Man, kaip visai atsilikusiam televizorinėse technologijose, pastaruoju metu pasitaikė jau antra proga jas pasivyti – neseniai bandžiau skaitmeninę Gala TV, o vakar vėlai vakare Panasonic pakvietė į fimo „Įsikūnijimas“ („Avatar“) peržiūrą. Su Panasonic filmas susijęs tiek tuo, kad jam filmuoti buvo naudojamos specialios 3D vaizdo kameros, tiek ir žinia, kad kitais metais firma ir Lietuvoje pradės prekiauti televizoriais, rodančiais trimatį vaizdą. Tas vaizdas, kaip ir iMax kine, plika akimi nematomas (jam reikia specialių akinių), bet trimačio vaizdo technologijos pramogoms visada yra įdomios.

Apie filmą

„Įsikūnijimas“ tiek išreklamuotas, kad nebeturiu ir ką pridurti. Prieš filmą žiūrėti anonsai videoportaluose neatrodė labai įspūdingi, tačiau dideliame kino ekrane viskas atrodo gerokai stipriau. Kaip ir galima buvo laukti, visa filmo esmė – efektai ir animatronika (3D sumodeliuoti gyvūnai). Siužetas, kaip pastebėjo Callia, yra naiviai neoriginalus, dialogai – tipiniai, heroizmo daug, o humoro – nulis. Pramoga, o ji išties nemenka, gaunasi iš veiksmo, dekoracijų ir trimačio vaizdo bei animacijos.

Man didžiausią įspūdį paliko Pandoros planetos (joje vyksta filmo veiksmas) gyvūnija: skraidantys drakonai, arkliai su bumerangu vietoje galvos, prėšrūs į šunis panašūs padarai, susidedantys tik iš raumenų ir dantų. Visi jie atrodo labai tikroviškai – nebeliko to judesių kapotumo ir nenatūraliai staigių posūkių, kurie gadindavo ankstyvos trimatės animacijos realumo pojūtį.

Apie 3D

Kadangi kino teatre lankausi nedaug dažniau, nei žiūriu TV, tai „Įsikūnijimas“ buvo pirmasis matytas „trimatis“ filmas. Man, akiniuotam, tokius filmus nepatogu žiūrėti – 3D akiniai telpa ir ant įprastinių, tačiau bendras naštos svoris taip prislegia nosį, kad kelis kartus per 2,5 valandos trukusį filmą teko juos nusiimti ir pamasažuoti uostomąją.

Vaizdas pro akinius gerokai slopina spalvų ryškumą. Tai nekliūna, kai žiūri filmą apie fantastinį pasaulį, kurio spalvos vis tiek nežemiškos, bet sunku pasakyti, kaip natūraliai žiūrėtųsi „žemiški“ vaizdai.

Nustebau, kad 3D efektas nebūtinas maždaug dviems trečdaliams filmo. Tik scenos, kuriose yra matomi ir labai artimi, ir nutolę objektai kartu, leidžia pajusti trimačio vaizdo privalumus. Tačiau ir iš šių scenų dalis yra sugadinta neapdairiai prie kameros priartėjusių žmonių ar objektų – ekrano kraštuose jie tiesiog susilieja į neryškią masę. Dvice rašo, kad labiausiai 3D jaučiamas „pirmojo skrydžio“, hologramų ir paskutinio mūšio scenose. Su paskutinio mūšio įspūdžiu esu linkęs sutikti: erdvinis pojūtis jo metu yra tikrai stiprus ir įspūdingas.

Beje, stipriausias 3D efektas vakarykščio seanso metu buvo visai ne filme „Įsikūnijimas“, o kito filmo, „Alisa stebuklų šalyje“ anonse – bauginanti Češyro katino šypsena nusidriekė iš ekrano į salę beveik per pusę jos erdvės.

Apie DRM

Ir taip vėlokai (22 val.) suplanuotas kino seansas prasidėjo pusvalandžiu vėliau dėl techninių kliūčių. Iš pradžių girdėjome kino anonsų garsą be vaizdo. Po to, po kokių 15 minučių pertraukos – pamatėme ekrane sudarkytą pažado „To jūs dar nematėte“ vaizdą (palydėtą pilnutėlės salės juoko) ir dar po tokios pačios pauzės – patį filmą. Tik šiandien perskaičiau, kad tai galėjo būti susiję su demonstraciniams diskams taikytais DRM užraktais. Jei taip, tai įdomu, kaip jausis Forum Cinemas ir kiti aktyvūs užraktų rėmėjai atsidūrę nepelnytai baudžiamų vartotojų vietoje – ypač jei retkarčiais teks nutraukti seansus ir grąžinti pinigus už bilietus vien dėl nesuveikusių DRM mechanizmų.

Apie televizorius

Prieš seansą Panasonic atstovas Tomas Janušauskas trumpai pasakojo apie būsimus (na, jie jau realūs – buvo pristatyti IFA parodoje) 3D televizorius. Jie bus plazminiai, didelės įstrižainės (50 colių) ir, atitinkamai, nepigūs, nors pati 3D technologija prie televizoriaus kainos daug neturėtų pridėti.

Kartu su televizoriumi pirkėjai gaus 5 poras akinių, kurių elementai bus pakraunami (tikriausiai per USB). Man tokia atsipalaidavimo forma kelia abejonių, ypač pamačius šalia kino teatre su akiniais sėdinčius žmonės, bet jei rezultatas bus vertas, tai prie visko priprasime. Jei 3D TV žiūri vienas, tai galima išsiversti ir be akinių, bet turi sėdėti tiesiai priešais vaizdo centrą.

Turiu nueiti dar į kelis trimačius filmus, kad apsispręsčiau ar trimatės televizijos pramoga yra verta investicijos. Gal tai aktualiau šeimoms su vaikais, kuriems tokie efektai daro didesnį įspūdį? Aš gi įsiprašyčiau retkarčiais į svečius…

Šio savaitgalio pramoga – tikrų vardų atlasas. Šiame atlase visi vietovardžiai pagal jų etimologines šaknis (kilmę) yra išversti į dabartinę anglų kalbą. Taip Didžioji Britanija tampa Tatuiruotųjų kraštu, Londonas – Neperbrendamos upės miestu, Indija – tėkmės šalimi, o Tailando (Laisvųjų šalies) sostinė Bangkokas – Laukinių slyvų kaimeliu.

Deja, tik dalis Vakaro krašto (Europos) yra išversta. Lietuva joje dar neiššifruota, bet žvilgsniu galima paklaidžioti po Žodžio šalį, apsilankyti Trijų dantų mieste prie Greitvandenio upės.

Įdomu tai, kad išversti vardai tampa labai panašūs į vietovardžius Tolkieno ar kitose fantasy knygose. Arba rašytojai-fantastai patys išsivertė dabartinių vietų pavadinimus, arba tai yra keistas sutapimas… Beje, verstų žemėlapių yra ir daugiau, o vertimai juose nesutampa.

Savaitgalio pramogai – slaptasis agentas ir netikėtas jo priešas. (The Presurfer)

Informacinės grafikos paskirtis – padėti suvokti sudėtingas sąvokas ar reiškinius. O kas gali būti sudėtingiau visuomenėje už jos valdžios politiką? Svetainė „Information is Beautiful“ pateikia įdomią amerikietiškosios kairės ir dešinės diagramą (didinasi ir paveikslėlis viršuje). Joje aiškiai ir vaizdžiai išskirti pagrindiniai šių politinių krypčių principai valstybės valdyme, versle ir jo apmokestinime, visuomenėje, šeimoje, bendražmogiškose vertybėse ir t.t. Įdomu ir verta laiko panagrinėjimui, net jei daugumą dalykų ir taip žinome.

Būtų nuostabu, jei kas nors tokiu pačiu principu sudėliotų Lietuvos politinių partijų diagramas. Ne pagal programas, nes nė viena jų nesilaiko, o pagal balsavimo Seime rezultatus, vyriausybės nutarimus, politikų pareiškimus ir konkrečius veiksmus. Kažin, ar būtų taip paprasta ir aišku, kaip Amerikoje?

Peržiūrėjęs diagramą, atradau savo vidinio konflikto priežastį: nesu nei kairysis, nei dešinysis. Valstybės valdymo principai ir santykiai su verslu man patrauklesni iš dešinės, o šeimos bei visuomenės vertybių – iš kairės. Kaip gamtoje vadinamas toks variantas? Pasiklydėlis?

Apie Nobelio premiją nėra ko klausti – praktiškai visi apie ją žino. Tačiau ar žinote, kad egzistuoja Ig Nobel apdovanojimai? Jie teikiami už pačius keisčiausius tyrimus, išradimus ir pasiekimus mokslo ir verslo srityse. Teikiami jau 19 metų! Ir tai nėra parodija – apdovanojimų ceremonija vyksta Harvardo universitete, joje dalyvauja ir Nobelio premijos laureatai.

Apie Ig Nobel apdovanojimus geriau nepapasakosi nei tiesiog juos išvardindamas. Štai 2009-ųjų laureatai:

Veterinarijos srityje – Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto mokslininkai už įrodymą, kad karvės, turinčios vardus, duoda daugiau pieno, nei bevardės.

Taikos – Berno universiteto Šveicarijoje mokslininkai už tyrimus ir ypač eksperimentinį darbą, siekiant nustatyti, ar smūgis per galvą pilnu alaus buteliu sužeidžia labiau, nei smūgis tuščiu.

Ekonomikos – keturių Islandijos bankų, Kaupthing, Landsbanki, Glitnir ir Centrinio Islandijos banko vadovai už demonstraciją, kaip maži bankai gali greitai tapti dideliais ir atvirkščiai, pritaikant tuos pačius metodus visai valstybei.

Chemijos – Meksikos Univesidad Nacional Autonoma mokslininkams už deimantų išgavimą iš tekilos.

Medicinos – Donaldas L. Ungeris už 60 metų darytą tyrimą su savo kaire ranka, ar sąnarių traškinimas turi įtakos artrito atsiradimui.

Fizikos – Cincinačio, Harvardo ir Teksaso universiteto mokslininkai už tyrimus, kodėl nėščios moterys neapvirsta.

Literatūros – Airijos policija, kuri didžiausiu kelių eismo taisyklių pažeidėju pripažino asmenį vardu Prawo Jazdy (lenkiškai – „vairavimo teisės“).

Sveikatos apsaugos – trys išradėjai iš Čikagos, sugalvoję liemenėlę, kurią galima panaudoti kaip dviejų dalių veido kaukę. Viena dalis atitenka liemenėlę dėvinčiai, kita – pagalbos reikalingam kaimynui (žr. nuotrauką).

Matematikos – Zimbabvės valstybinio banko vadovas Gideon Gono už piliečių supažindinimą su itin dideliais skaičiais ant banknotų, siekiančiais šimtą trilijonų dolerių.

Biologijos – Kitasato universiteto Japonijoje mokslininkai už įrodymą, kad pandos išmatos gali padėti 90% sumažinti buitinių atliekų apimtį.

Juokinga? Ig Nobel komitetas teigia, kad šie išradimai ir pasiekimai iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti. Man jie kasmet primena, koks nuostabus yra mokslo pasaulis, jei jame atsiranda vietos ir tokiems tyrimams bei išradimams.

„Outlet Wall“ atrodo kaip meninė šiek tiek elekriškai pamišusio žmogaus sugalvota instaliacija. Tokios sienos nėra – ji kainuotų bent 15 tūkstančių dolerių, ir dar neaišku, kad galėtų į bet kurį iš lizdų tiekti energiją. Nemanau, kad tokiame kambaryje norėtųsi miegoti. Tačiau tokie projektai, kaip šis ar anksčiau paminėtas „perimetrinis“ lizdas rodo, jog technikos prijungimo problema yra. Netgi labai didelė. Tiksliai nesuskaičiavau, bet atrodo, kad namuose yra 9 ar 10 prailgintuvų…

Kikenau pamatęs. Iš karto aišku, kas šiame name gyvena. Šiuo vaizdeliu pridedu naują temą tinklaraštyje „savaitgalis“ – nerimtiems įrašams, skirtiems poilsiui ir atsipalaidavimui. (The Presurfer)