tai tik komunistai, tai tik socialdemokratai, tai tik kaimynai…“ Tik mes sakome „tai tik pedofilai, tai tik piratai, tai tik teroristai, tai tik kaimynai…“ Tikėjimas, kad šie dalykai neliečia tūlo interneto vartotojo Lietuvoje, toks stiprus, kad daugelis net nesupranta, apie ką kalbi, sakydamas „tinklo neutralumas“.

„Tinklo neutralumo“ problema prasidėjo kaip sąlyginai mažai įtakojantis internetą uždegimas – IPT tiesiog norėjo geriau apmokamą turinį siųsti savo kanalais greičiau už „nemokamą“ turinį. Dosniai apmokėti partiniai propagandiniai klipai atsidarytų naršyklėje akimirksniu, o torrentai, YouTube ir kitas žmones dominantis turinys, įskaitant tinklaraščius – lėtai. Na, bet mes gi niekur neskubame, palauksime, ar ne?

Paliktas be dėmesio už JAV ribų (Amerikoje vienintelėje kampanija už tinklo neutralumą nuskambėjo garsiau), šis uždegimas virto sparčiai po visą organizmą plintančiais augliais. Prie paprasto skirstymo pagal spartą tuojau pat prisidėjo filtravimas pagal duomenų tipus (stabdomas ar blokuojamas videosrautas, torrentai, usenet tarnybos) ir turinio cenzūra (pornografijos, politiškai nepalankaus turinio filtravimas, „raktinių žodžių medžioklė“). Tinklo neutralitetas pažeidinėjamas ne tik JAV, Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose – stačia galva į gražią Orwellišką ateitį nėrė ir kadaise demokratiškomis tradicijomis garsėję britai. Apkarsčius šalį neveiksmingomis, bet žmonių sąmonę visiškai prislėgusiomis, vaizdo kameromis, tai buvo logiškas sekantis žingsnis.

Sakote, paranoja? Jūs tiesiog neskaitote naujienų arba ignoruojate tas, kurias praleidžia masinė spauda. Paskaitykite bent savaitėlę Techdirt ir pamatysite, kas vyksta už skraistės. Pamatysite, kad firmų, siekiančių apriboti ir cenzūruoti internetą pastangos yra daug didesnės už pastangas tų, kurios nori jį išplėsti.

Keletas pavyzdžių iš pastarųjų dienų pranešimų:

• JAV Niujorko vyriausiasis prokuroras Andrew Cuomo užsimojo filtruoti internetą nuo pornografijos ir nelegalaus turinio platinimo. Su didžiuliu entuziazmu į darbą kibo AT&T, Verizon ir kitos IPT. Kodėl su entuziazmu? Todėl, kad pirmą kartą joms atvirai leista kištis į turinį ir jį filtruoti. Interneto turinys tapo begalinio pelno šaltiniu, šantažuojant turinio kūrėjus: sumokėsi – rodysiu, nesumokėsi – pažymėsiu, kaip pornografiją. Kas tikrins? Kas norės teptis rankas?..
• Time-Warner aktyviai ieško būdų apmokestinti „piratus“. Sekdama banditiška Comcast taktika, ši firma ketina įjungti skaitliuką papildomam mokesčiui kiekvieną kartą, kai sustiprėja srautas į kliento sistemą. Juk akivaizdu, kad siunčiamas koks nors nešvankus klipas ar nelegali programa? Taip gaunamas dvigubas pelnas: iš pradžių surenki pinigus iš „aktyvių siuntėjų“, o paskui apskundi juos RIAA už „atkatą“. Jei jums atrodo, kad firmos neskųs savo klientų – tai labai klystate – daugumoje rinkų IPT yra monopoliai arba beveik monopoliai, todėl nieko nebijo.
• Kadangi amerikiečiai per savo pasyvumą dar nuo Clintono laikų paveldėjo DMCA (Digital Millennium Copyright Act), tai dabar negali juo „atsidžiaugti“. Kaip ir galima buvo tikėtis, jis imtas naudoti kaip ginklas konkurencinėje kovoje ar net politiniams oponentams, šiaip nepatenkintiesiems nutildyti. IPT, vengdamos nemalonumų, paklunsa menkiausiam prašymui pašalinti turinį pagal DMCA, o legalumo dalykus aiškinasi jau po to, jei apskritai aiškinasi.
• Dabar atsirado smarkuolių, norinčių prakišti tą pačią nesamonę kanadiečiams. Galios ištroškusių politikų ir Kanados intelektualų dvikova netgi pasirodė komikso „51-oji valstija“ pavidalu (PDF).
• O jei manote, kad cenzūra ir prievarta apsiribos internetu, tai labai klystate. Microsoft pateikė paraišką „skaitmeninio elgesio valdymo“ patentui, kuris nuotoliniu būdu arba pagal nustatytą programą galės valdyti, ką ir kur jūs galite daryti su skaitmenine technika. Pateikiami pavyzdžiai nekalti – telefonų skambučio išjungimas kino salėje, fotoaparato išjungimas muziejuose ir per koncertus, bet tepakelia rankas naivuoliai, kurie mano, kad tuo viskas apsiribos…

Ką galime padaryti, jei mums rūpi ateitis? Jei jaučiamės ne tik savo šalies, bet ir interneto piliečiais?

1. Stebėti ir pranešti. Didžioji dalis tinklo neutraliteto pažeidimų ir cenzūros sistemų pažeidžia galiojančius įstatymus ir šalių konstitucijas. Kol nepadarytos pataisos, atimančios žodžio ir sąžinės laisvę, tol visus priešiškus firmų veiksmus galima apskųsti.
2. Diskutuoti. Kuo daugiau žmonės žinos apie problemą ir kuo anksčiau pradės ja domėtis, tuo mažiau šansų, kad politikams ar amoraliems verslinkams pavyks sukurti vietinį „skaitmeninės kinų sienos“ variantą.
3. Domėtis alternatyvomis. Monopolis – gal ir patogiausias būdas naudotis internetu, bet visada verta žinoti alternatyvas, kuriomis galima pasinaudoti „centrui“ pradėjus blokuoti turinį. Kiek jūsų rajone yra kabelinės televizijos ar belaidžio ryšio tiekėjų. Kurie iš jų turi savo atskirus vartotojų tinklus (kaip SkyNet)? Kokios galimybės susisiekti su užsieniu apeinant monopolinį interneto kanalą?
4. Austi savo tinklą. Internetas visada buvo didelė mažų tinklų sąjunga. Deja, ruošiant produktą masiniam vartotojui, prieiga susikoncentravo monopolininkų rankose. Dabar ta galia užsienyje jau pradedama naudoti prieš pačius vartotojus. Laikas kurti bendruomeninius, municipalinius tinklus, kurie kritiniu atveju galėtų būti alternatyva uzurpuotiems pagrindiniams kanalams. Šis pastarasis dalykas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas. Norisi tikėti, kad jo niekada neprireiks. Bet rinkdamiesi maršrutizatorių, visada pirkite su didžiausiu belaidžio ryšio spinduliu. Ką gali žinoti… :)

Štai koks aktyvistinis rašinėlis gavosi. Jis toks „aštrus“ dėl to, kad pernelyg mažai apie tai kalbama ir rašoma. Norėčiau, kad apie tai diskutuotume kur kas daugiau. Net jei grėsmė niekada nepasieks „mūsų krantų“, nejau niekam neįdomus interneto likimas?