Dainelė apie kopijavimą


Tai muzikinis atsakymas į SPA „Don’t copy that floppy“ propagandą, kuri anais diskelių laikais buvo beveik kiekviename JAV kompiuterijos žurnalų numeryje (reklamos pavidalu). Populiariai ir aiškiai net patiems mažiausiems paaiškina, kodėl kopijavimas nėra vagystė ir kodėl tai yra smagu. Po kopijavimu bandoma pakišti daug „baisių“ dalykų, bet visi jie neatlaiko paprasto ir vaizdaus paneigimo šiame simpatiškame klipe…

This entry was posted in video and tagged , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

63 Comments

  1. Ovidijus
    Posted 2010.4.15 at 21:55 | Permalink

    Pastaruoju metu nebegaliu nebesistebeti jusu skleidziama propoganda. Zinoma, tai yra jusu reikalas ir priekaistauti siek tiek kvaila, bet juk jusu blog’as sulaukia didziulio demesio, todel turetumete jausti ir tam tikra atsakomybe uz skelbiama informacija.

    Kodel nuolat skelbiate tik vienos salies argumentus ir visiskai ignoruojate kita puse? Kodel niekada nekilo mintis patalpinti bent minimalu kontraargumenta ginanti ir autoriu teises? Toki pat smagu ir graziai pateikta… Manau, kad nepelnytai visiskai neizvelgiate ir antrosios puses.

    • vienastoks
      Posted 2010.4.15 at 22:20 | Permalink

      Trumpas atsakymas būtų tas, kad tokios informacijos, kaip čia, nerasite beveik niekur kitur (lietuviškajame internete). Taigi informacijos kiekis yra labai smarkiai nesubalansuotas, tačiau ne laisvų informacijos mainų naudai. O savo požiūriais skaitytojai pasidalina komentaruose. Juose aktyviai dalyvauja žmonės su pačiais įvairiausiais požiūriais, įskaitant LANVA pirmininką. Jei pasižiūrėsite ankstesnius įrašus, rasite tūkstančius komentarų šia tema iš pačių įvairiausių pozicijų. Aš ir pats aktyviai raginu pirkti reikalingas programas arba kitą turinį – galite į paieškos laukelį įrašyti „winrar“ ar „national geographic“ – rasite ir kitokių skaitinių. :)

    • Tautvydas
      Posted 2010.4.15 at 22:24 | Permalink

      O kodėl žmogus neturi teisės savo bloge rašyti savo nuomonės?

    • Posted 2010.4.15 at 22:46 | Permalink

      Todėl kad autorių gynėjai žiūri ne autorių teisių, o savo biznio. Kaip kitaip jie išlaikys visus prie ežerų pastatytus namus? Kaip jie kitaip prastums nė skatiko nevertus autorius? Sakyk ką nori, bet nesvarbu, pirataus žmonės ar ne, tikrieji autoriai tikrai nemirs iš bado.

      Laukiu tos dienos, kai pramogų industrija save nusižudys su tokiom represijom.

      • Jumaxas
        Posted 2010.4.16 at 10:08 | Permalink

        Vat butent, paduota laisva valia…. is kur visa tai susikrove….nepavydim o norim ir mes siek tiek teisybes galu gale, kiek toleruoti monopolija ir nesuprantamas kartais kainas, visi norim uzdirbti, bet ir visiem reikia gyventi… kol nebus kompromiso, tol visada isliks tai ka galima pasimti nemokamai ir tai kas pasiulis tai, nes uz tai taip pat jis gauna pinigus. Padarytu kainu vientisuma kaip autobuso bileteli…. nueini i parduotuve, matai zaidima…ipakuotas graziai su blizguciais, nusiperki uz 200lt., pazaides 1h., supranti. ant ko isleidai, ant ko niekada nebut isleides 200lt.,., cia zmoniu neapgaudinejimas? Ka tada darys vartotojas, siusis, skatins tiesiogiai siustis kitus zaidimus, nes tures baime buti apgautam….cia tik vienas is simtu pavyzdziu.
        Dabar LANVA atstovas linksiuoja zodi Linkomanija, kad populiariausias, didziausias ir t.t.., bet ar jis nesuvokdamas tai daro ar kokia kita prasme, daro reklama apie tai nezinantiems zmo0nems, jai jau mano teta klausineti pradejo „kas ta linkomanija, kaip ten patekti“ , cia neskatinimas piratavimo ? Viena ranka bando sugriauti sistema, kita ranka ja skatina reklamuodamas per visas ziniasklaidos priemones..nebesipletosiu, perdaug ilga si tema :) Geros dienos!

        • Posted 2010.4.16 at 11:38 | Permalink

          Tam yra DEMO versijos, žaidimų apžvalgos, filmukai.

          • TrysKeturiolika
            Posted 2010.4.16 at 21:38 | Permalink

            Sekasi jums, jei neteko nusivilti galutiniu produktu, po demo išbandymo, po filmo treilerio ir pan.;)

    • ka
      Posted 2010.4.15 at 23:53 | Permalink

      užskaitau ovidijaus komentarą. priekaištas tikrai šiek tiek kvailokas.

    • Posted 2010.4.16 at 0:32 | Permalink

      Tie seni kapitalistinai modeliai neveikia, kai kopijavimas nieko nekainuoja, taigi copying is fun!

    • Posted 2010.4.16 at 10:33 | Permalink

      oh common. Kol bus tęsiamos nesąmonė pavadinimu „renku mokestį už legalias kopijas, kurias daraisi nuo savo legalaus turimo turinio“ tol nekęsiu visų autorių ir jų skiedžiamų nesąmonių.

    • c_ulrich
      Posted 2010.4.16 at 12:02 | Permalink

      to Ovidijus

      Varydami ant blog`o autoriaus, kad jūsų požiūriai-mąstysena nesutampa, parodėt, tik savo menkavertišką mąstyseną ir netoleranciją.

      filmuką užskaitom.

  2. Posted 2010.4.15 at 22:24 | Permalink

    Smagus klipas. Reikia jausti skirtumus tarp kopijavimo ir vogimo, tačiau kartais kopijavimas nuo vagystės neatsiejamas. O bet tačiau – idėja čia ne ta, taigi – užskaitoma! ;)

  3. Posted 2010.4.16 at 3:26 | Permalink

    JAV valdžia nepripažįsta piratavimo žalos ekonomikai:
    http://www.gao.gov/products/GAO-10-423

  4. Posted 2010.4.16 at 6:20 | Permalink

    Man tai šitas labiau patiko:
    „Sharing is caring“
    http://www.youtube.com/watch?v=orEhUEcxHeY

    Ovidijui – nėra čia ko užsipulti Džiugo, norite pabendrauti apie savo propaganda – Vytas Simanavičius iš Lanvos jūsų jau seniai laukia ;)
    Beje, jei nesinori priekaištauti, tai ir nepradėkite, nes autorius, gali priimti „už gryną pinigą“ ir pulti teisintis, ko tikrai čia nereikia. Čia ne vaikų darželis ir grūmoti pirštu „nu nu nu“ atrodo nerimta. Jei norisi kontrargumentu, Liutauro bloge jų daugiau.

  5. andrius
    Posted 2010.4.16 at 9:21 | Permalink

    Klipas smagus, tačiau visiška demagogija. Nuo to, kaip reiškinį pavadinsi, jis nepasidarys gražesnis ar geresnis. Tai tiesiog propaganda. Kaip ir su homoseksualais, kurie įsiūlė visuomenei terminą „gėjus“. Ar nuo to homoseksualai pasikeitė?

    • Posted 2010.4.16 at 10:18 | Permalink

      Visada buvo aišku, kad gėjai yra nenormalu ir blogai.

      Žmonės kopijavo knygas ir perpasakodavo istorijas jau prieš tūkstančius metų, turbūt net nežinojo prieš keliasdešimt metų, ką reiškia tas piratavimas, be plaukiojimo laivais.. Tai kaip niekas neįrodys, kad nusikaltimas ar ne. Tai čia tik jūsų nuomonė ir galbūt jūsų propaganda. Kadangi nei viena pusė neturi normalių argumentų, kad būtų taip paprasta įrodyti, jog kopijavimas yra akivaizdžiai nenormalus blogis kaip gėjai. Tai va homikai turėjo savo propagandą, o galbūt dabar tokius komentarus apie kopijavimo blogumą reiktų vadinti propaganda. Ir gėdytis net rašyti tokiame skaitome bloge. „turetumete jausti ir tam tikra atsakomybe uz skelbiama informacija.“ :D

      • Posted 2010.4.16 at 17:30 | Permalink

        Visuomenės nuostatos homoseksuoalumo atžvilgiu istoriškai svyravo nuo itin teigiamų, iki griežtai priešiškų ir dar per daugelį tarpinių pozicijų. Homoseksualus ar biseksualus elgesys yra būdingas daugiau nei 500 rūšių gyvūnams, taigi čia žmogus niekuo neišsiskiria.
        Taip kad teiginys, kad gėjai yra nenatūralus blogis, lygiai taip pat neturi tvirto argumentuoto pagrindo.
        Aš asmeniškai nesigilinu į tai ką žmonės daro už uždarų durų, ir kol jų pažiūros nėra man teškiamos į veidą, nematau tame problemos.
        Ir jau iš viso niekaip nesuprantu, kodėl į diskusiją apie piratavimą ir autorių teises reikėtų kišti gėjų klausimą?

        • Posted 2010.4.22 at 22:16 | Permalink

          Aš girdėjau ,kai ką kitką. Tai baisios pasaulio ligos arba mano nuomone visi gejai, lezbes ir t.t. yra invalidai. O blogiausia ,kad nedaug žmoniu gimsta invalidais, palyginus su kiek nemažai jų tampama. Čia matyt nuo, nesveiko gyvenimo propogavimo, kad mes tuoj busime žemesni net už gyvulius. Net bakterijos nebesuskaldo mūsų mirusių kūnų!!! O ką jau galvoti ,kad kažkas iš to pelnosi, ir galbūt kažkam yra palanku griauti socialinį gyvenimą. Visas tas blogis veda galbūt ne į Aukso amžių, bet tiesiai į žmonijos susinaikinimą. Nors galbūt žmonėms neteks tokio malonumo padaryti sau patiems, nes gamta su savo globaliniai atšilimais greičiau sunaikins mumis, nei mes suspėsime. Tačiau būkime OPTIMISTAIS, kurie sako ,kad visados reikia šypsotis ,kad ir kaip būtų blogai.

      • Posted 2010.4.17 at 18:58 | Permalink

        Kuo gėjai užkliuvo originalui? :) iPhonus naudoja? :D :D

        O šiaip, ir šiandien niekas nedraudžia knygos, filmo, žaidimo perpasakoti draugui.

      • Vytas
        Posted 2010.4.18 at 15:49 | Permalink

        Subręsk vaike.

    • Karvė
      Posted 2010.4.16 at 11:10 | Permalink

      Akivaizdu, kad tamstai netolerancija trukdo suvokti realybę…

  6. Posted 2010.4.16 at 11:18 | Permalink

    Va cia tai linksmai :) Ir is esmes teisingai. Gal ne viskam tinka, bet…

  7. Posted 2010.4.16 at 11:40 | Permalink

    jei turėjome angloną, visi kaip dviračius kopijavo ir nesijautė vagiantys. Kūrėjai iš kopijavimo prasigyveno? Pasiuntė į visas puses, todėl nebeturime ir nebeturėsime naujų žodyno versijų. Kokia prasmė kažką daryti, jei visi draugiškai besidalindami neleido kūrėjams užsidirbti?

    • bastard
      Posted 2010.4.16 at 17:33 | Permalink

      yra google zodynas, veikia uztektinai gerai. nesu specialistas, bet anglono kurejai galejo sugalvoti kazkoki kitoki biznio modeli, pvz. internetini zodyna su pajamomis is reklamos

    • Posted 2010.4.16 at 17:33 | Permalink

      Klausimas, kiek iš tų kopijavusių būtų jį įsigiję, jei nebūtų galėję nusikopijuoti? Aš – ne. Ir kažin ar tiek kurie būtų nusipirkę, būtų kažką pakeitę. Manyčiau, kad tiesiog rinka per maža šiuo atveju.

  8. Eiyou
    Posted 2010.4.16 at 11:55 | Permalink

    Manau kad tinka praktiškai viskam, gal išskyrus tuos atvejus kada nukopijavus kažką už tai gaunami pinigai. Gal kada nors autoriai supras, kad sklaida tarp privačių vartotojų kurie iš to neuždirba yra tas pats kas to autoriaus reklama, kuri turi padėti uždirbti kitais būdais. Dar vienas pastebėjimas kad autoriaus kūrinys yra nepriklausomas jei tu jau į paleidai į pasaulį tai ir leisk žmonėms juo mėgautis, jei negali su tuo susitaikyti tai geriau nekurk. Nes geriausi kūriniai yra tie kurie gimsta iš širdies o ne galvojant apie pelną, vadinasi jei tau rūpi tik pelnas eik dirbti santechniku ar tuo kitu kur autorių gynėjai naudoja palyginimuose :).

  9. ZDRN
    Posted 2010.4.16 at 11:59 | Permalink

    Daugelis jau pripažino, kad didžiausia blogybė yra senų įstatymų nelankstumas ir taikymas dabartinei internetinei „kopijavimo kultūrai“.
    Kuo daugiau bus tokių kardinaliai priešingų pareiškimų „paskolinai – vagis“, „kopijavimo nesustabdysi nes jis gėris“ ir t.t. – tuo labiau bus iškelta problema ir gal atkreips įstatymų leidėjų dėmesį ir gal pamėgins ją išspręsti šiuolaikiškai.

    Klipukas tikrai linksmas :)

  10. Posted 2010.4.16 at 12:38 | Permalink

    Man dar patiko, kad youtube atsirado daug įvairių tos pačios dainelės versijų. Šita gera: http://youtu.be/Fw-MFeR8Frw

  11. Posted 2010.4.16 at 12:50 | Permalink

    Visos lazdos turi du galus. Bet kokiu atveju dviračio kopijavimas ir kompiuterinio failo kopijavimas nėra tas pats ir toks pavyzdys nėra teisingas.

    • piratas
      Posted 2010.4.16 at 13:29 | Permalink

      kodėl ne tas pats? Pažvelgiau truputi futuristiškai. Jei pvz. namuose turiu naujų technologijų stakles kurios man nuskenuoja ir ištekina-pagamina lygiai ta pati dviratį? Juk gamintojas praranda pirkėją.

      Panašiai atsitinka su tekinimo staklėm, 3d spausdintuvais.
      Jau net dabar galima ištekint variklio bloką iš metalo luito pvz.:
      http://www.youtube.com/watch?v=QsmiIeAkE-o

      Tai turint tokias stakles tu jau piratas?

      • Marijus
        Posted 2010.4.16 at 16:26 | Permalink

        Taip tu piratas, jei gaminsi užpatentuotą detalę.

        • os
          Posted 2010.4.16 at 17:54 | Permalink

          absurdas
          o jeigu cili „uzpatentuos“ cepelinus su braškių uogiene, tai juos gamindamas namie savo svečiams tapsi piratu?

          • anon
            Posted 2010.4.16 at 20:06 | Permalink

            siaip patentai lygiai toks pats blogis kaip ir autorines teises. Sukelia labai daug problemu ypac naujoms technologijoms

            va prasau`83 metu patentas:

            Method of making a pizza
            United States Patent 4381317

            http://www.freepatentsonline.com/4381317.html

          • Marius
            Posted 2010.4.16 at 22:08 | Permalink

            taip tapsi piratu..
            aš taip tikėjausi kad kažkam pavyks užpatentuot „buttonus“, „checkboxus“, „radio button“ ir „scroll barus“

            vat tada tai pačiaudytumėt :)

            įstatymas aiškiai sako kas galima, o ko ne. Aš nesakau, kad su tuom sutinku, tačiau ką daryt? Eit į seimą, neturiu net „nario mokesčio“ rinkimams. O vienas ten mažai ką be pridarysi.. nušvilps. Nesu mėgstantis bendraut su masėm… tai darau kaip gaunasi.

            p.s.
            kažin kodėl filmo/knygos perpasakojimas ar dainos dainavimas/niūniavimas, nelaikomi daliniu(pilnu) atgaminimu? Juk tokie mokesčiai nesurenkami :D cha cha

  12. abv
    Posted 2010.4.16 at 21:56 | Permalink

    Tarp kitko Vilniuje bus Rod Stewart koncertas.Bilietai į renginį kainuoja 119-700Lt., laisvų vietų kažin ar liks,nepaisant to,kad Internete torrentuose pilna atlikėjo dainų,vaizdo klipų,DVD.Bet kažkodėl internetiniai „piratai“ nesužlugdo Rodo Stewarto,greičiau priešingai…

  13. Es
    Posted 2010.4.17 at 2:47 | Permalink

    Kitas pavyzdys kaip kopijavimas nera vagyste.

    Esu dizaineris, gaunu uzsakyma is kliento padaryt uzduoti, kas nors isilauzia i mano kompa ir nukopijuoja pabaigta darba ir perduoda klientui uz dyka.
    Klientas laimingas, pas mane liko originalus darbas, lyg ir nieks nepavogta, bet kazkur jauciasi lyg ir zala padaryta.

    Esme tame kad su piratavimo mastais, atrodo kad vienos kopijos verte nykstamai maza, bet toli grazu taip ner, ir tik suabsoliutinus viska galima suprasti kurioj vietoj yra bugas, kad kopija niekam nekenkia.

    • tiesiog
      Posted 2010.4.17 at 11:40 | Permalink

      Šiame pavyzdyje esminis yra paviešinimo momentas. Jeigu slapčia rašinėji eilėraščius, ir kas nors juos paviešina ar netgi pasiskelbia jų autoriumi – aišku blogai. Bet jeigu pats paviešini savo eilėraščius, bet paskui piktiniesi, kad Tau už tų eilėraščių skaitymą žmonės nemoka pinigų – jau visai kitas reikalas.

      Visuomenė turi interesą į paviešintą kūrybą, o ne į privačius Tavo reikalus ir Tavo kompiuteryje esantį ir dar nerealizuotą kūrybos rezultatą.

      Grubiai tariant, dalintis svetimu privačiu turiniu – blogai, o dalintis paviešintu turiniu – gerai. Skirtumą suprasti ne taip jau sunku.

      Aišku, jeigu kalbėti tiksliau, dalinimasis yra tik iš dalies gerai. Gražu ir moralu, tačiau tas geranoriškumas kažkam atneša „nuostolius“ ir negauto pelno. Taigi dalinimasis ne absoliučiai visiems yra gėris. Kaip ir labdara. Kaip ir atviro kodo programos. Kaip ir bet koks rėmimas, tam tikrų sričių skatinimas ir t.t. Darydamas kažkam gera, tuo pačiu iškraipai rinką, kažkam dempinguoji kainas, kažkam griauni monopolį. Apibendrintai: socializmas kenkia kapitalizmui, tačiau dėl to socialinės iniciatyvos netampa nusikaltimu.
      Sakoma, „pavalgydink alkstantį“. Tačiau jeigu pavalgydinsi, jis tą kartą nebeis pirkti maisto. Padėsi mokinukui su namų darbais – atimsi pelną iš korepetitoriaus. Priimsi brolį kartu gyventi tavo bute – sumažinsi rinką butų nuomotojams. Tokie dalykai kažkam sukelia „nuostolį“, tačiau dėl to vadinti tokių dalykų vagyste negalima.

      • Es
        Posted 2010.4.17 at 13:56 | Permalink

        O jei pardavineji savo eilerascius knygyne, ir kas nors ateina ir persifotkina juos ir ideda i interneta, be tavo leidimo bet praktiskai sugriaudamas bet kokias galimybes parduoti savo knyga. Daugeliu atveju pas mus taip ir buna.

        Tema labai plati, ir lengva nugrybaut i sona, tiesiog as norejau pasakyt, kad iprasta galvoti apie masini piratavima kaip pateisinama, bet kaip ir dizaino vagystes pavyzdzio atveju yra 3 salys (autorius, klientas ir piratas) ir principas identiskas.

        Tik kazkuriuo momentu augant klientu skaicium, is autorines vagystes tai pavirsta „progreso nesustabdysi, jie gyvena pagal senas rinkos taisykles ir jiems reikia keistis“

        • tiesiog
          Posted 2010.4.17 at 19:40 | Permalink

          Principas nėra identiškas. Visų pirma, yra didelis skirtumas tarp tikro kliento, iš kurio gavai užsakymą, ir tarp įsivaizduojamų klientų, kurie neva pirktų tavo darbą. Antra, yra didelis skirtumas tarp darbo konkrečiam klientui (tokiu būdu tu teiki paslaugą tam klientui) ir tarp bandymo tą patį darbą pardavinėti visiems.
          Be abejo labai patogu ilgą laiką gauti pinigus už tą patį dalyką, už darbą kurį padarei kadaise, klientams neduodant papildomos vertės. Tačiau toks biznio modelis dabar išgyvena tik prievartos būdu. Negi nekyla minčių, kad toks modelis yra amoralus, jeigu jis veikia tik grąsinimų ir prievartos pagalba?
          Jeigu dirbi pagal konkretaus kliento užsakymą, tas klientas gauna didžiulę pridėtinę vertę, ir jis tai supranta. Tavo knygos pristatyme išraitytas autografas irgi duoda pridėtinę vertę. Kaip ir po koncerto mielai perkami kompaktai – pridėtinė vertė tame kad pirkėjas jau žino kad jam muzika patiko, be to, patogu kad jam nebereikia papildomai gaišti laiką paieškoms. Su IT irgi tas pats – didžioji dalis Lietuvoje esančių programavimo kompanijų teikia programavimo paslaugas, o ne pardavinėja produktus. Bendrauja su klientu, aiškinasi jo poreikius, kuria specialiai jam pritaikytas sistemas. Ir net produktus pardavinėjančios IT kompanijos suteikia papildomą vertę – aptarnauja klientus spręsdami technines problemas, o kompanijoms skirtus produktus koreguoja pagal konkretaus kliento norus, išleidžiant produkto versijas su būtent to kliento pageidautais pakeitimais ir papildymais (tokio dalyko niekaip negausi parsisiųsdamas masinį produktą).
          Tokio pobūdžio darbas visai kitaip vertinamas, ir už jį mokama, be jokios prievartos.
          O tas variantas, kad sukuriamas virtualus masinis produktas, ir paskui už jį tikimasi neįdedant papildomos vertės penkiasdešimt metų gauti pelną – šiais laikais yra nebetinkamas ir daugeliu atvejų amoralus.

        • Posted 2010.4.18 at 0:54 | Permalink

          Taciau jei tavo poezijos knygos knygyne niekas neperka, tu negauni pajamu.

          Po kiek laiko kazkas nukopino tavo knyga, idejo i interneta, ji pasklido (nemokamai zmones siunciasi kad ir koki sh duosi – gi nemokamai), zmonems, jei kuryba gera, tavo kurinys patiko.

          Dabar, jei bent 1% is tu, kuriems patiko, nusipirks tavo knyga knygyne – tu jau uzdirbsi daugiau nei anksciau. Net jei nei vienas nenusipirks, bet prades kalbetis, diskutuoti viesose erdvese – tu jau laimi – zmones suzinojo apie tave, ziurek kas nors, kas nemoka naudotis internetu, vien tik is smalsumo nusipirks knyga, kad zinotu apie ka cia visi kalba.

          Taciau aisku, ateis koks nors megztukas is LANVA ir paskaiciuos, kad tu patyrei 20,000Lt nuostoli del piratavimo (nors pries atsirandant knygos kopijai internete, ji galejo dulketi knygynuose metus laiko ir neparduoti nei kopijos). Va tada ir pamirsi, is kur ta slove tavo atejo, ir pulsi kovoti pries piratavima…

          • Es
            Posted 2010.4.18 at 21:19 | Permalink

            Tu pamirsti esmini momenta, as autorius turiu 100% teise kontroliuoti kur ir kaip mano kuriniai demonstruojami, nieks kitas kad ir kiek milijonu man jo veiksmai atnestu, neturi teises vogti mano darbo ir platinti, nieks kitas.

            Ir beveik visais atvejais lietuvos kontekste, piratavimas yra mirtis bet kokiom pajamom, taip kad nereikia saves guosti kad cia darot nemokama reklama ar gerus darbus

          • Posted 2010.4.19 at 13:44 | Permalink

            Es — tai tu pamiršti esminį momentą, kad skaitmeninė realybė yra visai kita, nei fizinė. Jei kurinys tapo skaitmeniniu, jis liks skaitmeniniu ir paplis. Jeigu jau autorius renkasi skaitmeninį kanalą savo kūriniui platinti, jis turi su tuo susitaikyti.

            Tiesa, kad tarp tos realybės ir dabartinės teisinės bazės (pagrįstos fizinėmis kopijomis) yra didelis atotrūkis. Ir vienintelis sprendimas yra taisyti teisinę bazę, o ne technologiją. Kai bandė daryti atvirkščiai, atsirado DRM, ir visi matėm, kas iš to gavosi.

        • Posted 2010.4.18 at 19:02 | Permalink

          >O jei pardavineji savo eilerascius knygyne, ir kas nors ateina ir persifotkina juos ir ideda i interneta, be tavo leidimo bet praktiskai sugriaudamas bet kokias galimybes parduoti savo knyga.

          Tokiu atveju bibliotekos irgi yra blogis, griaunantis galimybe parduoti savo knygą. Tokie argumentai galioja tik menkaverčiam vienadieniui šlamštui, kurio vienintelė viltis būti nupirktam – ryškus viršelis, reklama, ir „mados“.

          Išskyrus keletą „patikrintų“ autorių, praktiškai jokios knygos nepirkau ir nepirksiu pirma neperskaitęs. O tos kelios, kurias nusipirkau nepatikrinęs – nuvylė. Iš mano bibliotekos (500+ knygų) gera pusė niekad nebūtų nupirkta, jei prieš tai nebūtų perskaitytos.

          • Es
            Posted 2010.4.18 at 21:36 | Permalink

            Ah, tai jei tavo nuomone kurinys slamsas, reiskia ji galima nemokamai platinti kitiem?
            Kalbant apie logika…

          • Posted 2010.4.19 at 19:26 | Permalink

            es>Kalbu ne apie savo nuomone. Yra daugybė puikių kūrinių, kurių aš niekad nepirksiu, kad ir koks knygius būčiau. Bet atsiras žmonių, kurie tuos tekstus įvertins ir įsigis, nors šie ir yra nemokamai prieinami.

            Aš tiesiog abejoju ar verti autorių teisių apsaugos tokie tekstai, kurių niekas nepirks, jei turės galimybę prieš tai perskaityti nemokamai. Mano požiūriu – tai menkavertis skaitalas. Knygos kurioms kenkia buvimas bibliotekoje – nevertos popieriaus, ant kurio jos išspausdintos. Lietuvoje visi leidėjai pagal įstatymus privalo dalį tiražo atiduoti į bibliotekas, tai gal kaltinkim valstybę, kad pažeidžia autorių teises ir žlugdo jų galimybes parduoti savo tekstus?

            Jei aš perskaitau gerą knygą, paprastai netrukus ji atsiduria mano bibliotekoje, taigi gero teksto autorius nenukenčia nuo to, kad aš perskaičiau knygą prieš už ją sumokėdamas. Neretai būna taip, kad perskaitau knygą, kurios jokiais būdais nebūčiau net į rankas paėmęs knygyne, ji man patinka ir tuomet aš ją nusiperku, taigi autorius netgi laimi iš to, kad jo knygą aš galėjau perskaityti nemokamai. Kad ir ta pati Hario Poterio serija. Prieš perskaitydamas buvau įsitikinęs kad tai – beviltiškai supopsinta ir pernelyg išreklamuota pasakėlė vaikams, už kurią tikrai nebūčiau mokėjęs po 50+Lt x 7. Dabar turiu visą seriją lietuvių kalba, ir keletą tomų angliškai (žadu visus susipirkti, tik dar neprisiruošiau). Kodėl? Todėl, kad kažkada papuolė į rankas kažkur torrentuose plaukiojusi kopija ir beskaitydamas radau fantastikos mėgėjui įdomų, detaliai sukurtą alternatyvų pasaulį, po kurį smagu klaidžioti. Rezultatas – keli šimtai litų, iš mano kišenės nuplaukę į knygynų, leidėjų, ir, tikiuosi, autorės kišenes. Jei ne torrentai – dar labai didelis klausimas, ar iš viso ta knyga būčiau susidomėjęs. Ir jau tikrai nebūčiau nusipirkęs visos serijos, prieš tai jos neperskaitęs.

    • Mantas
      Posted 2010.4.17 at 12:20 | Permalink

      Iš tikrųjų labai geras pavyzdys – kažkas įsilaužė į namus, kompiuterį ir, nepabijokim žodžio, PAVOGĖ sukurtą produktą. Bet yra ir kita medalio pusė, dėl kurios negalima sakyti, kad kopijavimas yra vagystė savaime – pvz., jei sukūrei darbą, davei draugui ir pažįstamui, o šis pasidarė kopiją, t.y., tu geranoriškai atidavei savo darbą. Tokiu būdu esmė ta, kad nebuvo sutarties, kuri įpareigotų tavo draugą ar pažįstamą nekopijuoti. Šioje vietoje prieinam prie autorinių teisių ir turim situacijas:
      a) jei autorius sukuria produktą ir jį atiduoda rinkai be sutarties, tai kopijavimas nėra vagystė;
      b) jei autorius sudaro sutartį su produkto gavėju ir gauna pajamas:
      1. Kai sutartis sudaroma su leidėju, įgaliojanti jį platinti kūrinį, tai kopijavimas nėra vagystė. Autoriui sumoka leidėjas, leidėjas perima tam tikras turtines teises į kūrinį – visi laimingi.
      2. Kai kūrinys parduodamas klientui, tai ir turtinės-nuosavybės teisės pereina klientui, kuris turi teisę daryti ką nori, t.y., kopijuoti, ar padalinti į kelias dalis ir išdalinti po dalį vaikaičiams. Šiuo atveju autoriui sumokama už darbą, kūrinys atitenka klientui – visi laimingi (puikus pavyzdys būtų dailės dirbiniai, kur užsakovas, klientas įgyja autorinį darbą ir gali daryti su juo ką tik nori, kad ir laikyti tamsiam rūsy, ar virš unitazo, ar net visai sunaikinti kūrinį).

      Taigi autorinės teisės autoriaus atžvilgiu galioja iki to laiko, kol jis gauna pajamas, jei jų nori, už savo darbą. Iki to laiko kūrinio pasisavinimas yra vagystė. Žvelgiant toliau, leidėjas ir klientas vėlgi gali dalintis nemokamai tuo, už ką sumokėjo arba tikėtis gauti pinigų už pardavimus. Absurdas prasideda tame, kad būtent leidėjo atveju, parduoto produkto kopijavimas pastarojo laikomas vagyste:
      1. jei jis parduoda turinį, tai tolesnis kopijavimas nėra vagystė.
      2. jei jis nuomoja turinį, tai… čia jau prasideda man nesuprantama leidėjų interpretacija – kopijavimas yra vagystė. Tačiau čia vėl galima grįžti prie eksponuojamo muziejuje autoriaus kūrinio (ar jo kopijos), kurią perpiešia kitas dalininkas, t.y., nukopijuoja. Tik pastaroji kopija jau nebe originalus turinys, o naujas turinys, kurio nuosavybės teisių leidėjas neturi.

      Kelios tezės, apibendrinant labai ilgą komentarą:
      1. Vagystė yra tada, kai pasisavinamas svetimas turtas.
      2. Pardavimo metu perleidžiamos turtinės teisės, tame tarpe ir kopijavimo teisė.
      3. Kopijuoti įmanoma tik tą kūrinį, prie kurio yra priėjimas.
      4. Kopija nėra originalus kūrinys.
      5. Kopijos vertė (ne kaina) mažesnė už originalo, nors nauda tokia pati gali būti.
      6. Jei nuomotojas nenori kopijavimo, jis turi kūrinį tinkamai apsaugoti ar pažymėti.
      7. Kopijavimas arba atgaminimas nėra vagystė, bet naujo turinio sukūrimas.
      8. Vagystė yra tada, kai kūrinys įsigyjamas neteisėtu būdu – įsilaužiant.
      9. Pavogto kūrinio platinimas yra piratavimas (Robin Hudas irgi buvo vagis).
      10. Kopijos pasisiuntimas, naudojimas, tolesnis kopijavimas nėra vagystė.
      11. Pavogto kūrinio parsisiuntimas, naudojimas, padarymas prieinamu nėra vagystė.
      12. Pavogtą turinį įgiję privalo:
      a) arba grąžinti turinį teisių savininkui (skaitmeninio turinio atveju tam paprasčiausiai užtenka ištrinti);
      b) arba sumokėti teisių sąvininkui ir toliau naudotis turiniu, t.y., jį įsigyti.
      13. Pavogto turinio turėtojas, atsisakantis grąžinti turinį arba sumokėti turinio teisių savininkui, bet toliau naudojantis turinį turi būti baudžiamas.

      Taigi, gerbiami autorių teisių turėtojai, saugokit savo turtą, rūpinkitės jo platinimu, gaudykit įsilaužėlius ir vagis, bet nepulkit kiekvieno turinio turėtojo kaip pirato. Ne IPT, ne torrent tinklai, ne besisiunčiantys ir kopijuojantys vartotojai kalti, kad įvyko vagystė – turinio naudotojai neatsako už tai. Kadangi turinio naudotojai nėra vagys – nekaltumo prezumpcija – tai teisių turėtojai ir vagis gaudančios institucijos su jais turėtų elgtis kaip su aukomis, apgaulės būdu įgijusiais neteisėtą turinį ir atitinkamai:
      a) jei savanoriškai praneša ir grąžina kūrinį, tai net apdovanoti už pagalbą, ieškant nusikaltėlių, t.y., tikrųjų vagių.
      b) jei nežino, kad naudoja vogtą turinį, informuoti apie tai ir teisėtai pareikalauti grąžinti ar pasiūlyti įsigyti turinį.

      Kai naudotojas sutinka su teisėtais reikalavimais, jam negresia jokia atsakomybė!

      • Posted 2010.4.19 at 10:36 | Permalink

        Netingėjai tie prirašyti, vien kad save pateisinti? ;)

        Iš principo, net nėra įmanoma diskusija tarp piratų ir ne piratų, nes čia kaip su tikru vagiu diskutuoti, jis vis vien savo kaltės nemato, neįžvelgia, o kalta valstybė, kuri jį verčia eit vogt, nes jis tingi užsidirbt ir jam paramos neduoda.

        Ir Džiugas prieš piratavimą pasisakyti turėtų vien todėl, kad tai iškreipia lietuvių mąstymą, nes mes pastoviai norime būti protingesni nei kaimynai. Va tas Windows pirko, tai ne pagirti, bet išjuokti, koks jis kvailas, kad mokėjo, nes aš gavau tą nemokamai ir tai ne vagystė! O tas noras būt visada protingesniu tuo nesibaigia, slepiami mokesčiai, slepiami nusikaltimai, visur ieškoma tik naudos sau ir kaip kitą apgauti.

        Statistinis JAV pilietis ar ES pilietis nepiratauja, nes jam tą sunku suvokti, kaip kad ir vogti kažką iš parduotuvės, slėpti mokesčius ir kitko. O tą panorusiems daryti – žino, kad sulauks atpildo.

        O pas mus – softą, žaidimus, muziką vagi, įpranti, pasijunti protingesnis, tai po to jau ir žėk, pajamas gaut vokelyje pasidaro nebe problema, mokesčius slėpt ne problema, jei kokią finansinę maklę padaryti – irgi ne problema, nes juk tu tada protingesnis! apsukresnis už kitus! tada gali ir greitį viršyt, nes žinai kad susitarsi su policija, girtas važinėt, nes gi tu gali, kai kiti to negali. ir viskas taip ir sukasi ratu.

        O jei uždėti afigienas baudas tėvams ir busimiems tėvams už piratinį turinį, kad ten suradus kompiuterį su 1 TB piratinio softo butą areštuotų ir į gatvę išmestų ir ten įvyktų tokie 5-7 precidentai per visą lt, tai jau naujoji karta augtų su tėvų įskiepyta logika – „nesisavink kas ne tavo“ ir nesvarbu, kad tėvai gal iš baimės nubiednėti skiepys, jų vaikai jau skiepys natūraliai. Ir kai nebeliks „protingesnių ir lygesnių tarp lygių“ tai visi pradėsime geriau gyventi.

        • Posted 2010.4.20 at 0:39 | Permalink

          Visų pirma, originalas skaitmeniniame pasaulyje neprarandamas, tai kodėl tu manai galintis tai vadinti vagyste? Kas galioja realiame pasaulyje, nebūtinai turi galioti skaitmeniniame — su juo gyvename dar tik keletą dešimčių metų.

          O šiaip čia yra visuomeninis ir kultūrinis klausimas — ar svarbesnė yra žmonijos prieiga prie globalios informacijos ir skaitmeninės kultūros, ar vienos industrijos komerciniai interesai?

        • Posted 2010.4.21 at 8:49 | Permalink

          Parodyk statistika, kur statistinis europos ar jav pilietis nepiratauja? Jei beda butu tik lietuvoje, galvoji cia butu tiek triuksmo?

    • Mantas
      Posted 2010.4.17 at 12:27 | Permalink

      Beje, dabar tu kuri kūrinį kažkam. Tai darai pagal sutartį. Jei užsakovas nutraukia sutartį (nesvarbu, ar gavęs tavo kūrinio kopiją kitu keliu ar kitą produktą). Jis turi tokią teisę. Tik jis privalo sumokėti tau už sutarties nutraukimą, jei tai numatyta sutartyje. Taigi, tau sumoka, užsakovas gauna kitą (ar tą patį produktą), vagis irgi gauna kažkiek už vagystę – visi laimingi, o ne 2 iš 3. Svarbu dirbti pagal sutartį, joje numatyti sutarties nutraukimo sąlygas ir viskas bus gerai. Dar mokesčius susimokėsit valstybei, tai net 4 laimingi bus…

      • Es
        Posted 2010.4.17 at 14:03 | Permalink

        Butent, tokiam lygyje moraline baze veikia tvarkingai. Jei viska sugretinti su piratiniu pasauliu, tai uzsakovas galetu sakyti:
        as nebuciau isigijes tavo dizaino jei man butu reikeje moketi uz ji pinigus, taip kad nuostolio nera
        arba
        tai kad as panaudosiu tavo dizaina uz dyka, tau tik duos populiarumo, bet ne tau spresti ar as galiu naudoti ji uz dyka
        arba seip sulaukti didziulio kitu uzsakovu pasipiktinimo kaip kazkoks gaidys autorius nori cia dabar pinigu uz tai kas nieko nekainuoja nusikopijuoti.

        • Brudelis
          Posted 2010.5.9 at 16:09 | Permalink

          Nesapaliok Es. Ir negretink „piratinio“ pasaulio su realiu. Nes realiame pasaulyje, kaip kažkas sakė, yra sutartys, sąskaitos – faktūros, avansai, reputacija (tiek autoriaus, tiek pirkėjo). Bet jei tu sukursi kūrinį, kurį „kūriniu“ tik tau liežuvis apsiverčia vadinti, tai manau visi pateisins pirkėją, kad jis tave pasiuntė toli toli už „kūrybą“.
          O „piratiniame pasaulyje“ – jei pasiūsi – „autorius“ net neišgirs:)
          Kitaip sakant ir „autorių“ pasaulyje turi būti pusiausvyra. O dabar matome, kad ketinama žaisti į vienus vartus.

    • Posted 2010.4.17 at 19:07 | Permalink

      Dar geresnis pvz su dviem dizaino įmonėm, kurioje viena dirba su pirktu Adobe CS, kita su piratiniu. Kaži kuri pigiau pardavinės?

      • Brudelis
        Posted 2010.5.9 at 16:10 | Permalink

        Karolynaz – apie ką tavo klausimas? autorių teisės ar konkurencija?

  14. ZZ1
    Posted 2010.4.17 at 10:11 | Permalink

    ar nebus cia tie patys zuikiai kur truliku uz dyka vazineja?

    • Posted 2010.4.17 at 11:25 | Permalink

      Nelygink virtualaus pasaulio su realiu.

  15. Matas
    Posted 2010.4.17 at 14:12 | Permalink

    Konfliktas kyla dėl to, kad skirtingai kūrėjų/verslininkų ir vartotojų yra suvokiami sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Mėginimą diskutuoti ir susitarti, priimti tinkamus abiem pusėms sprendimus, apsunkina tas faktas, kad kiekviena pusė siekia savo tikslo – pelno, naudos tik sau. Sutinku, kad nauda sau yra būtina, bet jei naudos siekimas tampa parazitinis, tai tolimesnėje perspektyvoje žalą patiria abi pusės.
    Bijau, kad stipriausieji, t.y. verslininkai, subtiliai ar jėga palenks vartotojus į savo pusę.

  16. Posted 2010.4.19 at 13:33 | Permalink

    Papostinau biški panašių minčių apie copyrightus:
    http://pumba-lt.livejournal.com/112242.html

  17. Marius
    Posted 2010.4.20 at 10:06 | Permalink

    Nežinau kodėl to anksčiau nedariau…
    yra toks LT kalbos žodynas..

    kopijúoti – daryti nuorašus, kopijas
    kòpija – tikslus ko nors atgaminys, reprodukcija
    vagỹstė – nusikalstamas turto pasisavinimas
    vagìs – kas vagia, neteisėtai savinasi turtą
    pirãtas – jūrų plėšikas

    gal todėl mums taip (teisingai) nesigauna, nes žodžių supratimas skiriasi nuo teisėsaugininkų?

    p.s.
    nedrįskit paišyt juodo kvadrato, tai jau padarė, berods Malėvičius, taip kad tai saugoma įstatymų.

    • Posted 2010.4.21 at 8:53 | Permalink

      Cia ir bus beda, kad neaisku kam priklauso kopijos: ar originalo kurejui ar kopijuotojui. Jei sulyginsime su paveikslais, tai kopijuotojui, jei su skaitmenine media tai kazkodel jau autoriui..

      • CataclysmMansion
        Posted 2010.5.10 at 10:43 | Permalink

        Pazvelkite i ekonomikos minties istorija(apie tai kas kuria verte ir rentas) ir suprasite, kodel paveikslo kopija priskiriama kopijuotojui.

        Kad ir kokia tobula butu Monos Lizos kopija, originali Mona Liza yra viena vienintele pasaulyje, kuria nutape DaVincis. O kopijai sukurti reikejo laiko ir darbo.

        Del skaitmenines kopijos: jai sukurti is esmes reikejo tik technologijos, o laikas ir darbas cia jau nera svarbus reiskiniai.

        Bet cia iskyla klausimas: kas yra TURTAS?

  18. Posted 2010.4.23 at 21:52 | Permalink

    Be abejo, populiariausiame lietuviškame IT bloge reikia prisilaikyti objektyvumo. Bet iš patirties sakau, sunku tėkšti argumentus, prieštaraujančius tavo nuomonei.

  19. Posted 2010.5.6 at 8:22 | Permalink

    Gražus filmukas. Bet ne visiškai tam pritariu. Tada ir paveiksliukų kopijų naudojimas be autorių leidimo nėra vagystė? Ir idėjų „nukopijavimas“ ne vagystė? Man čia panašiau į pritempimą prie sau naudingo realybės suvokimo… Aš sutikčiau, kad būtų įvesta visuotinė elektroninio turinio legalumo kontrolė, tada ir pats naudočiau tik legalų turinį, mokėčiau už jį pinigėlius, kas per brangu, to ir nepirkčiau, filmus žiūrėčiau kino teatre, muziką pirkčiau. Nebūtina viską absoliučiai pamatyti ir išbandyti – gaudami mažiau žmonės labiau jaustų pasitenkinimą tuo ką gauna, nes dabar tai jau nieko niekuo nenustebinsi, nieks žmonių nedžiugina taip kaip anksčiau. Pagaliau, juk pilna ir nemokamų produktų.

One Trackback

  1. By Sutinki su EULA? on 2010.7.15 at 14:45

    [...] Paley (pamenate ankstesnį klipą?) animacija apie programų licencijas. Mes jų neskaitome, bet spaudžiame „Agree“. [...]