„Kompiuterinis“ Pasaulio čempionato stebėjimas turėjo man labai neprognozuotų pasekmių: įnikęs į lenteles ir statistiką ėmiau ir nusipirkau žaidimą Championship Manager 2010. Nusipirkau jį ketindamas sužaisti čempionatą pats, bet vos paleidęs žaidimą aptikau, kad CM (kaip toliau jį vadinsiu) yra skirtas ne nacionaliniams čempionatams, o klubų turnyrams.
Na, tiek jau to – iš azarto aš visai nieko prieš pasimuliuoti ir klubinį futbolą. Tiems, kas anksčiau nesusidūrė su Championship Manager arba rimtesniu tos pačios kategorijos žaidimu Football Manager, turiu iškart pasakyti, kad tai yra strateginiai-taktiniai-vadybos žaidimai, o ne veiksmo žaidimai, kaip Electronic Arts FIFA serija. FIFA žaidimai man trunka lygiai tris sekundes, kol iš manęs atima kamuolį. Neapsimoka pirkti brangaus žaidimo dėl tų kelių akimirkų aikštėje.
Su CM viskas kur kas geriau, nes kamuolio aš apskritai negaunu. Čia aš esu pasirinkto klubo vyriausiasis treneris (tas mėlynas siluetas ant žaidimo dėžutės – žr. viršuje). Esu strategas, mokytojas, įkvėpėjas ir beveik dievas. Su labai daug išlygų.
Nors tikri „trenerių“ žaidimų gerbėjai labiau vertina Football Manager, o CM laiko labai paprastu, man ir CM sudėtingumo per akis. Jei tiksliau, tai dar nesugebėjau įsigilinti nė į dešimtadalį jo funkcijų, žaidimo režimų ir pareigų, jau nekalbant apie rimtas gudrybes.
Trys T
Nors CM susideda iš daugybės lygiagrečiai vykstančių procesų (tarp kurių pasiklysti – juokų darbas), pagrindiniai yra trys: žaidėjų pirkimas/pardavimas/mainai (Transfers), treniruotės ir taktika.
Vos pradėjus sezoną ir įvertinus gautos komandos būklę, reikia apsispręsti, kuriuos žaidėjus dėl netinkamos „kokybės“ reikia paleisti iš klubo ir pradėti ieškoti, kuo juos pakeisti. Teoriškai pamainos galima paieškoti klubo rezervininkų ar jaunimo komandose, bet gerų žaidėjų ten pasitaiko retai. Dažniausiai tenka samdyti žvalgus, kurie iš pasirinkto regiono (žr. pav.) suranda perspektyvių žaidėjų.
Skamba paprastai, bet iš tiesų yra itin sudėtinga. Mat pinigų kiekis yra ribotas (ypač mažesniuose klubuose), mokestis žvalgams (kuo daugiau moki, tuo geresnius žaidėjus pasiūlo) išskaičiuojamas iš bendros sumos, skirtos žaidėjų algoms. Negana to, dėl kiekvieno žaidėjo reikia derėtis ir su jo klubu, ir su agentu; derinti begales detalių, įskaitant premijas už gerą žaidimą ar baudos dėl sutarties su klubu nutraukimo. Labai gera vieta mokytis personalo vadybos.
Pabandęs kelis kartus paieškoti talentų savo klubui, supratau, kad prireiks pusmečio, kol prisikasiu iki pirmų rungtynių. Spjoviau ir patikėjau visą žaidėjų samdymą, atleidimą ir kontraktų pratęsimą savo kompiuteriniam asistentui.
Šis asistentas yra didžiausias CM žaidžiančio naujoko išsigelbėjimas. Kai jau visiškai nebesusigaudai, ką kur nusamdei ar nenusamdei ir vieną dieną pamatai, kad klube liko tik atsarginis vartininkas bei du luoši saugai, tai pažymi perduoti visą „kadrų“ ūkį asistentui ir lengviau atsikvepi…
Tą patį patarčiau padaryti ir su treniruotėmis. Šiaip treniruočių kūrimas yra daug paprastesnis už žaidėjų mainus, bet jos idealiai veikia tik tuo atveju, kai kiekvienam žaidėjui yra pritaikytos individualiai pagal tai, kokių savybių jam trūksta ar kurias reikia lavinti. Žaidėjų klube būna 20-25. Vienos treniruočių programos paruošimui gali prireikti 10 minučių ar daugiau (jei peržiūri ir suskaičiuoji visus žaidėjo gebėjimus). Keturias valandas ruošti treniruotes?!? Tikrovėje – tai natūralus dalykas, tačiau žaidime pusę dienos prie to sėdėti yra skausmas. Tai ir šią sritį perduodame asistentui.
Lieka trečioji T – taktika. Jau šio dalyko tai nieku gyvu asistentui neatiduočiau (nors tai irgi yra galima). Mat būtent prieš rungtynes parenkamoje strategijoje ir taktikoje glūdi visas CM žavesys. Kaip išdėlioti aikštėje žaidėjus? Ar pagal jų sugebėjimus, ar reaguojant į priešininko strategiją? Kokį kamuolio perdavimo būdą pasirinkti (jis gi priklauso ir nuo oro sąlygų rungtynių dieną – per lietų geriau siųsti kamuolį į priekį ilgais perdavimais)? Ką pasodinti ant atsarginių suolelio? Daugiau puolamosios grandies, saugų ar gynybinės? Kas greičiausiai pavargsta aikštėje? Kas yra mėgėjas užsidirbti geltonų kortelių, taip sukeldamas riziką komandai likti mažumoje? Net jei visus žaidėjų samdos ir treniruočių dalykus patikime asistentui, taktikos dalykų lieka dar tiek daug, kad užtektų penkiems žmonėms.
Žinoma, į viską iš karto nesigilini. Antraip mėnesį sėdėtum prie lentelių, kol sukurtum „tobulą“ strategiją rungtynėms (kuri po to veikiausiai nepasiteisintų). Vietoje to tiesiog imi ir žaidi toliau, mokydamasis pakeliui.
Žaidimo metu esi tikras treneris. T.y. žaidžia tavo „berniukai“, o tu tik stebi ir bandai koreguoti jų veiksmus per pertraukėles, keitimus ar didžiąją pertrauką tarp kėlinių. Jei vaizdo negana, tai dar yra smulki rungtynių statistika (kamuolio valdymas, perdavimų procentai, smūgiai į vartus, pražangos, kiekvieno individualaus žaidėjo indėlis) ir asistento pastabos, kuris labiausiai stebi priešininkų žaidimą ir stengiasi aptikti silpnąsias vietas: „Priešininkų kairysis saugas šiandien prastos formos – galima būtų tai išnaudoti“. Ką gi – per pertraukėlę virtualioje aikštėje savo žaidėjams nubraižai naują perdavimų kelią dešiniuoju kraštu.
CM leidžia visas rungtynes stebėti „realiu laiku“ (pusantros valandos!), bet tai yra beprotybė. Dažniausiai pasirenkama stebėti svarbiausius žaidimo momentus, tarp jų paspaudant pauzę, kad spėtum peržiūrėti žaidimo statistiką ir asistento pastabas.
Nors negali sakyti, kad rungtynes stebėti neįdomu. Žmogeliukai aikštėje juda daug maž natūraliai (žaidimo kūrėjai teigia, kad kiekvienam jų yra įrašyta 500 animacinių judesių), įvarčiai beveik nesikartoja ir visada yra įdomūs. Tiesa, kompiuteris keistokai reguliuoja žaidimą pagal futbolininkų lygį. Jei žaidėjas prastai valdo kamuolį, tai gavęs perdavimą jis tiesiog prie to kamuolio kažkiek laiko stovi. Matyt tai reiškia, kad jis bando tarp susipynusių savo kojų surasti kamuolį. O tuo metu prie jo lekia keli priešininkai kamuolio atimti!
Iš pradžių keikiau stoviniuojančius žioplius paskutiniais žodžiais, bet paskui pastebėjau, kad priešininkai pagal savo lygį irgi elgiasi taip pat. Taigi jei priešininkas irgi prastas, tai atlėkęs prie maniškio jis irgi sustoja. Ir stovi du kaliošai, kol kompiuteris nusprendžia, kuris vertas laimėti dvikovą dėl kamuolio. Visa tai trunka vos sekundę, tačiau atrodo kiek nenatūraliai. Vėliau pripranti – ir nieko…
Aistros
Nors CM žaidimas daugiausiai susideda iš spoksojimo į begalę statistikos lentelių, jis irgi sugeba uždegti. Imi smarkiai „sirgti“ už savo klubą, rūpestingai prižiūri techniškai stiprius, bet greitai aikštėje pavargstančius komandos „senukus“ (žaidėjus virš 26 metų amžiaus), kad jie nepervargtų ir negautų traumų. Eini kalbėtis „akis į akį“ su nepatenkintais dėl reto išleidimo į aikštę ar dėl išnuomavimo kitam klubui. Savo klubo puolėjo ir gimimo dieną prisimenu…
Sekasi tai man nekaip. Matyt vis dėlto reikia pačiam ir žaidėjų ieškoti, ir treniruotes jiems ruošti. Kadangi pats klubo išsirinkti nesugebėjau, tai leidau kompiuteriui atsitiktine tvarka parinkti. Po kelių bandymų Anglijoje ir Velse, galiausiai ėmiausi vadovauti kažkokiai nudrengtai Argentinos pirmosios lygos komandai. Jos valdyba man iškėlė tik vieną tikslą – nelikti paskutinėje vietoje turnyro lentelėje.
Iš pradžių viskas buvo gerai. Buvome net į ketvirtą vietą pakilę. Bet paskui prasidėjo traumos, mano strategijos klaidos, geltonos kortelės, 11 metrų baudiniai. Šiandien mes dar ne paskutinėje eilutėje, bet galime ten atsidurti iki sezono pabaigos. Labai dėl to sielojuosi. Guodžiuosi bent tuo, kad tai pirmas mano sezonas. Įgudęs kito klubo nebepaskandinsiu.
Per tą Championship Manager vos tikro futbolo nepamiršau. Todėl perspėju susidomėjusius CM žaidimą atidėti po čempionato. Jei futbolo pasirodys per mažai, galėsite jį virtualiai pratęsti, kiek norėsite. Jei taip iš tikrųjų padarysite, pasidalinkite gudrybėmis – gal man vis dėlto pavyks išgelbėti tą nelemtą argentiniečių klubą nuo visiškos gėdos?
13 Comments
Man toks įdomus klausimas iškilo. Ar prieš pirkdamas domėjaisi?
Jei taip tai kas paskatino pirkti būtent championship manager o ne kitus (football manager, fifa manager) ?
Paprastas dalykas: CM vienintelis, kuris yra Mac kompiuteriams. :)
Dziugai klysti, Football manager tikrai yra macams. Championship manager yra labai nevykes bandymas vytis football manager, kuris yra neabejotinas lyderis situ zaidimu kategorijoje. CM pilnas klaidu ir toli nuo realybes, bet jei visgi uzveze, nuosirdziai patariu nusipirkti ir FM 2010. Tai sako zmogus sita zaidimas zaidziantis virs 10 metu ;)
Taip, FM – realistiškesnis, išsamesnis, bet tuo pačiu ir sudėtingesnis, labiau laikui imlus daiktas. Manau kad pradžiai užtenka ir CM – jau ir taip Džiugas skundėsi, kad per daug visokių pasirinkimų. Kai CM pasidarys ‘lengva’, tada bus galima imtis ir sudėtingesniojo FM.
Patiko: „Ir stovi du kaliošai, kol kompiuteris nusprendžia, kuris vertas laimėti dvikovą dėl kamuolio“ )))
man teko šį užkratą sukrimsti. Žaidžiau fifa manager 04 ar 05 ar net 06 jau net tiksliai nepamenu. tiek užsikabinęs buvau kad net jaunieji šių dienų talentai pasenę buvo ir galiausiai save game failas tapo corrupted.
Kažkada bandžiau ir CM bet nelabai užkabino po Fifa manager ;) reikėjo persiorientuoti. bet per šį čempionatą vėl kirba mintis prisėsti prie tokio tipo žaidimų, bet bijau kad labai daug laiko suris ir vėl pasinersiu :/
Ech Džiugai, priminei senas nuodėmes… :) Kaip ir realiam futbole, čia būna pakilimų ir nuosmukių. Treniravimą tai gali palikti kompiuteriui – kad geriau padarytum, labai daug laiko reikia. Aišku tų dalykų kokybė priklauso ir nuo personalo (Assistant Manager ir kt.) įgūdžių, todėl patarimas – šitoj vietoj netaupyti. Kalbant apie transferus, asistentui paprastai patikiu tik kontraktų atnaujinimus, o naujų žaidėjų stengiuosi ieškoti pats – kai įgundi, suderinti sutarties sąlygas sekasi pakankamai greitai – tik žaidėjus reikia pasirinkti „pagal savo nosį“. Labai pasistengus galima prisivilioti dviem lygom aukščiau žaidžiančią „žvaigždę“, bet bus apleistos kitos sritys, gali kentėti kitų žaidėjų moralė, o ir pati žvaigždė nepernelyg gerai jausis.
Aš kol kas Škotijos žemiausioj lygoj sužaidžiau trejas draugiškas (dvejas pralaimėjau, vienas baigiau lygiosiomis) ir laimėjau vienas iššūkio taurės varžybas. Viskas būtų pusė velnio, jei per taurės varžybas traumos nebūtų gavęs vienas iš pagrindinių saugų. Iškrito trims mėnesiams ir pradėjo šnekėti apie karjeros pabaigą… O blogiausia, kad visiškai neturiu biudžeto naujiems žaidėjams – net ir atlyginimų biudžete. O valdyba tikisi, kad pakovosiu dėl lygos nugalėtojų vardo – su vos keturiais atsarginiais ir vienu vartininku sudėtyje… Smarkiai įtariu, kad vėliausiai po šio sezono teks ieškotis naujos komandos – ne savo noru žinoma. O kai tave išmeta žemiausioje lygoje, naują darbą susirasti – sunku…
O! Kaip malonu, kad atsiliepė dar vienas žaidžiantis! Dėl treniruočių visiškai sutinku – keli mano bandymai sukurti kiekvienam žaidėjui individualias treniruočių programas kol kas naudos nedavė. Tačiau kadangi tradicinėmis treniruotėmis apkrovus žaidėjus vis rašoma, kad „komanda dirba nepakankamai“ (underworked), tai mąstau, ar neverta kiekvienai žaidėjų grupei (vartininkams, gynėjams, saugams, puolėjams) padaryti sustiprintą treniruočių planą (tiesiog pridėti dar 2-3 segmentus). Tik tuomet traumų galimybė padidės. O traumos, kaip gerai pastebėjai, gali bet kokius planus sugriauti.
Traumos yra futbolo, taigi ir CM realybė – užtai komanda ir turi apie 10-12 atsarginių žaidėjų, o dažnai – ir rezervinę komandą. Tą tiesiog reikia turėti omenyje ir „įplanuoti į strategiją“. Jei per sezoną neužpuola bent 5-6 rimtesnės traumos, reiškia, kad ypatingai sekasi. Savaitę dvi trunkančių patempimų aš čia neskaičiuoju – jų gali tikėtis po kelis per mėn.
Netikėta mano atveju buvo tik tai, kad žaidėjas sugalvojo dėl traumos baigti karjerą – ne senas buvo dar. Man patinka pradėti žaisti nuo mažų, žemose lygose esančių klubų – taip realistiškiau – juk niekas nepradeda karjeros pvz Manchester United klubo vadovo poste. Aišku su mažumu ateina ir specifinės problemos – ten nėra nei pinigų, nei ilgo atsarginių suolelio, rezervinės komandos ar jaunimo ugdymo programos, todėl žaidėjams pamainos reikia ieškoti „iš šalies“ ir „už dyką“, o tai jau gana sudėtinga.
panašus į FM, gal net dar kiek paprastasnis, bet žaidžiamas online – http://www.footballdotmanager.com pagrindinis skirtumas nuo kitų menedžerių, kad lygos žaidžiamos greitai (nors yra įvairių), tai jei nori gali rinktis tokias kur kiekvieną dieną reikės prisijunginėt tikrintis kas vyksta, arba rinktis lėtesnes lygas. bent anksčiau nemažai lietuvių žaidė, dabar vos keli, bet visai įdomu ;-) patikrink.
nu sitas blogo rasytojas tai su fule suskelia. tai jam stebet varzybas teksiniu pavidalu ziauriai gerai, tai jam fule lost tai menedzeris. jei nori ziuret fule ziuri stadijone ar per telika, o jei nori zaist tai eini i lauka ir spardai kamuoli arba blogiausiu atveju kokia fifa ar dar ten kazkoks yra geras. o cia tai mazdaug: paloskime per linux console komandinej eilutej futbola.
Kaip kamuolys apvalus, taip ir futbolo žaidėjų yra visokiausių. Vieniems patinka patiems kamuolį spardyti, kiti to nenori/negali daryti. Kai kam patinka kamuolį gainioti ekrane – gali padaryti tokius triukus apie kokius realybėj tik pasvajotum. Dar kitiems patinka gilintis į futbolo verslo ir vadybos pasaulį, dėlioti taktines schemas, formuoti komandą ir valdyti jos finansus. Tas pats juk ir su karo žaidimais – vieniems patinka patiems palakstyti su šautuvu, kiti labiau nori davinėti komandas armijos daliniams, o tretiems įdomiausia rūpintis, kaip tą armiją suburti ir išlaikyti.
Jei tau patinka vienoks žaidimo žanras, tai nereiškia, kad kiti neturi teisės egzistuoti. Jei krepšinio gerbėjas pasakytų – kas čia per žaidimas, kur 20 kvailių pusantros valandos paskui vieną kamuolį laksto, o rungtynės baigiasi 0:0, geriau eikit krepšinį žaisti – tai būtų nepagarba visiems futbolo fanams. Paprasčiau būtų tiesiog susirinkti žaislus ir kiekvienam eiti žaisti į savo „smėlio dėžę“. Mes su Džiugu eisim futbolo klubų valdyti, tu – į aikštę kamuolio spardyti, o dar kažkas – kompiuterio ekrane pleškint ateivių…
tai tas tai jo. bet man toks yspudis kad mazdaug „PROGRAMERIAI susirinko futbola palost“