Clipperz – modernus raktų sargas

Clipperz tarnyba

Nepaisant to, kad esu susikūręs pakankamai efektyvią slaptažodžių saugojimo sistemą, nesu ja patenkintas, nes ji nėra patogi. Tarkime, toks scenarijus – pamiršau savo prisijungimo prie kurio nors žiniatinklio resurso slaptažodį. Su dabartine sistema man reikia:

  1. Įkišti USB atmintinę, paleisti PStart, palaukti kol pasikraus.
  2. Paleisti KeePass, atidaryti slaptažodžių duomenų failą, įrašyti pagrindinį slaptažodį.
  3. Sąraše susirasti reikiamos tarnybos įrašą, nusikopijuoti jos slaptažodį.
  4. Persijungti į naršyklę ir įterpti nukopijuotą slaptažodį į jo laukelį.

Procesas gal ir patikimas, bet labai jau negreitas, o gaišti nesinori. Prieš kelias dienas pradėjau naudotis interneto tarnyba Clipperz, kuri vienu ypu išsprendė aibę prisijungimo ir registravimosi problemų ir dar pateikė netikėtų malonių siurprizų.

Kas yra Clipperz? Tai įvairios konfidencialios informacijos, pirmiausiai, žinoma, interneto prisijungimo informacijos ir slaptažodžių saugykla, pati nežinanti, ką saugo. Visa informacija patikimais metodais užšifruojama vartotojo kompiuteryje, o interneto tarnyba saugo tik jau užšifruotą visiškai anomiminę informaciją – registruojantis nereikia įrašyti elektroninio pašto adreso ar kitų duomenų. Taigi net tų patikimai užšifruotų failų niekas su jūsų persona negali susieti.

Nors Clipperz gali saugoti pačią įvairiausią informaciją, įskaitant banko kodus, kredito kortelių numerius ir panašiai, patogiausia ja naudotis interneto paskirčių tvarkymui ir prisijungimui, kuris tarnyboje pramintas Direct Connect.

Add to Clipperz

Prisijungus prie Clipperz, tereikia į savo nuorodų juostelę įsimesti porą žymelių. „Add to Clipperz“ reikia atidaryti prisijungimo tinklapyje, pageidautina, jau užpildžius prisijungimo informaciją. Taip bus sukuriamas kodas, kurį įterpę į Clipperz kortelės lauką ir sukursite „tiesioginio prisijungimo“ nuorodą. Visas turimas nuorodas galite atsidaryti Firefox (deja, kol kas tik Firefox) naršyklės šoninėje skiltyje (sidebar). Tai nepaprastai patogu – vietoje visų su KeePass išvardintų žingsnių man tereikia padaryti tik du: spustelėti nuorodą „Clipperz DB“ (pats ją taip pavadinau), įrašyti prisijungimo duomenis ir… viskas. Visos tarnybos ar svetainės, prie kurių reikia jungtis su slaptažodžiais, tampa pasiekiamos vienu spragtelėjimu ant jų nuorodos šoninėje skiltyje. Jokių įvedimo laukelių, kokių OK mygtukų, jokių klaidų.

Clipperz prisijungimas  Clipperz nuorodos

Geriausi yra visai netikėti dalykai, kurie gaunasi su kitais Firefox priedais. Kadangi mano sukurtos Clipperz nuorodos Foxmarks dėka kaip mat atsidūrė ir kituose naudojamuose kompiuteriuose, o užšifruotos prisijungimų nuorodos saugomos Clipperz duomenų bazėje internete, tai aš galiu visomis jomis naudotis prisėdęs prie bet kokio kompiuterio nepalikdamas juose jokio pėdsako, nes slaptažodžiai kompiuteryje taip pat nesaugomi – tik panaudojami jungiantis. Clipperz šifravimas atrodo visiškai patikimas, bet jei jums kyla abejonių, tai galite peržiūrėti viešai skelbiamą šifravimo metodiką ir kodą.

Jei Clipperz duomenų bazėje saugosite ne tik paskyrų prisijungimo duomenis, bet ir kitą svarbią informaciją, kurios gali prireikti net neprisijungus prie interneto, tai galite savo diske ar USB rakte išsaugoti specialią užšifruotą tik skaitymui pritaikytą Clipperz duomenų bazės versiją, atidaromą naršyklės lange lygiai taip, kaip atidaroma pati tarnyba internete.

Vienintelis atodūsį keliantis dalykas yra tai, kad vėl teks paaukoti kelias valandas perkelti keliasdešimt vartotojo vardų ir slaptažodžių į Clipperz (taip, aš naudojuosi labai daug interneto tarnybų), bet patogumas jas ten perkėlus yra tikrai vertas pastangų. Tai supranti tada, kai vienu pelės spragtelėjimu gali per kelias sekundes pasitikrinti savo Feedburner statistiką, pridėti papildomą svetainės el. pašto vartotoją, pakeisti serverio parametrus, patikrinti Yahoo! paštą ir taip toliau, nė karto net nepaklaustas slaptažodžio…

This entry was posted in internetas, organizacija. Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

4 Comments

  1. Posted 2007.5.25 at 15:05 | Permalink

    labai galimas atvejis, kad tokia tarnyba sukūrė tam tikrais nedorais tikslais. Aš nedėčiau, labai svarbių duomenų ten.

  2. vienastoks
    Posted 2007.5.25 at 15:08 | Permalink

    Hm? Na, pradžiai galima dėti nesvarbius, bet nepanašu, kad tai būtų nedora tarnyba. Viskas joje atrodo profesionalu, atvira ir tvarkinga. Be to ir pastangų labai daug įdėta. Yra paprastesnių būdų apgauti žmones.

  3. Posted 2007.5.25 at 17:11 | Permalink

    paprasti metodai pradeda maziau veikti :D

  4. vienastoks
    Posted 2007.5.25 at 18:31 | Permalink

    Na nežinau. Jei turi konkrečių priežasčių abejoti Clipperz, tai parašyk. Nes šiaip tai aš lyg jų ir nematau.

2 Trackbacks

  1. [...] Bandžiau naudoti Clipperz, bet per daug darbo ir riboja naršykles. Tas pats, beje ir su pačios Firefox atmintimi. Sudėjus darbo ir namų kompiuterius, turiu septynias naršykles su savo „slaptažodžių atmintimi“. Kurioje ieškoti pamiršto? [...]

  2. [...] sichronizavimą, šifruotus teksto failus, specialias programas (KeePass), net interneto tarnybas (Clipperz) – niekas nepadėjo. Atrodo, kad ne man vienam. Baigėsi viskas tuo, kad nusipirkau mažą Oxford [...]