Žinau. Atrodo, kad sėdau ant vieno arklio jau daugiau kaip savaitei, bet kad naujoji Mac App Store iš tiesų turi tiek problemų… Visos jos nė netelpa į vieną įrašą. Nepaisant to, nebeketinau grįžti prie MAS, tačiau 1) atradau dar vieną trūkumą; 2) gavau laišką iš MOApp kūrėjų, kuriame išdėstomas požiūris į naująją Apple programų parduotuvę.

Minėtas MAS trūkumas yra susijęs su Apple geodiskriminacine sistema parduotuvėse – kaip iTunes, taip ir MAS parduotuvės yra skirtingos daugumai šalių. Iš vienos pusės tai yra gerai: matai savoje šalyje populiariausias programas, skaitai „savų“ parašytas pastabas apie programas gimtąja kalba. Tačiau tai, žinoma, yra ir geras mechanizmas apriboti programų sklaidą tam tikroms šalims. Vienos jų – tik JAV rinkai skirtos Hulu ar Pandora, yra iš dalies suprantamos dėl licencinių susitarimų. Kitos – tokios kaip Discover (tiesiog dailiau sudėliota Wikipedia iPad planšetėms) ar Google produktai – yra visiškai nepateisinamos. Klausimas, kodėl Google Earth galima parsisiųsti iš lenkiškos iTunes parduotuvės, bet ne iš lietuviškos, man yra vienas įdomiausių…

Tačiau iTunes parduotuvėje bent jau galima persikraustyti iš vienos šalies į kitą be didesnių nuostolių. Aš neseniai persikėliau iš lenkiškos (nes pradėjau joje pirkti dar tais laikais, kai lietuviškos nebuvo) į lietuvišką iTunes App Store. Tai nepatogu, nes reikia iš naujo parsisiųsti kiekvieną įsigytą programą (mano atveju – 239 programas telefonui ir planšetei), bet persikėlus visos programos toliau atnaujinamos jau lietuviškoje parduotuvėje. Todėl verta sugaišti kelias valandas persikėlimui. Persikeldamas praradau tik Google programas.

Mažumėlę pyktelėjau dėl Google politikos, bet tai ką dabar padarysi? Tiesiog pakeičiau naršyklėse paiešką į Bing. Bing, beje, aš jau du mėnesius naudoju iPade – visai sėkmingai. Tad po „pilotinio“ projekto perjungiau paiešką ir kitur. Gmail ir Google Reader pakaitalų aš veikiausiai niekada nerasiu, bet dėl jų labai nesigraužiu, nes neleidžiu Google uždirbti iš jų naudojimo – tiek viena, tiek kita tarnyba naudojuosi ne tiesiogiai, o kitose programose (atitinkamai Apple Mail ir Reeder), tad Google man reklamų nerodo.

Ak, bet aš nuklydau. Tai štai – su Mac App Store aukščiau aprašyta migracija iš vienos šalies parduotuvės į kitą kol kas neveikia. Lenkiškoje parduotuvėje įsigytų programų iš naujo pirkti nereikia (kaip ir iTunes, Apple tiesiog primena, kad jau tokią esi įsigijęs ir pasiūlo ją parsisiųsti pakartotinai), tačiau į pirkinių sąrašą jos nepatenka ir versijų atnaujinimai joms taip pat neveikia. Va taip.

O ką programų kūrėjai?

Man, kaip vartotojui, MAS yra dar labai labai netobulas produktas. Bet nežinia, kaip programuotojams. Kai kurie jų rašė apie MAS problemas, tačiau santūriai ir labai siaurai – tik apie programų migraciją (tiksliau jos nebuvimą). O štai Michaelo iš MOApp laiškas plačiau atskleidžia pokyčius, kuriuos Mac programų kūrėjams atnešė Apple parduotuvė.

Kelios citatos iš MOApp laiško jų programų pirkėjams:

• „Jums nereikia jaudintis dėl įsigytų programų“. Kaip ir kiti Mac programų kūrėjai, MOApp laikosi pažado atnaujinti anksčiau įsigytas programas. Tam pakartotinis programos pirkimas iš MAS nereikalingas. „Jokių programų pakartotinai jums nereikės pirkti. Taškas“. MOApp pozicija įdomi tuo, kad MAS kuriamos programos yra visiškai kitos, nei tos, kurios parduodamos tiesiogiai. Tai sprendimas, kurio kitur dar nebuvau matęs.
• „Vokietijoje Apple dalis yra 40%“. Jei amerikiečiai svarsto, ar 30% komisinių nėra per daug nuo programos pardavimo kainos, tai Apple iš vokiečių (MOApp yra Vokietijos bendrovė) ima beveik kaip valdžia – visus 40%. O kai kuriose šalyse šis procentas yra dar didesnis…
• „Man rūpi programų ir pagalbos vartotojams kokybė“. Kainų spaudimas MAS parduotuvėje verčia mažinti kainas, aukojant ir tą, ir kitą. Pakankamai uždirbti pavyks vos keliems. „Šiuo metu 7 vieta kategorijoje reiškia 7 per dieną parduodamas programas. Pakanka tik katei pamaitinti…“
• „Aš nepažįstu savo vartotojų, kurie perka programas iPhone ar Mac App Store“. Michaelui ta pažintis svarbi. „Tai padeda gerinti kokybę ir santykius…“

Na ir viena citata be komentarų: „Jei taip nutiktų, kad ateityje man teks prekiauti programomis tik per App Store, o jūs reikalausite tik žaidimų, žaidimų, žaidimų ir… na, žaidimų – ką gi. Aš dar galiu rašyti knygas, kurti muziką, o ir Ubuntu vis tobulėja ir tobulėja…“

Nežinau, kiek programų kūrėjų mąsto panašiai kaip MOApp žmonės, bet akivaizdu kad tokia neapgalvota ir neišbaigta tarnyba kaip MAS įnešė labai daug sumaišties. Belieka tikėtis, kad tai tėra 1.0 versijos bėdos, nors kodėl visas klaidas reikėjo daryti turint iTunes parduotuvės patirtį, man yra dar viena paslaptis…

Vakar išbandžiau naująją Mac programų parduotuvę. Tie iš mūsų, kas jau naudojosi iTunes App Store telefono ar planšetės programų pirkimui, iš esmės nieko naujo nepamatė, išskyrus nebent kitos išvaizdos programos „galvą“ su skyrių piktogramomis.

Mac parduotuvėje šiuo metu yra kiek daugiau kaip tūkstantis programų. Pasirinkti yra iš ko, bet kaip visuomet su Apple parduotuvėmis naudingiausia yra paieška, nes kategorijų sąrašai lėtokai vartosi, o pagrindiniame lange siūlomos programos keičiasi per lėtai tokiems nekantruoliams kaip aš.

Kaip matyti iš paveikslėlio, pabandžiau įsigyti kelias skirtingų kategorijų ir kainų programas. Dejumble yra dar viena (taip, aš jas visas kolekcionuoju) darbų planavimo programa, bandanti suderinti Notational Velocity įkvėptą plikai tekstinę spartą (su kategorijų # „heštegais“) ir Wunderlist tipo nematomą sinchronizavimą su iPhone versija. Šis pirkinys buvo brangiausias (apie 56 Lt).

Twitter (arba Tweetie 2.0, jei pagal kilmę) yra nauja oficiali versija Mac sistemoms, kuri šiaip dalinama nemokamai. Tweetie aš kažkada buvau nusipirkęs. Dabar tie pinigėliai kaip ir „išmesti“, bet ne visai – senieji Tweetie pirkėjai nebuvo pamiršti: jiems programuotojai įdėjo į parinktis keletą specialių slaptų funkcijų, kurios įjungiamos tik įrašius pirmosios versijos registracijos kodą.

Nieko labai atominio čia nėra, bet vis tiek tai yra puiki dovana tiems, kas kažkada sumokėjo už dabar nemokamą programą. Be to, šiems „lojalistams“ sudaryta galimybė parsisiųsti ankstyvesnes, dar viešai neprieinamas bandomąsias programos versijas. Šaunu.

Weather HD – mano bandymas dirstelėti, kaip atrodo kompiuteryje „telefoninės“ programos po vieną dolerį. Pusė bėdos atrodo, nors lyginti funkcionalumą su tikromis Mac programomis kažin ar verta, netgi nemokamomis. Aišku, mano skubotas ir pusiau atsitiktinis Weather HD pasirinkimas gal nebuvo pats geriausias – esu tikras, kad yra programų po dolerį, kurios vertos vietos ir bent viename iš mano kompiuterio ekranų.

Na, ir galiausiai Peggle (žaidimas mamai) – tai bandymas pirkti iš kito kompiuterio ir patikrinti Apple pažadą, kad sykį įsigijęs programą, galėsi ja naudotis visuose savo kompiuteriuose be jokių knebinėjimųsi su licencijom ir „autorizavimų“. Taip ir yra. Viename nusiperki – atsiranda visuose. Belieka tik paspausti mygtuką „install“, jei ta programa dar neįdiegta.

Vieninga licencijų tvarka – pliusai ir minusai

Didžiausias privalumas yra tai, kad vartotojas išlaisvinamas nuo licencijų priežiūros ir administravimo. Per naudojimosi Mac metus aš esu nusipirkęs kelis šimtus programų ir žaidimų. Vieni jų tradiciškai registruojami su el. pašto adresu ir įvairaus ilgio raidžių bei skaičių kratiniu („registration key“). Kiti naudoja panašią sistemą, tačiau nori vartotojo vardo ir pavardės šalia jo el. pašto. Dar kiti atsiunčia specialų šifruotą failiūkštį, kurį reikia arba atidaryti su pačia programa, arba išsaugoti nurodytame aplanke (Windows pasaulyje taip daro WinRar). Patys bjauriausi yra tie, kurie „administruoja“ licencijas savo svetainėje ir riša jas prie techninės įrangos – jei nori perkelti programą į naują kompiuterį, turi pirma senajame licenciją deaktyvuoti, o po to naujajame ją vėl iš naujo priskirti. Nyku.

Dėl visos šios makalynės turiu bent dvi programas, kurios skirtos vien programų raktų, registracijos failų ar prisijungimo informacijos saugojimui. Tikiuosi, kad netrukus man jų paslaugų nebereikės – Mac App Store įsigytų programų licencijos tvarkomos visiškai „nematomai“. Tereikia būti prisijungus su Apple ID, kuris yra tas pats ir telefono/planšetės ar muzikos parduotuvei.

Didžiausias trūkumas yra tai, kad su Mac App Store prasideda nauja licencijų tvarka, visiškai nesuderinama su ankstesniąja. Į klausimą, ar galima atnaujinti Mac programų parduotuvėje anksčiau įsigytas versijas, atsakymas yra kategoriškas NE (beje, fantastiška svetainė). Tam tikra prasme tai yra suprantama – neįsivaizduoju, kaip Apple galėtų „importuoti“ visą minėtą programų licencijų įvairovę nesusiveldama.

Tai ką daryti? Nejau teks pirkti programas antrą kartą? Ar lygiagrečiai egzistuos dvi licencijavimo sistemos? Aš labai tikiuosi, kad ne.

Sprendimų yra įvairių. Pats draugiškiausias vartotojui būtų toks, kai programos kūrėjai kiekvienam iki šiol nusipirkusiam jas išsiųstų el. paštu programos kainos Mac App Store dydžio nuolaidos kodą. Tuomet beliktų ištrinti seną versiją ir parsisiųsti programą iš Mac programų parduotuvės. Užimtų šiek tiek laiko, bet visi liktų patenkinti.

Kitokį sprendimą pasirinko Realmac Software. Jie išleido naujas programų versijas, kurios yra tik Mac App Store ir gerokai sumažino jų kainas. Taigi naujiems vartotojams tai „akcijinė“ vilionė, o senieji gali apsimesti moką versijos atnaujinimo mokestį. Man toks variantas nepatinka, nes aš labiau vertinu vartotojų lojalumą nei Realmac žmonės. Man atrodo, kad esami programų vartotojai už naują programos versiją visada turėtų mokėti bent šiek tiek mažiau už „naujokus“.

Jau dabar aišku, kad migracija į Apple programų parduotuvę bus palaipsnė. Šiandien App Store net ne visas anksčiau įdiegtas programas mano kompiuteryje atpažįsta, nors prie tų, kurias atpažįsta, vietoje pasiūlymo pirkti yra pilkas neaktyvus mygtukas „installed“. Bet be „reinstall“ galimybės.

Apibendrinant, man ši nauja licencijų tvarka atrodo pagrindinis Apple parduotuvės privalumas, lyginant ją su kitomis panašiomis. Žinoma, programų diegimas irgi maloniai supaprastintas. Vos tik nusiperki programą, jos piktograma šokteli į programų dėtuvę (gražus toks animacinis efektas) ir tuojau pat parsisiunčia (matosi piktogramoje siuntimo eiga – visai kaip iPhone/iPad). Šiaip priekaištų parduotuvei kaip ir neturiu – viskas veikia tvarkingai.

Ak, taip! Žinau, kas bus labai nepatenkintas Apple Mac parduotuve. PayPal. Juk iki šiol 90% programų pirkdavau būtent per juos. O dabar šį verslą paveržė Apple.

Kaip dažnai bekeistum ekrano foną, kartais to negana – imi ir užsimanai ko nors originalesnio. Vakar iš nežinau.lt skaitytojo Petro gavęs nuorodą į BumpTop demonstracinį klipą ėmiau ir parsisiunčiau pabandymui (yra versijos ir Mac, ir Windows). Nors kai kurios funkcijos veikia tik mokamoje Pro versijoje, ir su nemokama pažaisti smagu.

BumpTop yra „pseudotrimatė“ aplinka mūsų darbastaliui. Vaizdas toks, tarsi iš perspektyvos žvelgtume į atidarytą stalčių. Matosi jo dugnas (pagrindinis darbinis plotas) ir trys sienelės, iš kurių funkcionaliausia galinė, nes ant jos galima prisegti nuotraukas ar užrašų lapelius.

Nuo įprasto darbastalio BumpTop skiriasi tuo, kad čia iš tiesų viskas „bumpsi“ – t. y. pažerti objektai išbyra į krūveles, sąveikauja vienas su kitu. Galima dokumentus sudėti į tvarkingas krūveles pagal rūšį, o galima pramogai juos sumesti bet kaip. Gal taip ir nenaudinga, bet užtat įdomiau. Dokumentų ir nuotraukų dydį galima keisti – svarbesnius ar gražesnius padidinti, kitus surūšiuoti kaip pašto ženklus albume.

Tiek to programos funkcionalumo ir tėra – tai labiau žaislas, nei įrankis produktyvumui didinti. Nemokamą versiją išbandyti verta: ji ne itin reikli atminties ir man pasirodė pakankamai stabili. O gal kai kam išties geriau dokumentus susidėlioti būtent taip – vizualiai, kaip ant tikro darbo stalo?

Naršyklių savaitė baigėsi (rekomendacijas galite rasti puslapyje „Nežinau geresnio…“), šios savaitės tema – slaptažodžių sprendimai. Aš ir vėl aprašysiu rekomenduojamą MacOS X programą, o kolegos – sprendimus, naudojamus Linux ir Windows OS. Primenu, kad prisijungti gali visi norintys. Tik nepamirškite pranešti, kad galėčiau įtraukti į rekomendacijų sąvadą.

Rašant apie tai, kaip geriausia saugoti slaptažodžius ir kitą prisijungimo informaciją visiškai nebūtina apsiriboti kompiuteryje diegiama programine įranga. Gali būti, kad poreikius geriausiai atitinka pačioje naršyklėje įdiegta slaptažodžių išsaugojimo funkcija, o gal naudojate interneto tarnybą, pavyzdžiui LastPass, su naršyklės įskiepiu?

Aš kadaise pradėjau nuo KeePass programėlės Windows sistemoms. Vėliau daugiausiai naudojau pačių naršyklių įsiminimo funkcijas, duomenis sinchronizuodamas per Xmarks tarnybą arba Mozilla Weave, nors teko išbandyti ir Clipperz, ir LastPass. Pradėjus dirbti su Mac ir Safari naršykle, problema ir vėl iškilo. Kadangi šį kartą buvau pasiryžęs sumokėti už tikrai patogų sprendimą, galimybės rinktis padidėjo.

Pabandžiau naudoti LastPass tarnybą (jos įskiepis veikia su Safari), tačiau man ji pernelyg dažnai neįsijungdavo kartu su naršykle. O kadangi LastPass nusiurbia iš naršyklių duomenis į savo šifruojamą saugyklą internete ir iš naršyklių ištrina (tai nebūtina, tačiau rekomenduojama nuostata), įskiepiui nepasileidus likdavau išvis be galimybės prisijungti – nebent atsimindavau vardą ir slaptažodį pats. Tokia situacija visiškai netenkino…

Paskaitęs rekomendacijas užsienio svetainėse parsisiunčiau bandomąją 1Password versiją. Ši programa tikrai nėra pigi – pilna versija kainuoja 40 dolerių, tačiau nutariau įsigyti, jei tik ji atitiks visus mano keliamus reikalavimus. Štai jie:

1. Maksimalus suderinamumas su kuo daugiau naršyklių, nes naudoju ne vieną.
2. Galimybė sinchronizuoti duomenų bazę per kelis kompiuterius, o gal ir telefoną.
3. Automatinis arba pusiau automatinis prisijungimas bei tinklalapių anketų užpildymas.
4. Galimybė rūšiuoti duomenis ir patogiai juos redaguoti.
5. Saugių slaptažodžių generavimas.
6. Kitos papildomos funkcijos.

1Password iš esmės visus reikalavimus atitinka, nors kol kas nėra integruota su Chrome ir Opera. Duomenys gali būti sichronizuojami per DropBox ar MobileMe (su 1PasswordAnywhere) arba per belaidį tinklą. Yra ir 1Password versija iPhone telefonui, kurią irgi įsigijau.

Programos įskiepis naršyklėje nuolat budi ir įsimena vardus, slaptažodžius, anketų laukelių duomenis. Čia pat galima sugeneruoti sudėtingą saugesnį slaptažodį – kai jį atsimena programa, nėra kliūčių naudoti sunkiai įsimenamus slaptažodžius su skyrybos ženklais ir pan.

Naudojant programą naršyklės gauna naują meniu, kuriame yra „Go & Fill Login“ adresynas. Jis veikia taip pat, kaip naršyklės žymos, tačiau ne tik atidaro svetainę, bet ir užpildo laukelius bei prijungia. Greita, paprasta ir saugu, nes šį pildymą galima rakinti po nurodyto laiko tarpo arba apskritai naudoti tik su šeimininko slaptažodžiu.

Duomenų bazė yra labai patogiai peržiūrima ir redaguojama. Kiekvienam jos elementui galima paskirti žymas, kad vėliau vienu ypu rastumėme „tinklaraščius“, „ftp“ ar kitas duomenų grupes.

Tačiau galutinai mane įtikino atsisveikinti su beveik 100 litų papildomos šios programos funkcijos. Iš esmės 1Password yra ne tik slaptažodžių saugykla bet visas skaitmeninis seifas. Čia galima saugoti bankų kortelių duomenis, tapatybės dokumentų duomenų kopijas, yra šifruojamas žurnalas slaptiems užrašams ar dienoraščiui ir įsigytų programų registracijos informacijos saugykla (jos vaizdą ir matote paveikslėlyje).

Ji, kaip ir visa 1Password programa, yra dailiai padaryta ir veikia labai sumaniai. Kad įrašų nereikėtų daryti rankomis, pakanka nutempti ant lango įtraukiamos programos piktogramą – 1Password pati „pasiima“ paveikslėlį, versijos numerį, pavadinimą, datą. Belieka nukopijuoti licencijos raktą ir viskas. Įdomu, kad programoje numatyti ir tie atvejai, kai licencija aktyvuojama ne serijiniu numeriu, o specialiu failu – tą failą galima nutempti ant programos aprašo ir jis bus išsaugotas kaip prisegtukas.

Dėmesys saugumui matyti ir iš smulkmenų. Pavyzdžiui, nukopijavus programos serijos numerį ar slaptažodį iš 1Password į laikinąją kompiuterio atmintį, jis po 90 sekundžių iš ten pašalinamas.

Iš čia ir mano išvada – nežinau geresnio slaptažodžių sprendimo Mac sistemoms už 1Password. Puikiausiai žinau, kad jis ne kiekvienam. Daugybė žmonių puikiausiai išsivers su nemokamomis tarnybomis ir naršyklės funkcijomis. 1Password yra tiems atvejams, kai jų funkcijų negana.

Vietoje įžangos

Nežinau.lt turi tokį puslapį, kuris vadinasi „Nežinau geresnio…“. Jis dažnai lankomas, bet neatnaujintas jau gal du metus. Buvau sumanęs jį nuoširdžioms asmeninėms programų ir interneto tarnybų rekomendacijoms su nuoroda į jas aprašančius straipsnius. Viskas tik tai, ką naudoju pats su aiškiomis priežastimis, argumentais ir alternatyvomis, jei tie argumentai neįtikina.

Peržiūrinėdamas svetainės statistiką pamaniau, kad reikia būtinai tą puslapį atnaujinti. O kad rekomendacijos būtų kiek platesnės ir objektyvesnės, pakviečiau prisijungti ir kolegas. Aš ketinu rašyti apie Mac programas, Karolis pažadėjo pagelbėti su Linux, o Povilas – su Windows programomis. Žinoma, čia tik tie, kuriuos aš pabaksnosiu retkarčiais, kad nepamirštų – prie projekto gali prisijungti visi, kas tik nori.

Planas toks: kiekviena savaitė yra skirta tam tikros rūšies programoms. Šią savaitę pradedame nuo naršyklių, o paskui pratęsim apie grafiką, muziką, darbų planavimą, sistemos priežiūrą ir t.t. Savaitės tema parašyti rašiniai bus apibendrinti „Nežinau geresnio…“ puslapyje. Visi, kuriuos rasiu, ne vien mano, Karolio ir Povilo. Tokiu būdu ir rekomendacijas skaitytojams atnaujinsime, ir patys pasidalinsime savo patirtimi.

Safari 4.0 (Mac) – už spartą ir paprastumą

Kodėl? Safari yra standartinė MacOS X naršyklė, kaip Internet Explorer Windows aplinkoje, todėl dauguma Mac vartotojų ją ir naudoja. Per šiuos metus išbandžiau visas naršykles Mac kompiuteriams, kokias tik sugebėjau rasti, tačiau galiausiai vėl grįžau ir pasilikau su Safari. Na, bent jau pagrindiniam kasdieniam naršymui. Pagrindiniai motyvai – sparta, paprastumas ir gera integracija su OS bei kitomis programomis (tempiami adresai, teksto blokai ir t.t.).

Safari sąsaja labai kukli – jei išjungsime adresyno juostelę, tai lange liksime beveik tik su interneto turiniu. Man tai yra privalumas: papildomi mygtukai, šoninės skiltys, įrankinės ir kiti priedai labiau blaško, nei duoda kasdienės naudos. Safari naudojamas WebKit variklis yra vienas sparčiausių, jei ne sparčiausias rinkoje. Be to, ir jo suderinamumas nešlubuoja: korektiškai matau ir galiu naudotis visomis man reikalingomis interneto tarnybomis. Norėdamas palikti sau „pliką naršymą“ aš nesinaudoju nei Safari adresynu, nei RSS skaitymo galimybe, nes tam yra geresnių programų.

Nors Safari turi įvairių įskiepių, naudojuosi tik vienu, 1Password, kuris man padeda prisiminti slaptažodžius ir kitus prisijungimo duomenis. Tiesa, Safari, kaip ir kitos naršyklės. gali įsiminti prisijungimo duomenis, bet tai nėra pats saugiausias sprendimas. Per MobileMe tarnybą mano Safari adresynas yra sinchronizuojamas su nešiojamuoju kompiuteriu ir telefonu – tai dar vienas svarbus privalumas, dėl kurio naudoju Safari.

Vienintelis dalykas, kurio man trūktų – integruotas su paieška adreso laukelis. Naršyklė nesusivokia, kad į adresą įrašytas žodis, netinkamas kaip URL, yra vartotojo prašymas atlikti paiešką, ir tai kartais (kai pamirštu paspausti Cmd+Alt+F) nuvilia. Google Chrome universalusis laukelis būtų daug patogiau.

O jei ne? Suprantu, kad Safari minimalizmas – ne kiekvienam. O gal kaip tik – yra norinčių dar didesnio vaizdinio asketizmo? Kai man norisi maksimalaus stabilumo (kiekviena kortelė – atskiras procesas) ir švaros, aš naudoju Stainless. Stainless buvo įkvėptas Google Chrome, tačiau dabar tai visai nesusijusi naršyklė. Google Chrome irgi galima naudoti (nors ir labai pavėlavusią į Mac pasaulį), tačiau ankstyvoji jos versija yra labai nesuderinta su pačia MacOS X: keistai atrodo kortelės, adresas nenutempiamas iš adreso laukelio, nėra RSS aptikimo ir dar daug skylių.

O kaip gi Firefox? Nors Firefox pelnė žmonių simpatijas dėl universalumo ir priedų įvairovės, man tai ilgainiui tapo kliūtimi ja džiaugtis. Perkrauta įskiepiais Firefox dar iki pirmo tinklalapio atidarymo užima tiek atminties, kiek Safari ar Stainless su tuzinu atvirų svetainių. Tačiau norinčiam viską turėti viename ko gero yra pasirinkimas tik tarp Firefox ir Opera…

Seniai neberašiau apie programas – pats pasiilgau tokių tekstukų. Todėl laisvos formos rašinuke pasidžiaugsiu šios dienos derliumi – Chrome naršyklės (beta) versija Mac kompiuteriams ir šaunia programa Notify, kuri man leidžia uždaryti pašto programą ir Gmail kortelę naršyklėje.

Nors neoficialios Chrome versijos Mac kompiuteriams buvo viešai prieinamos jau kelis mėnesius, tikroji „beta“ išleista vos prieš parą. Ji beveik visiškai identiška Windows versijai su vienu svarbiu „bet“ – plėtiniai yra išjungti. Būtent išjungti, o ne įdiegti, nes su Chromium atmaina tuos plėtinius nesudėtinga įjungti. Veikiausiai Google nespėjo iki galo patikrinti plėtinių suderinamumą su nauja Mac versija, todėl nusprendė, kad geriau palaukti, nei rizikuoti naršyklės nestabilumu.

Kadangi prieš tai gerą pusmetį naudojau tik Safari ir Stainless naršykles, tai buvo labai įdomu palyginti pirmuosius įspūdžius.

Pagrindinis Chrome privalumas yra jos adreso laukas. Sakykit, ką norit, rašyti bele ką į jį yra nepaprastai patogu. Įtariu, kad pripratusiems prie Chrome yra labai sunku naudotis kitomis naršyklėmis, kurios atskiria paieškos ir adreso laukelius.

Pagrindinis Chrome trūkumas, lyginant su Safari ir Stainless yra sparta. Subjektyviai vertinant, ji yra mažesnė. Tiek naujai, tiek ir pakartotinai lankomos svetainės kraunasi nuo sekundės iki kelių sekundžių lėčiau. Tai nedaug, bet jaučiasi netgi nematavus su chronometru. Žinoma, vėliau ta pati subjektyvioji sparta turėtų padidėti, nes Chrome sukaups laikinojoje atmintinėje nepasikeitusių tinklalapių elementų atsargą.

Padariau Chrome naršyklę pagrindinę – žiūrėsim, kaip seksis.

Kitas dienos gėris yra mažutėlė programėlė Notify. Nežinau, ar kitos OS turi jos atitikmenį – kai naudojausi Windows, tokio įrankio neturėjau.

Notify „variklis“ yra paprasčiausia pranešimų apie naujus el. pašto laiškus sistema. Nieko naujo, ar ne? Skirtumas tik tas, kad Notify leidžia ne tik gauti pranešimus apie laiškus, bet ir peržiūrėti juos neatidarius pašto programos ar naršyklės ir netgi atsakyti į juos. Kadangi Notify išsiskleidžia nedideliame kabančiame langelyje virš kitų, labai paprasta į skubius laiškus atsakyti, neatsitraukiant nuo dienos darbų.

Surašius programos funkcijas, jos atrodo niekinės, bet, kaip dažniausiai būna su išradingomis programomis, ne funkcijų gausoje yra esmė, o patogume jomis naudotis. Naujo pašto peržiūra ir atsakymai į laiškus yra tokie greiti ir paprasti, kad šiandien tikriausiai buvo pirma diena mano gyvenime, kai aš atsakiau į visus gautus laiškus. Dažnu atveju galima išsiversti apskritai neatidarius pašto programos ar Gmail naršyklėje.

Šios naujosios funkcijos atsirado Notify 2.0 versijoje. Ji, tiesa, tapo mokama. Turintys Notify 1.x gali toliau naudotis nemokamais pranešimais (kurie veikia daug geriau už Google Notifier), tačiau aš nesigailiu sumokėjęs už 2.0 Pro 10 dolerių. Programa tikrai to verta.

Nesusiję dalykai: sergu, bet sveikstu. Ieškau patikimos programos, galinčios konvertuoti AVI, MPEG ir WMV failus į FLV (Flash video) – nesvarbu, Windows ar Mac. Jei tokią žinote, nepagailėkite patarimo.

Vakar prieš penkias vakaro neskubėdamas iš universiteto atėjau į Vokiečių gatvę, kur, iDeal parduotuvėje, nuo 17:00 turėjo prasidėti prekyba naująja MacOS X versija Snow Leopard. Ši OS versija kartais internete pravardžiuojama tiesiog „papildymu“. Tiesos tame yra – radikalių pokyčių sąsajoje nėra, naujų funkcijų labai nedaug. Pati Apple Snow Leopard apibūdinimui naudoja žodį „refinement“. Todėl ir didelės eilės prie iDeal durų neradau – parduotuvei atsidarius, prie kasos nusidriekė gal dvidešimties žmonių eilutė.

Iš anksto buvau numatęs diegti Snow Leopard „švariai“, o ne rašant ant ankstesnės MacOS X 10.5.8, nes daug eksperimentuojant su operacine sistema ar programomis, sveika kartą per metus viską perrašyti iš naujo, o čia dar ir gera proga pasitaikė.

Daugiausiai laiko užėmė duomenų perkopijavimas į išorinį diską – kiek daug skaitmeninio turto galima užgyventi per 7 mėnesius! Baigęs kopijavimą, perkroviau kompiuterį, paleidau sistemą iš Snow Leopard DVD, ištryniau savo pagrindinį diską ir įrašiau OS.

Diegimas truko apie dvidešimt minučių. Tiksliai į laikrodį nepažiūrėjau, o Apple diegimo programa numatomą diegimui laiką rodo labai netiksliai. Perkrovimas reikalingas tik vienas pačioje diegimo pabaigoje, jokių klausimų diegiant OS vartotojui neužduodama. Skaičiau, kad diegiant į kompiuterį su ankstesne OS (Leopard ar Tiger), procesas gali užtrukti pusvalandį ar ilgiau.

Trumpai apie tai, ką spėjau vakar vakare ir šiandien aptikti (ilgesnį naujienų sąrašą rasite Andriaus apžvalgoje):

• Sparta. Sunku pasakyti. Žinoma, ji juntamai padidėjo, tačiau neaišku, ar tai naujos OS nuopelnas, ar šviežio perrašymo. Apple sako, kad paveikslėlių ir PDF piktogramos failų naršyklėje atnaujinamos 1,5-2 kartus greičiau. Ko gero taip ir yra, nes „paveikslėlių banga“, atidarius aplanką su tokiais failais, dabar nurieda gerokai greičiau. Gali būti, kad pagreitėjo ir pabudimas iš „miego“, bet kad jis ir taip vyko akimirksniu: aš nesugebu atskirti akimirksnio nuo pusės akimirksnio…
• Sutaupyta vieta. Snow Leopard užima apie 8 GB vietos, jei nediegiami Rosetta emuliatoriai, skirti senoms programoms. Aš jų atsisakiau, nes neturiu senų programų. Nebereikia diegti keliasdešimties kalbų vertimų ir tūkstančių spausdintuvų tvarkyklių – prireikus pati OS iš interneto parsiųs naujausias tvarkykles. Taigi atsirado apie 10 GB papildomos vietos. Lašas jūroje, bet vis į pliusą.
• Variklis. Pagrindiniai Snow Leopard pokyčiai – „po dangčiu“: visos su OS tiekiamos programos yra 64 bitų, sistemos branduolys su Grand Central Dispatch sistema gali efektyviai išnaudoti papildomą procesorių ir jų šerdžių kiekį, OpenCL technologija skatina programų kūrėjus išnaudoti grafikos procesorių galią savo programoms. Bet viskas priklauso nuo programų kūrėjų: jei jie pasinaudos naujomis galimybėmis, spartos pokytis naujose versijose pasijus, jei ne, tai ne.
• Programos. Pagrindinė atnaujinta programa – QuickTime. Anksčiau ją retai naudodavau, nes VLC yra universalesnė. Dabar gi QT tapo dailesnė („pameta“ rėmelį, žiūrint filmus ar klipus), gavo puikius vaizdo įrašų konvertavimo įrankius įkėlimui į YouTube ir iPhone/iPod ir svarbiausia – pridėjo paprastą, patogią klipų apkarpymo funkciją. Taigi ruošiant medžiagą, dabar nebūtina visos žaliavos kelti į iMovie: galima pasiruošti segmentus montavimui su pačia QuickTime. Patobulinta ir iChat pokalbių programa, bet kadangi jos nenaudoju, tai dar ir nebandžiau.
• Sąsaja. Sąsajoje pakeitimų irgi nedaug, bet jie svarbūs ir naudingi. Man labiausiai patinka tai, kad dabar Expose vienos programos langus gali parodyti tiesiog paspaudus Dock dėtuvėje programos piktogramą. Expose langai dabar dideli (ir dar didinasi pačioje sąsajoje), todėl surasi reikiamą, net jei atsidarai labai daug vienos programos dokumentų. Kitas smagus dalykas – patobulintos failų ir aplankų šūsnys Stacks. Dabar jau tikrai yra prasmės susidėti dažniausiai naudojamus aplankus į dėtuvę, nes juose visada galima rasti reikiamą failą nė neatidarant Finder naršyklės: galima atidaryti aplankus ir juos uždaryti, peržiūrėti bet kokį failų kiekį su slinkties juostomis, jei jie netelpa į ekraną. Failus dabar galima tempti į bet kurį norimą programos langą ar Stacks aplanką tiesiog atvedus pele ant programos piktogramos. Pasakojant atrodo painu – realybėje viskas labai paprasta ir patogu.

Neišvardinau visko, nes kitką dar tik tyrinėju. Pastebėjau, kad gerokai apsivalė dešiniojo pelės klavišo meniu, kuriame anksčiau būdavo daugybė nereikalingų tarnybų. Smagu tampyti piktogramų dydžio reguliatorių Finder naršyklėje: jas galima padaryti tiesiog nežmoniškai dideles. Iš pradžių pasirodė nelabai naudinga, bet paskui atradau, kad tai sutaupo laiko rūšiuojant paveikslėlius – nereikia atidarinėti jų jokia programa. Snow Leopard dabar visiškai suderinama su Microsoft Exchange, bet tai aktualu nebent verslui.

Apibendrinant, Snow Leopard yra naudingas OS versijos atnaujinimas. Neverčiantis iš koto, bet pridedantis sistemai spartos, patogumo naudotis ir šiek tiek naujų funkcijų. Sunku buvo ko nors kito tikėtis. Šiais laikais OS keičiasi labai po truputį, nes joms reikia išsaugoti suderinamumą su tūkstančiais programų.

Beje, apie tą suderinamumą. Žinojau, kad ne visos mano naudojamos programos yra atnaujintos darbui su Snow Leopard, bet realiai aptikau tik dvi neveikiančias: Blogo (tinklaraščio rašymui) ir Logitech Control Center pelės tvarkykles. Galiu palaukti atnaujinimų, nes šį įrašą rašau su puikiausiai veikiančia Ecto, o pelė irgi veikia puikiai – LCC naudodavau tik tada, kai norėdavau pakeisti mygtukų komandas.

Programos šiomis dienomis sparčiai atnaujinamos. Vakar CyberDuck FTP dar neveikė su Snow Leopard, šiandien gi jau yra atnaujinta versija. Naudojamų programų suderinamumą prieš diegdami galite pasitikrinti specialiai sukurtoje wiki.

Ar verta pirkti Snow Leopard (99 Lt iDeal parduotuvėse), jei jus visiškai tenkina Leopard ar Tiger? Verta, bet nebūtina to daryti šiandien pat. Žūtbūtinai reikalingų funkcijų neatsirado, todėl patobulinti OS galite tada, kai jums patogiau. Aš nedelsiau iš smalsumo ir todėl, kad tai buvo pigiausias mokamos OS atnaujinimas.

Internete per dieną sukuriama tiek turinio, kad visą jį išsaugoti apskritai neįmanoma – ką jau kalbėti apie senus duomenis. Tačiau tam tikrą laikotarpį žmogaus veikla internete vis dėlto palieka pėdsakų – netgi tais atvejais, kai jis apie tai visiškai neįtaria. Kiekviena užklausa, kiekvienas gautas ar išsiųstas bitas registruojamas interneto paslaugų tiekėjų ataskaitose, lankomos svetainės IP ir kitus gautus duomenis užrašo į savo kaupykles serveriuose. Šie duomenys viešai nepasiekiami, todėl mes juos dažniausiai ignoruojame ir prisimename tik, kai į mūsų privatumą ima kėsintis neturinčios tam įgaliojimų organizacijos.

O jei ką nors kuriate internete, tuomet jūsų pėdsakas įspaudžiamas giliai ir visiškai viešai. Galima drąsiai sakyti, kad toks dalykas kaip viešai paskelbtos informacijos trynimas ar slėpimas yra apskritai neįmanomas dalykas. Tinklaraščių, portalų, forumų straipsnių kopijas saugo Google ir Microsoft paieškos sistemos, Interneto archyvas, įvairiausios specializuotos svetainės. Ištrynėte Twitter žinutę? Tinklaraščio įrašą ar net visą tinklaraštį? Niekur jie nedingo – kas norės, dar ilgai galės skaityti. Šiandien netgi iš DropBox gavau laišką, kad iš šios asmeninių duomenų saugyklos internete ištrinti failai neišnyksta – net nemokama versija juos saugo mėnesį. O aš nė nežinojau…

Tačiau įrašą mane paskatino dabar bandoma RSS skaityklė Mac sistemoms Shrook. Ji atrodo labai paprastai, tačiau turi visas intensyviai su RSS dirbančiam žmogui reikalingas funkcijas, todėl į ją ir persikrausčiau su visais 600 prenumeratų. Įdomus dalykas, kurį norėjau paminėti, yra RSS įrašų atnaujinimo sekimas ir pataisytų tekstų palyginimas (kaip Microsoft Word funkcija „track changes“). Shrook specialiai pažymi pakitusius ankstesnius įrašus ir rodo pakeitimus tekste (žr. pav.).

Netikėtai įdomu juos skaityti: kartais autoriai pasmarkauja ir, ką tik paskelbę tekstą, puola jį švelninti, kartais taisomos kalbos klaidos, supainioti skaičiai, kartais pridedami atsiprašymai ir papildymai. Visa tai nė kiek ne mažiau įdomu, nei pats įrašas. Pavyzdžiui, man berašant Paulius pakeitė susitikimo Panevėžyje laiką, o Tikras alus prie savo Twitter prirašė ir RSS adresą. Gal kurią dieną iš tų pataisymų gausis atskiras informacijos srautas?

Išvada: ką berašytumėte, ką betrintumėte ar taisytumėte – kažkas tai skaito. Turėkite galvoje.

Nors Google visiškai valdo paiešką internete, to paties negalėtum pasakyti apie žmonių kompiuterius. Google Desktop šį rudenį sukaks jau 5 metai, tačiau programos paplitimas tebėra santykinai nedidelis. Iš dalies dėl to, kad čia Google varžosi su operacinių sistemų šeimininkėmis Microsoft ir Apple, iš dalies dėl to, kad yra paprastesnių ir patogesnių įrankių (Launchy, Quicksilver), kurie ne taip apkrauna sistemą.

Windows paieška tobulėja iš versijos į versiją, MacOS X vartotojai nesiskundžia Spotlight – tačiau turėti vieną universalų įrankį visai paieškai internete ir kompiuteryje, o tuo pačiu ir programų paleidimui, yra labai patogu. Tuo tikslu yra sukurtas pusiau pogrindinis (jį sunku surasti pagrindiniuose Google tinklalapiuose) įrankis Google Quick Search Box (kol kas tik Mac).

QSB veikia labai panašiai į Launchy, Colibri ar Quicksilver – paspaudi Ctrl+tarpą arba du kartus Cmd, atsidaro nedidukė juostelė paieškos žodžiui. Berašant į ją ieškomą dalyką, apačioje išsiskleidžia paieškos rezultatų sąrašas. Ctrl+skaičiai perjungia paiešką į Google Image Search, Google Finance, Wikipedia ir pan. Prie paieškos galima prijungti savo Gmail pašto dėžutes (kompiuteryje esantis paštas indeksuojamas automatiškai).

Sparčiame namų kompiuteryje QSB veikia patenkinamai – dar neįpratau viskam naudotis tik jos paieškos laukeliu, bet bent jau sparta ir rezultatai tikrai nenuvilia. Darbe gi naudoju senutę G5 sistemą, kurioje Google įrankis veikia labai lėtai – daug lėčiau už Quicksilver. QSB užima maždaug 28 MB darbinės atminties ir indeksuodama naudoja 5-10% procesoriaus pajėgumo.

Anksčiau esu kelis kartus bandęs Google Desktop. Kiekvieną kartą ištrindavau po kelių savaičių, nes visiškai netenkino produkto sparta. Kadangi šalinant programą Google klausdavo priežasčių, visą laiką ir rašydavau „stabdo, smarkiai apkrauna kompiuterį“. Šia prasme QSB šiek tiek pasistūmėjo į priekį, bet nepakankamai – Google paieška vis dar yra lėtesnė už Quicksilver ir Spotlight (tikriausiai ir už Windows Search bei Launchy, nors tiesiogiai negalėjau palyginti).

Google mūsų darbastaliai yra svarbūs. Jei Microsoft integruos Bing į visas Windows sistemas, tai gali būti nesaldu – kai kas rašo, kad Google jau dabar panikoje. Universalus paieškos įrankis labai padėtų konkuruoti, bet jį reikia paspartinti dar bent 10 kartų…

Paslaptis – stulbinama jos sparta. Pasinaudojęs kelias dienas (beje, ji nė karto nelūžo), supratau vis dėlto turįs bendrų bruožų su tais nutrūktgalviais kurie vėlai vakare beprotišku greičiu lekia Savanorių prospektu apžergę sportinius motociklus (beje, jų pastaruoju metu sumažėjo – krizė ar kelių policija prispaudė?).

Chrome Windows versija yra greitutė, bet šis nebaigtas Mac variantas apskritai yra kažkas neįtikėtina – įrašai adresą, paspaudi „enter“ ir iškart skaitai. Tinklalapio krovimas apskritai nepastebimas. Anksčiau Safari Mac sistemose neturėjo lygių, bet jei Chrome, artėdama link visaverčio produkto, sugebės išsaugoti spartą, tai Apple teks iš naujo peržiūrėti savo brėžinukus.

Bet gana čia tų liaupsių. Iš tikrųjų norėjau papasakoti, kad neužbaigta Chrome man sukėlė minčių apie „plikos“ naršyklės privalumus. Pagalvojau, kad noriu būtent tokios minimalistinės, bet apžergusios raketą. Perkūnas nematė tos Flash, Java, animacijų, įskiepių ir t.t. Būčiau laimingas, kad visos naršyklės turėtų „raw“ režimą, kuris atjungia visus dzinguliukus vardan maksimalios spartos. Vienu mygtuku. A?

Dabar galvoju, kad dėl viso pikto reikia šios Chrome versijos diegimo failiuką pasidėti į archyvą. Ateity naršyklė tobulės, turtės funkcijomis, priedais ir… veikiausiai stos į „įprastos spartos“ gretas. Bijau, kad nebeliks tomahauko efekto…

Trumpas toks naudmenukas. Anksčiau, bediskutuojant su skaitytojais apie MacOS X privalumus ir trūkumus, teko skaityti kelių žmonių nusiskundimus, kad su klaviatūra neišeina atidaryti dokumento ar paleisti programos – vietoje to, paspaudus Enter, Mac aktyvuoja failo pavadinimą ir leidžia jį pakeisti. Labai nepatogu siekti ranka pelės ir spausti du kartus.

Su Enter (Return) išties failo neatidarysi, bet MacOS failai ir programos (kaip, beje, ir aplankai) atidaromi paspaudus Cmd ir rodyklę žemyn. Atrodo neįprasta, bet iš tikrųjų labai patogu. Kadangi Cmd su rodyklėmis į viršų ir apačią naudojama navigacijai po aplankų medį, tai labai logiška, kad neatitraukiant rankų galima paleisti failą jį suradus.

Spėju, kad daugelis neseniai iš Windows į Mac migravusių žmonių šios komandos nežinojo. O dabar jau žino.

Bonus naudmuo: paspaudus tarpo klavišą galima peržiūrėti ne tik failus aplankuose, bet ir prisegtus prie elektroninių laiškų dokumentus (Mail programoje). Visa tai – nė nepaleidžiant juos sukūrusių programų. Sėkmės!

Patys autoriai nepasigiria – tai tenka surankioti iš visokiausių interneto vietelių lietuviškus programinius deimančiukus. Hawkscope – naudinga nemokama atvirojo kodo programa Linux, Mac ir Windows (taip, visoms) sistemoms, leidžianti iš piktogramėlės meniu juostoje ar sistemos dėtuvėje išskleisti visą kompiuterio turinį ir hierarchinėje struktūroje greitai surasti reikiamą dokumentą ar programą. Programos autoriai, pagal įrašus Google Code – Tomas Varaneckas ir V. Agejevas.

Programos dar neišbandžiau, nors jau parsisiunčiau namo. Įdomu, kad būtent tokios ir ieškojau – mat priėjimas prie duomenų iš hierarchinio meniu yra puiki alternatyva, kai nesinori užstoti lango, kuriame dirbi.

Tačiau Hawkscope – tai ne tik „failų meniu“. Programa turi įskiepių, kurie atlieka papildomas funkcijas: patikrina Gmail paštą, paleidžia komandą (kaip „Run…“), atnaujina Twitter statusą ar atlieka paiešką Google.

Raginu visus išbandyti šį „produktą lietuvišką“, o jo autorius – atsiliepti (mano adresas – vidurinėje skiltyje). Apsidžiaugčiau galėdamas pakalbinti apie programą, planus ir kitus dalykus.

Mac vartotojai kartais skundžiasi, kad nemokamų programų jų kompiuteriams pasirinkimas yra daug mažesnis nei Windows sistemoms. Tai tiesa. Užtat verta sekti naujienas ir pasinaudoti įvairiomis akcijomis. Labai įdomi, vykstanti dar ir dabar yra MacHeist 3. Ji keturias programas siūlo mainais į vieną pranešimą Twitter sistemoje. Jokių loterijų – prizas garantuotai jūsų, jei imate sekti macheist Twitter tarnyboje, parašote jam nurodytą žinutę ir mainais gaunate parsisiuntimo nuorodas.

Kas yra gėrybių krepšyje?

DevonThink Personal informacijos kaupyklė. Kažkas panašaus į Evernote, hierarchinę užrašinę ir duomenų bazę. Tikslas – kaupti, grupuoti ir struktūrizuoti projektų medžiagą. Didžiausia reklama programai – ja naudojamasi Gina Trapani (buvusi Lifehacker redaktorė) parašė savo pirmąją knygą.

Hyperspaces virtualių darbastalių personalizavimo programėlė. Kiekviena virtuali darbo erdvė dabar gali turėti individualų foną, pavadinimą (matomą ant darbastalio), spalvas, ir laisvai keičiamas perjungimo komandas.

Overflow programų paleidimo įrankį, šiek tiek primenantį Windows Start meniu. Aš naudoju nemokamą Quicksilver, tačiau Overflow padės, kai prireiks kurios rečiau naudojamos programos, kurios ir pavadinimą galiu būti pamiršęs.

Fresh – įdomų „recent files“ sprendimą, kuris ne tik erdvėje gražiai išdėlioja naujausius redaguotus dokumentus, parsisiuntimus ir pan., bet ir leidžia juos „prisegti“ nuolatiniam vartojimui mėlynojoje zonoje ar sužymėti žymomis, kad paieškai būtų lengviau surasti.

Vienas sakinukas mainais į 90 dolerių vertės programas yra gerai.

Jau kelias dienas džiaugiuosi nauja (1.4) grafikos redagavimo programos Pixelmator versija. Žinau, kad naujiena aktuali tik naudojantiems MacOS X, tačiau programa „pagaminta Lietuvoje“, tai norisi pagirti komandą už visiškai naują piešimo varikliuką, naujus teptukus, Photoshop teptukų importavimo galimybę ir padidintą spartą. Juo labiau, kad apie naują versiją parašė ir ne vienas didelis užsienio tinklaraštis.

Aš, didelei savo gėdai, kol kas Pixelmator naudoju tik paveikslėlių dydžio keitimui. Daugiau tinklaraščiui retai ko prireikia. Programos privalumas tas, kad ji kraunasi akimirksniu, todėl tinka ir smulkiems darbams. Netrukus turėsiu kelis rimtesnius projektus, po kurių galėsiu papasakoti apie savo patirtį, nors trumpą apžvalgėlę esu rašęs anksčiau.

Šią savaitę kažko universaliai supernaudingo neradau, bet mes visi su skirtingais poreikiais, tad vienam vienas – kitam kitas pravers. Kažkada anksčiau stengiausi įtraukti turimas knygas, filmus, žaidimus ir muziką į duomenų bazes. Knygoms norėčiau kokios nors lietuviškos programos/duomenų bazės, nes dauguma turimų knygų išleistos Lietuvoje. Su filmais paprasčiau – jei jie užsieniniai (o kokie dar? Lietuviškiems dar duomenų bazės nereikia – pirštų pakanka), tai galima parsisiųsti Coollector (žr. apžvalgėlę gHacks). Programa pagal pavadinimą stengiasi surinkti informaciją iš IMDB, parsiųsti viršelio paveikslėlius ir netgi šiokią tokią informaciją apie aktorius.

Visiems, gaminantiems ir kolekcionuojantiems receptus taip pat praverstų elektroninė duomenų bazė. Keletą jų apžvelgė CyberNet, bet labai patrauklios nemačiau. Gal virtuvės asai prisipažins, ką naudoja skanėstų apskaitai?

Jei jums patinka BurnAware CD/DVD rašymo programėlė, turėkite galvoje, kad BurnAware Free 1.3.1 (draugiškai CyberNet įkelta į DivShare) yra paskutinė nemokama programos versija – verta parsisiųsti, jei vėliau, pasirodžius mokamai, išvis išnyks iš serverių.

Sumo Paint – ne programa, o vaizdų redagavimo interneto tarnyba, bet kadangi jos sąsaja yra 100% panaši į programos, tai ko gero labiau čia tinka, net jei siųstis nieko nereikia. Pagrindinis tokių tarnybų privalumas – gebėjimas atidaryti nuotraukas redagavimui tiesiogiai iš interneto fotoalbumų. Tačiau Sumo Paint tai gali padaryti tik su Snap patalpintais paveikslėliais. Jos sesuo-dvynė Splashup gali redaguoti Flickr, Picasa ir Facebook nuotraukėles.

Yra ir tarnybų, leidžiančių pakeisti paveikslėlių dydį, nors tai visada greičiau ir paprasčiau padaryti su programa. Man tokiems darbams pakanka IrfanView, tačiau Imgares leidžia keisti kelių paveikslėlių dydį vienu metu, uždėti rėmelį (foną) paveikslėliams ir parašyti ant jų tekstą. Šios pastarosios funkcijos man labai trūksta IrfanView. Jei turėčiau, prirašyčiau visokių komentarų ant nuotraukų.

Nelabai naudinga, tačiau smalsumui patenkinti tinkama programėlė Crystal Disk Info parodo, kiek laiko veikia jūsų kietieji diskai. Ne nuo kompiuterio įjungimo, o apskritai – nuo pirmosios įsigijimo dienos. Ji dar suskaičiuoja ir kiek kartų jūsų diskai buvo „užvesti“. Programą galima naudoti ir diagnostikai, nes ji parodo statusą bei temperatūrą, nors jei su disku kas nors negero pradeda dėtis, paprastai sužinai apie tai iš karto – ir iš garsų, ir iš kompiuterio klaidų.

Mac OS vartotojai su didele nuorodų kolekcija, padėta Del.icio.us tarnyboje, dabar gali ją lengvai pasiekti, redaguoti ir netgi pildyti su Cocoalicious. Ši programa turi integruotą peržiūros modulį, taigi yra kaip ir žymų naršyklė.

Papildytos ir atnaujintos versijos:

7-Zip 4.59 gali iškrapštyti suglaudintus failus iš UDF ir XAR archyvų (aš tokių nė negirdėjau).
FastStone Image Viewer 3.6 bando konkuruoti su IrfanView papildydamas atskiromis versijomis 32 ir 64 bitų OS ir paspartindamas grupinį formatų konvertavimą.
WordPress 2.6 Beta prideda įrašų versijas ir spartinimą su Google Gears. Reikia jau pradėti pildyti vertimą, kad būtų paruoštas laiku.
CCleaner 2.09.600 skuba atnaujinti Internet Explorer 8 ir Opera 9.5 naršyklių valymą.

Dar dešimtys programų turi naujas versijas su klaidų taisymais ar paspartintomis funkcijomis. Šiaip patartina kartą per mėnesį atsidaryti visas ir palyginti versijas Help>About langelyje su randamomis oficialioje svetainėje. Sėkmės!

Prigliaudyta iš gHacks, CyberNet, Digital Inspiration ir Lifehacker.

Savaitės geriausias išsirinko save pats per pastarąsias dvi dienas – tai ne visiškai nauja, bet neseniai smarkiai patobulinta RSS skaityklė RSS Bandit. Pagrindinis jos privalumas – srautų sinchronizavimas su Google Reader internete. Taigi nuo šiol norintys turėti visada pasiekiamus RSS informacijos šaltinius ir greitai veikiančią sąsają pagaliau turės pasirinkimą: FeedDemon arba RSS Bandit/Google Reader. „Atsijungiančios“ skaityklės labai patogios kelionėje – nusiurbi visus naujus rašinius, atsijungi nuo interneto ir skaitai autobuse, gamtoje ar lėktuve. Beje, įdomu, kad RSS bandit gali sinchronizuotis ir su NewsGator – FeedDemon RSS šaltiniu internete. Programa yra nemokama, atvirojo kodo.

Svarbi naujiena Linux vartotojams, kuriems prireikia Windows programų – praėjusią savaitę išleista WINE 1.0 versija. Abejojantys, ar galės naudotis populiariomis Windows programomis su Linux, gali rasti solidų žinomų programų ir žaidimų sąrašą su patirties įvertinimais. Jame rasite ir Photoshop CS2, ir HalfLife 2, ir Microsoft Office 2003, ir daugybę kitų.

Jei netenkina iTunes begemotas ir apskritai būtumėte linkę naudotis atviresnėmis programomis, tai galite išbandyti Java alternatyvą (Windows, Linux, OS X) – aTunes. Ji atkuria visus muzikos formatus, išskyrus suluošintus DRM, pati parsisiunčia albumų viršelius ir dainų tekstus, bet svarbiausia – gali bendrauti su Last.fm, siųsdama jai klausomų dainų informaciją ir gaudama mainais panašių atlikėjų ir kūrinių rekomendacijas.

Nors interneto tarnybos beveik visada lengvai pasiekiamos, kartais norisi starto tinklalapį „paslinkti“ arčiau namų. Firefox įskiepis Feedly gali įkurti iGoogle, Netvibes ar Pageflakes tipo namų tinklalapį tiesiai naršyklėje. Belieka pasirinkti turinį ir RSS srautus.

Besinaudojantys PowerPoint turėtų prie įrankių pridėti ir iSpring – specialių programos priedą, kuris leidžia pateikties skaidres išsaugoti kaip Flash filmuką. Su visais perėjimo efektais, garsais ir netgi nuorodomis. Dėl Flash glaudinimo pateiktis taps gerokai mažesnė ir patogesnė siuntimui internetu, o pažiūrėti ją galima su bet kokia naršykle.

Surasti idealią darbo ir laiko planavimo programą ko gero neįmanoma. Pats tuo įsitikinau, išbandydamas ir apžveldgamas tuziną ar daugiau tokių. Tačiau ieškojimas – taip pat įdomus procesas, padedantis atsirinkti poreikius. FusionDesk Starter – programa kompiuteriui, kuri stengiasi panaudoti Davido Alleno GTD principus. Kadangi programa turi integruotą atsarginių kopijų funkciją, jūsų darbai turėtų likti saugūs, net bėdai ištikus.

Dvi priešybės: jei norite, kad apie jūsų naršymą niekas nesužinotų, galite naudoti anoniminio naršymo programą xB Browser, sukurtą Firefox pagrindu; jei atvirkščiai – norėtumėte, kad visi viską apie jus žinotų ir tuo pačiu ketinate sekti, ką veikia draugai – parsisiųskite naują Flock 2.0 beta naršyklės versiją – jos ištakos taip pat Mozilla kodo saugyklose.

Kiti savaitės radiniai: šauni ir labai dailiai atrodanti programa muzikos, knygų, filmų ir žaidimų kolekcijai Delicious Library (Mac OS X); IBM išleista atnaujinta Microsoft Office konkurentė Lotus Symphony (paremta OpenOffice.org kodu), labiau skirta verslo vartotojams; įspūdinga vektorinės grafikos programa Creative Docs .Net (Windows); po pusantrų metų intensyvaus tobulinimo išleista programuotojų pamėgtos Notepad++ 5.0 programos beta versija su daugiau kaip 18 naujų savybių bei patobulinimų; neseniai aprašytų laiko apskaitos programų būrį papildė interneto tarnybos priedas asmeniniam kompiuteriui Toggl.

Papildytos ir atnaujintos versijos:

FreeSnap 1.3 gali fotografuoti langus keliuose monitoriuose.
Adobe AIR 1.1 turi daugiau vertimų, veikia su 64 bitų Vista.
Skype 4.0.0.145 propaguoja vaizdo pokalbius, patobulino sąsają.
Vuze 3.1.0.0 pakeitė vardą iš Azureus ir pagražino išvaizdą.
Opera 9.51.10071 pataisė kelias klaidas ir dabar rečiau lūžta (bent jau man).
Safari 3.1.2 užlopė didžiausias ir labiausiai kritikos sulaukusias saugumo spragas.
Tortoise SVN 1.5.0 turi lyginimo įrašus, tobulinimo ir versijų diagramas, pakeitimų sąrašo generatorių ir daug kitų naujų funkcijų.

Prigliaudyta iš gHacks, CyberNet, Digital Inspiration, the How-to Geek, Freeware Genius, Web Worker Daily, Lifehacker ir Download Squad.

Į šios savaitės naudingiausius, bent jau kuriantiems ar derinantiems svetaines, aiškiai pretenduoja naujas pagalbinis įrankis IETester. Tai atskira, nuo naršyklės nepriklausoma programa, kuri parodo, kaip svetainė matoma Internet Explorer 8 beta 1, Internet Explorer 7, Internet Explorer 6 ir 5.5 versijos naršyklėse. Kadangi būtent IE yra didžiausias kuriančiųjų žiniatinkliui galvos skausmas, tikiu, kad IETester bus labai populiari programa.

Įdomi programėlė superdidelių monitorių savininkams – Freesnap. Ji visiškai nematoma, kai pasileidžia, tačiau su Windows ir skaičių bloko klavišais leidžia valdyti langų dydį pritraukdama arba atitraukdama juos nuo ekrano kraštų. Taip, žinoma daug sparčiau, nei keisti kiekvieno lango dydį pele.

Nors pranešimų apie atnaujintas programų versijas įrankiams labai sunkiai sekasi Windows aplinkoje (geriausia tebėra FileHippo UDC, nors ji apima mažai programų – tik pačias populiariausias), tai neatbaido kūrėjų. RadarSync išskirtinumas tas, kad ji praneša ne tik apie naujas programų versijas, bet ir apie naujas tvarkykles. Nors vistiek daro daug klaidų.

Kai rūpi išbandyti naujas operacines sistemas, bet nesinori griauti savo sistemos, tai dažniausiai praverčia virtualizacijos sprendimai. Bėda tik, kad VMWare Fusion brangiai kainuoja. Tačiau dabar yra visiškai nemokama Sun xVM VirtualBox, kuri turi beveik tas pačias funkcijas. Galima eksperimentuoti be rizikos. (Programa, beje, veikia ne tik su Windows, bet ir su Linux, MacOS X ir Solaris).

Mažytė programėlė Wizmo padeda sukurti šaukinius ant Windows darbalaukio, valdančius daugybę kompiuterio funkcijų: ekrano užtemdymą ir išjungimą, Windows migdymą, perkrovimą ir išjungimą, CD atidarymą/uždarymą, norimo garso lygio nustatymą ar visišką garsiakalbių nutildymą. Jei norisi paleisti ir programas, žiniatinklio adresus ir kitką iš klaviatūros – pabandykite WinLaunch.

Tebeieškantiems tradicinės atsarginių kopijų darymo programos gali praversti Ace Backup. Ji ne tik daro palaipsnes atsargines kopijas į vietos, serverio ar optinius diskus, bet tiek prieš pradėdama darbą, tiek baigusi gali paleisti nurodytas kitas programas (pavyzdžiui, šiukšlių išvalymo ar defragmentavimo).

Sukaupę itin daug adresų savo žymų saugyklose Firefox, Internet Explorer ar Opera naršyklėse, nuo šiol gali patikrinti, ar jie tebėra veikiantys su programėle AM-DeadLink. Juk nėra prasmės klaidžioti po adresyną, kai pusė jo nuorodų niekur neveda?

Papildytos ir atnaujintos versijos:

TagScanner 5.0.522 rodo keičiamus failų pavadinimus „gyvai“, leidžia pertempti aplankus pele.
NeoOffice 2.2.3 Patch 4 (Mac) turi naują peržiūros modulį, „multitouch“ ir horizontalaus slinkimo suderinamumą.
KDE 4.1 (Linux) patobulino funkcionalumą, pritaikė gausybę naujų programų.
Sumatra PDF 0.8.1 miniatiūrinė PDF skaityklė dabar perkrauna pasikeitusį dokumentą ir pati ieško naujų savo versijų.
FeedReader 3.13 dabar leidžia pačiam susikurti vietines pastabas prie RSS, atlikti paiešką prenumeratos tekstuose.
Ophcrack Live CD 3.0 patobulino sąsają ir paspartino Windows versijų, įskaitant Vista slaptažodžių atrakinimą.
Flock 1.2 naršyklė socialinių tinklų gerbėjams dabar integruota su Digg ir AOL paštu žiniatinklyje.

Prigliaudyta iš gHacks, CyberNet, Digital Inspiration, the How-to Geek, Freeware Genius, Web Worker Daily, Lifehacker ir Download Squad.