Labai visų atsiprašau už pauzę rašliavoje ir dėmesio laiškams/komentarams stoką – šiuo metu bandau rekonstruoti tinklaraštį. Einasi keblokai – matau, kad apsileidau ir pamiršau netgi CSS. Šįvakar tikriausiai galite pataikyti pamatyti visokių nesąmonių – labai atsiprašau iš anksto už galimus nesklandumus.

Nežinau.lt išvaizda keisis labai nedaug, bet pakis medžiagos išsidėstymas ir struktūra. „Po dangčiu“ permainų bus daugiau, nes iš esmės bandau paleisti papildomą tinklaraštį tinklaraštyje. Tikiuosi, kad visas nesugrius iki man reikės rašyti kasdienę Blogoramą.

Dauguma nežinau.lt skaitytojų yra jauni žmonės pačioje karjeros kelio pradžioje, ir tai atsispindi savaitinės apklausos atsakymuose – didžiausia atsakiusiųjų grupė pasirinko mokslo tikslus kaip svarbiausius 2008-aisiais. Labai nedaug atsiliko ir asmeninių santykių – meilės tikslai ir lūkesčiai.

Toliau glaudžią grupę sudaro labiau profesiniai tiklslai – pelnyti didesnį pasitikėjimą ir atsakingesnes pareigas darbe, tobulėti patiems, bandant atsikratyti asmeninių ydų ir išmokti bendravimo, produktyvumo, susikaupimo ir kitų naudingų savybių.

Santykinai žemai atsidūrė verslas. Gal kai kam verslo idėjos dar per anksti, o gal trūksta pasitikėjimo savimi pradedant nepriklausomą komercinę veiklą? Gale atsidūrė ir uždarbis – veikiausiai dėl to, kad jis priklauso nuo aukščiau esančių prioritetų sėkmės.

Sveikatos gerinimo tikslą svarbiausiuoju pasirinko 8% atsakiusiųjų. Tai nedidelis ir nerimo (bent jau man) nekeliantis dalykas, nors atsižvelgiant į bendrą auditorijos amžių, mes nesame tokie sveiki ir guvūs, kaip patys to norėtumėme.

Kokį tikslą bepasirinkote, nuošidžiai linkiu jį pasiekti šiais metais ir viršyti lūkesčius. Daug ekonomikos dalykų neatrodo palankūs naujoms idėjoms, tačiau įveikę juos užsigrūdinsime – paskui bus lengviau.

Šios savaitės apklausoje teiraujuosi gerokai buitiškesnio, bet su sveikata ir asmenine gerove susijusio dalyko – kaip dažnai ruošiate maistą ir valgote namuose? Atsakymų spektras – nuo negaminimo niekada iki visiškos suvartojamo maisto kontrolės. Balsuokite!

Kas žmones vilioja prie OpenID? Universalaus prisijungimo idėja? Žodis „Open“? Mane – abu dalykai. Turiu bent tris pamirštas OpenID paskyras, bet jomis nesinaudoju – jos ir buvo sukurtos tik bandymams. Dabar prireikė ir vėl, nes norėjau jums išbandyti užrašinę internete SpringNote, o ši tarnyba priima prisijungimą tik per OpenID.

Gerai, galvoju, bus puiki proga išbandyti lietuviškas OpenID tarnybas. Susiradau Vaido rašinį apie jas ir prisijungiau prie Person.lt. Registracija užtruko vos sekundę ar dvi, nes tereikia įrašyti norimą vardą ir slaptažodį. OpenID išeina maždaug toks: vartotojas.person.lt.

Toliau jungiamės prie SpringNote, o toji neranda mano OpenID serverio. Ir taip 9 kartus iš eilės, kol aš spjaunu ir užsiimu kitais darbais. Po pusvalandžio man pavyksta prisijungti bent jau tiek, kad esu nukreipiamas į Person.lt tinklalapį su laukeliais papildomai informacijai, kurios iš manęs reikalauja SpringNote. Negaila – užpildome el. paštą, laiko juostą, šalį ir panašiai. Spaudžiame mygtuką… ir patenkame į kitą SpringNote ekraną prisijungimui. Įrašome savo OpenID, spaudžiame mygtuką – … – … – jūs atspėjote.

Maždaug šioje vietoje man paaiškėja, kad nebesvarbu, kuri iš tarnybų nesutvarkė savo reikalų – OpenID patyrė dar vieną smulkią nesėkmę. Smulkią, nes kas aš toks, palyginti su visa sistema, bet juk vartotojai ir susideda iš pavienių žmonių.

Dar labiau stebina SpringNote administracija. Suprantu jų norą naudoti pažangią ir giriamą prisijungimo sistemą, bet kai tai vienintelis variantas, ir jis neveikia, tai juk liekama be naujų vartotojų! Tebus tai perspėjimas diegiantiems naujoves savo svetainėse – OpenID diegti pažangu, bet kol kas palikite ir tradicinį registravimosi būdą. Ne visi gali sau leisti naudoti duris su užsikirtusia spyna.

Turėjo būti rašinys apie SpringNote, išėjo – apie OpenID. Kai OpenID pradės veikti, parašysiu ir apie užrašinę.

2007-ųjų sausio 5 dieną 16:17 įdėjau pirmąjį įrašą į nežinau.lt. Prabėgo metai. Klausimas – ar tinklaraštis-metinukas labiau panašus į metų žmogaus kūdikį, kuris judesius lyg koordinuoja, bet šiaip yra nerišliai veblenantis bejėgis padaras, ar, pavyzdžiui, metų amžiaus arkliuką – dar žioploką ir neatsargų, bet jau visai savarankišką gyvį?

Baigiant rašyti trečią tūkstantį straipsnių, reikia pasitikrinti, kas įvyko, kas planuota ir kas pasiekta, parengti nedidelę ataskaitą skaitytojams.

Rašiau, kad nežinau.lt yra eksperimentas. Tinklaraštis atsirado netyčia – kaip „gretutinis“ darbas ruošiant visai kitą projektą, kuris taip ir negimė. Tačiau pradėjęs jį rašyti sugalvojau klausimus, kuriuos norėjau išsiaiškinti. Daug metų pradirbus spaudoje, man buvo įdomu, 1) ar įmanoma su nedidele komanda sukurti populiarų internetinį žurnalą apie tuos dalykus, kurie man įdomūs ir kurie telpa po viena didele skrybele „žmogus ir progresas“? 2) Ar galima paaukojus visą asmeninį laiką, dirbant užsispyrus ir nuosekliai, padaryti jį finansiškai savarankišką? 3) Ar galima, aktyviai dalyvaujant interneto autorių bendruomenėje, paskatinti žmones rašyti vis geriau ir geriau, kuriant turinį, savo kokybe siekiantį prilygti ir prilygstantį laikraščių ir žurnalų rašinių kokybei? 4) Ar įmanomas tinklaraščių dialogas ir bendradarbiavimas su tradiciniais leidiniais, pirmiesiems mokantis, o pastariesiems plečiant savo akiratį ir įtaką pilietinės žurnalistikos sferoje? 5) Ar gali kūryba internete padaryti neįmanomą dalyką – sukurti darnią bendruomenę platesnėje bendruomenėje, kurioje nuo Sąjūdžio laikų tokių precedentų nebuvo?

Atsakymai:

• NE. Tam reikia daugiau laiko ir daugiau pastangų. 30 tūkstančių lankytojų per mėnesį ir 2200 prenumeratorių yra geras rezultatas, tačiau mažesnis už kukliai skaičiuotą 50000 / 2500. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog man taip ir nepavyko surinkti tikros autorių komandos, nors kiekvieno dalyvavusio projekte indėlis į sėkmę buvo didžiulis. Kita vertus, bent jau dėl temų išlygų nedarėme – rašėme tik apie tai, kas patiems įdomu.
• NE. Ne iš alkio rašiau. Nieko baisaus, kad nežinau.lt yra grynas nuostolis. Man tik rūpėjo pakartoti Lifehacker įkūrėjos Ginos Trapani darbą – ji irgi nepakeldama galvos dirbo metus, bet paskui Lifehacker nupirko Gawker Media, projektas tapo komerciškai sėkmingas, o Gina parašė populiarią knygą. Ne Lietuvai tokius receptus naudoti.
• NE. Aš nemanau, kad man apskritai pavyko įtikinti daugiau kaip 10-20 autorių tinklaraščio, kaip kokybiškos žiniasklaidos perspektyva. O tai yra lašas jūroje. Dėl to ir apleidau 1% klubo idėją bei likau skolingas autoriams, manimi patikėjusiais. Iki šiol grafomanija laimi labai didele persvara, o autorių (jau ne mano) pastangos ką nors keisti, sutinkamos itin priešiškai.
• NE. Labiausiai dėl nepavykusios ankstesnės dalies. Neoficialiai esu kalbėjęsis su tradicinės žiniasklaidos žurnalistais. Nėra, ką jiems pasakyti. Galima piktintis dėl kai kada pasitaikančio „požiūrio iš aukšto“ į tinklaraščius, bet kad nėra kuo ji paneigti, išskyrus atskirus projektus, kuriuos visi žino, bet kurie vis dar negali būti kuo nors daugiau nei taisyklės išimtimi.
• NE. Visuomenės ydos kuo puikiausiai pasikartoja ir mažesniame jos modelyje. Su visada nepatenkintais, nieko nedarančiais, bet nuolat kritikuojančiais, su griovėjais ir pasyviaisiais. Su jaunaisais čegevaromis, patenkinančiais savo ego griaunant kitų iniciatyvas. Na, bet didelės vilties čia ir neturėjau.

Taigi bendras rezultatas nėra blogas. Arba, kaip sako čiabuvis, bėgdamas iš degančios lūšnos išsiveržusio ugnikalnio papėdėje, „patirtis – svarbiausia!“. Tas pats čiabuvis kitą kartą eina statyti trobelės į kitą ugnikalnio pusę.

Tačiau šiandien nežinau.lt turi skaitytojų auditoriją, kuri čia ateina ne tiklaraščių rietenomis pasidomėti, o straipsnių ją dominančiomis temomis, įrašytomis svetainės paantraštėje. Dar turiu draugų tarp rašančių kolegų – tokių gerų draugų, kurių nesitikėjau rasti. Nedaug jų, bet geri draugai ne tuzinais ir skaičiuojami.

Koks pelnas uždirbtas, į tokį ir orientuojuosi. Tolesnis nežinau.lt darbas visų pirma bus nukreiptas į straipsnių kokybės gerinimą, platesnių naujienų ir analizės pateikimą. Kaip žadėjau, netrukus atsiras dvi tinklaraščio dalys: straipsnių ir naujienų, prenumeruojamų pasirinktinai. Atidžiau seksiu rubrikų skaitomumą, kursiu naujas ir pasiteisinusias paliksiu vietoje menkiau skaitomų. Kitaip tariant, tęsiu užsibrėžtą pirmąjį tikslą bandydamas tuo pačiu uždirbti svetainės išlaikymui iš reklamos. Testų turėtų būti daugiau ir įvairesnių, patarimų ir technologijų apžvalgų – irgi. Pramoginio turinio dalis ilgainiui mažės, bet tai priklausys nuo skaitytojų nuomonės.

Ketinu artimiau susipažinti ir daugiau bendrauti su per metus užgyventais draugais. Gal kartu sukursime kokių nors idėjų, gal prisidėsiu prie jų sumanymų, gal tiesiog maloniai pabendrausime. Tai jau asmeniniai, ne tinklaraščio dalykai.

Likusių trijų eksperimento punktų atsisakau, kaip visiškai nepavykusių. Iš visų menamų bendruomeninių pareigų atsistatydinu. Blogorama ir kiti pradėti projektai tęsis tiek, kiek jie bus vertingi tinklaraščio turiniui ir įdomūs skaitytojams. Tikiu kitų iniciatyvomis, todėl visada padėsiu dirbti juodą darbą, kiek leis laikas, bet nuo šiol bevelyčiau likti tik šio tinklaraščio autoriumi ir ne daugiau.

Tai kompromisinis sprendimas.

Videomiksavimas

Internete jau yra tarnybų, kurios leidžia miksuoti įkeltus ar iš archyvo pasirinktus garso takelius, o štai GorillaSpot leidžia tą patį daryti su videomedžiaga. Iš esmės šis įrankis yra skirtas videoklipų remiksams. Pažaidimui – visai neblogai.

Filmų apžvalgos

MRQE nebando konkuruoti su IMDB jos pačios teritorijoje. Ši tarnyba specializuojasi ieškoti ir kaupti filmų apžvalgas iš pačių įvairiausių šaltinių. Kai kurie resursai yra aiškiai pertekliniai – kas skaitys 170 filmo „The Kingdom“ apžvalgų?

Popmuzikos poplentelės

Mucelli labai nesėkmingai pasirinko sąsają – viską padarė su Flash. Užtat bent jau man labai sunkiai veikė svetainė. Idėja – pasižiūrėti, kas šiuo metu populiariausia pasaulyje ir susikurti savo grojaraštį.

Pamirštų „imagemaps“ tarnyba

Kadaise buvo labai populiaru į svetainę dėti vieną paveikslėlį, paverstą „maigomu“ (su nuorodomis) su „imagemaps“ pagalba. Aktyvi nuorodos vieta paveikslėlyje būdavo parenkama pagal specialiai koduotas koordinates. Maniau, kad jie jau visiškai išnyko, tačiau dabar atsirado tarnyba Kwout, kuri tokiu pačiu principu siūlo daryti ekrano nuotraukas iš svetainių.

Gitaros akordai vizualiai

Vizualiai – tai ne taškais brėžinyje, o vaizdo klipais, kuriuose mokantys groti moko dar nemokančius. Videopamokėlės, pasak Video-Tabs.com, yra naujas būdas mokytis groti gitara. Ne toks naujas, kai pagalvoji – The Beatles irgi išmoko groti draugų parodyti. Bet turėtų būti efektingas.

Komentuojami paveikslėliai

Bene įdomiausias šios kolekcijos radinys – tarnyba Taggify, kuri leidžia žymėti regionus ir komentuoti nuotraukas, įdėtas bet kurioje svetainėje ar tinklaraštyje. Taip, kaip Flickr. Jei turėčiau fotoblogą, tikriausiai šiandien pat užsiregistruočiau. Pažiūrėkite demo nuotrauką tarnybos svetainėje – įspūdinga!

Biuras naršyklėje

Apie Ulteo trumpai minėta kitur. Ši tarnyba siekia perkelti vartotojo kompiuteryje naudojamas programas į internetą. Kiekvienas norintis kviečiamas išbandyti, kaip OpenOffice.org veikia jo naršyklėje. Perspėju, kad reikalingas ganėtinai spartus ir stabilus interneto ryšys.

(nuotrauka – Vaultboy)

Kai kurie tinklaraščiai turi skyrelius „apie“, kuriuose galima rasti šiek tiek informacijos apie autorių ar patį tinklaraštį. Dažnai ji būna pasenusi, itin lakoniška arba kalba tik apie patį autorių. Kažkada buvau sumanęs po truputį pristatyti tinklaraščius, kviesdamas juos „į svečius“, o dabar sumaniau tą padaryti kiek kitaip – sukurdamas tinklaraščių žinyną, savotišką „who’s who“.

Atskiros svetainės tam kol kas nesiruošiu daryti – tiesiog kaupsiu tinklaraščių „biografijas“ kaip įrašus su atskira temos rubrika po nežinau.lt stogu. Nuoroda ir anonsas į tą žinyną bus gerai matomas ir lengvai pasiekiamas skaitytojams, norintiems susipažinti su lietuviškais tinklaraščiais. Tipiškų įrašų forma leis jiems išlikti „gyvais“ – komentaruose skaitytojai galės palikti atsiliepimus, o autoriai – patikslinimus, pokyčius ir panašiai (komentarus prižiūrėsiu, kad nebūtų dergiami įrašai ar neatsirastų beprasmių pastabų).

Tikiuosi, kad dauguma „biografijų“ bus parašytos pačių autorių. Patekti į žinyną labai paprasta – tereikia parašyti man el. laišką, nurodant tinklaraščio pavadinimą, įkūrimo datą, adresą, RSS adresą (-us), pagrindines temas ir trumpą (iki 100 žodžių) aprašymą laisva forma. Plius reikalingas 240×200 taškų paveikslėlis (gali būti sumažinta tinklaraščio nuotrauka arba šiaip susijusi iliustracija).

Įdedu išgalvotą pavyzdį orientacijai: :)

„Blogas apie kiaulas“
www.kiaulublogas.xx
RSS, komentarų RSS
Įkurtas 2007 sausio 24 d.

Pagrindinės temos: kiaulos, pašaras, kumpiai, kaip rūkyti (ne cigaretas), dešros ir kitos ūkinikavimo gudrybės.

Autoriaus aprašymas: nu, tai kas gi čia rašyt – ir taip viskas aišku. Pats auginu kiaulas, tai maniau reik ir su kitais pasidalyti patirtim ir šiaip žmonėm papasakot, nes kitas gal nieko apie jas nežino ir galvoj, kad kiaula – tai mėsos gabalas celofani, parduotuvėj ant lentynos padėtas. O iš tikrųjų kiaula da ir už šunį protingesnė. Įrodymas – numeti šakalį ir neatneša. Nes jei turi proto, tai negi nešiosi kiekvieną numestą šakalį. Nu, nesiplečiu – apsilankykit ir viską perskaitysit patys.

Nepaisant nerimtos pavyzdžio formos, pats žinynas ir aprašymai jame bus tokie, kokius parašys autoriai – tikiuosi, rimti ir aiškūs. Kadangi apsiimu redaguoti jį, tai galiu paprašyti patikslinimo.

Kiekvieną dieną ketinu paskelbti po vieną „biografinį“ įrašą, pridėdamas jį prie kolekcijos. Dėsiu chronologiškai, pagal gautus laiškus. Nenoriu dėti vienu kartu 100 ar daugiau, nes atskirai dėdamas dar ir plačiau juos skaitytojui pristatysiu. Jei pačių autorių surašytų įrašų srautas išseks, pasistengsiu priminti, o blogiausiu atveju – parašyti įrašą pats. Šiaip ketinu užsiimti nebeegzistuojančiais projektais – ieškoti mirusių tinklaraščių, kaupti informaciją apie juos ir sudėti kaip istorines pastabas. Ilgainiui, per porą metų turėtų susikaupti labai rimtas žinynas.

Svarbi pastaba: neketinu atrinkinėti tinklaraščių pagal jokius turinio ar kokybinius kriterijus – jokių nuopelnų nereikia, kad tinklaraštis patektų į žinyną. Vienintelė taisyklė: 50 įrašų, ir tai ji yra tik tam, kad nepradėtumėme surašinėti visų vos užvestų atsitiktinių tinklaraščių, kurių yra dešimtys tūkstančių.

Jei sulauksiu laiškų su „biografijomis“, jas skelbti galiu pradėti, kad ir nuo rytdienos. Rašom!

„Paslėpti“ derėtų rašyti su kabutėmis, nes tas slėpimas kiek primena vaikiškas slėpynes (kaip nuotraukoje). Bet jei slepiame ką nors ne nuo rimto kompiuterių žinovo, o nuo mamos – tai visai įmanoma. :)

Triukas senas, kaip patys Windows (bent jau Windows 95): tereikia sąvade (registry) sukurti naują įrašą HKEY_LOCAL_MACHINE > Software > Microsoft > Windows > CurrentVersion > Policies > Explorer > NoDrives. „NoDrives“ reikšmė priklauso nuo slepiamo disko raidės. Kiekviena raidė turi jai paskirtą skaičių, kuris yra dvigubai didesnis už prieš ją einančios: A-1, B-2, C-4 ir taip toliau. Tarkime, kad norime paslėpti diską F:. Tuomet į NoDrives „Value“ laukelį turime įrašyti 32. Dar įdomiau, jei norime paslėpti kelis diskus – tuomet jų skaičių sumas reikia sudėti ir įrašyti sumą. Pavyzdžiui, slepiame F (32) ir L (2048) diskus. Į Value laukelį reikia įrašyti 2080.

Šitaip paslėptų diskų nesimatys Windows Explorer ir My Computer, bet tos pačios Windows Explorer adreso juostoje įrašę paslėpto disko raidę, galėsite jį matyti ir naudotis jo duomenimis. Tas pats galioja ir Open/Save langams.

Gal kam bus pravartus ir toks „nerimtas“ slėpimo būdas?

Pažaiskime „sakyk tiesą ir tik tiesą“. Na, beveik. Sulaukiau dar keleto klausimų pačiomis įvairiausiomis temomis, tai kimbu į atsakymus pagal savo žinias ir sugebėjimus. Jei ką praleisiu ar suklysiu, žinau, kad mane pataisys komentaruose – čia ir yra visas gerumas…

Dante klausė, ką aš galvoju apie Netvibes ir panašias sistemas? Manau, kad Netvibes ar iGoogle yra puikios startinės vietos naršyklei ar „namų puslapiai“, jei internetą naudojate saikingai. Ten yra visko labai daug, tačiau niekas nepadaryta taip profesionaliai ir patikimai, kaip padaro specializuotos tarnybos. Pavyzdys – RSS. Jei skaitote neitin daug prenumeratų – viskas vyksta sklandžiai, bet kai aš pabandžiau sudėti ten visas savo prenumeratas, sistema tiesiog neatlaikė ir jų nebeatidarė – vien klaidas. Tas pats ir su iGoogle. Nors jei ne RSS, tai tikriausiai kurią nors iš šių dviejų tarnybų naudočiau. Apie jas rašiau dar pernai pavasarį.

Į Dovilės klausimą pažadu atsakyti šeštadienį, tad einu prie kito – Gedass klausia, kur galima rasti svetainių, atsiunčiančių visokių nemokamų dalykų (realių, ne skaitmeninių)? Aš pats tokios informacijos neieškau, bet jei ieškočiau, naudočiausi dviem būdais: 1) Lietuviški IRC kanalai – pažįstu keletą žmonių, kurie užsakinėja ir gauna visokius nemokamus dalykus, nuo originalių Ferrari lipdukų iki kvepalų mėginių ir net licencinės Visual Studio 2007 tiesiai iš Microsoft; jie savo žiniomis ir šaltiniais dalinasi per IRC, bet kanalo, deja, dabar nepasakysiu. 2) Specializuoti užsienietiški tinklaraščiai, pavyzdžiui, Free Stuff Frenzy. Daug kas ten tinka tik JAV gyventojams, tačiau galima rasti akcijų, loterijų ir pasiūlymų viso pasaulio gyventojams.

Arvydas klausė, kuriuos straipsnius skeliu su „Skaityti toliau“, o kurių ne? Na, čia paprasta atsakyti – skeliu visus rašinius, kurie talpinami pačiame tinklaraščio viršuje („rinktinius“). Antraip jie nustumtų kalendorių ir temų sąrašą labai žemai. Nors gali būti, kad tvarka keisis, pasikeitus šablonui. Vienas dalykas, kurio nedarau ir nedarysiu – dalinis straipsnių siuntimas per RSS. Tai yra ištikimiausio, prenumeruojančio skaitytojo žeminimas. Neturėtų to būti apskritai.

Amonas, klausė apie diskų masyvus ir galimybę sukurti RAID imant tik dalį atskirų diskų talpos. Pats pernai esu du diskus sujungęs į masyvą. Mano pagrindinė plokštė masyvų valdiklio neturėjo (reikia tai pasitikrinti gamintojo svetainėje), todėl pirkau atskirą Promise valdiklį ir du visiškai identiškus S-ATA diskus. Tikras masyvas tik taip ir gaunamas. Programiniu būdu kuriami pseudomasyvai neduos didelės naudos. Daugiau informacijos apie mano eksperimentą ir jo rezultatus rasi čia, čia ir štai čia.

Aurelijus klausė, kada portaluose reikia nurodyti informacijos šaltinį, o kada ne? Atsakymas irgi nesudėtingas – cituojamą šaltinį reikia nurodyti visada. Vienintelė galima išimtis – susitarimas su to šaltinio savininkais, nustatantis kitas sąlygas. Kitas dalykas, kaip jį nurodyti. Formaliai, pagal spaudos kanonus, pakanka tiesiog jį parašyti, tačiau internete priimta dėti aktyvią nuorodą į svetainę ir cituojamą rašinį – juk tam internetas ir yra. Kai kurie portalai deda „pilnas“ nuorodas, kiti gi prie išeinančių nuorodų uždeda „nofollow“ atributą. Dauguma elgiasi klaidingai: „nofollow“ gali būti naudojamas dedant šaltinį kaip parašą po straipsniu (pavyzdžiui, paruošta pagal „xyz“). Tačiau toms nuorodoms, kurios yra pačiame tekste „follow“ atributas yra būtinas. Deja, ne visų portalų administracija žino, kaip veikia internetas. :)

eNyu klausė, ar yra Podcast Producer atitikmuo Windows sistemoms? Et, gaila neturiu patirties. PodcastingNews turi nemažą Windows transliacijos failų kūrimo programų sąrašą, tačiau jis gerokai senstelėjęs. Dirstelėjau į vieną, kitą, bet daugmaž panašaus Podcast Producer atitikmens neradau. Pažiūrėk pats – gal ką rasi vertingo. Tikiuosi, kad kas nors iš skaitytojų padės man atsakyti į eNyu klausimą.

Elžbieta stebisi beveik 3 tūkstančiais įrašų nežinau.lt ir klausia, iš kur semiuosi temų? Iš kasdienės vartosenos ir domėjimosi man rūpimomis temomis. Nuolat seku daugybę įvairių šaltinių – tiek Lietuvos, tiek ir užsienio. Retai kada cituoju rastus įdomius rašinius tiesiogiai – dažniausiai jie užveda ant kokios minties ar paskatina diskusijos tipo rašinį. Pasirinkau rašyti temomis, kurios neturi „galo“: technika tobulėja nuolat, internetas auga valandomis, idealus produktyvumas nepasiekiamas… taigi temų niekada nepritrūks. :)

Tuo pačiu turiu klausimą ir Elžbietai – kodėl man niekaip neatidaro tavo tinklaraščio? (tik Blogas.lt prisijungimo tinklalapį)

Ačiū visiems už klausimus – lauksiu naujų.

Klausimas toks – ar tinklaraščių platformos ir pats formatas pasiekė aukščiausią tašką ir yra tobulas, ar tiesiog apsnūdo, lyginant su interneto tarnybomis, socialiniais tinklais (užsienio) ir kompiuterio programomis? Nes aš tai naudojuosi daugmaž tuo pačiu, kuo ir prieš metus, neskaitant poros „dzinguliukų“, kuriuos pats ir turėjau pritaisyti.

WordPress per tą laiką patobulėjo pora versijų po taško, tačiau bene vienintelis rimtas patobulinimas, atsiradęs per metus, yra žymos (tags). Juokingai menka… Nė kiek ne daugiau patobulėjo ir Movable Type, Blogspot ir kiti. Blogas.lt tame kontekste, beje, atrodo labai gerai – permainų per metus vis dėlto būta. Bet nejau tai viskas? Ir svarbiausia – ar mes patys žinome, įsivaizduojame, kurlink juda tinklaraščių platformos, koks turi būti ar bus tinklaraštis po metų, penkių ar dešimties?

Kažkodėl tokių kalbų beveik nėra. Kalbame apie turinį – be abejonės, jis svarbiausias – apie įskiepius ir valdiklius, visokius priedus ir puošmenas, kurie duoda naudos, bet nekeičia ir netobulina pačios koncepcijos. Aš nežinau, ar ją reikia tobulinti – kaip klausiau pačioje įrašo pradžioje, gal jau pasiekėme tobulą formą… Nors ne, netikiu.

Štai keletas dalykų, kurie mano galva yra blogi dabartinėje tinklaraščio formoje:

• Seni įrašai yra praktiškai nepasiekiami. Gerai, jei tai asmeninis dienoraštis, kurio ankstyvus įrašus net gėda kam rodyti – o jei tai vertingi straipsniai, kuriuos noriai skaitytų lankytojai? Vienintelis metodas – gerinti SEO ir tikėtis, kad padės surasti Google, bet Google – tai išorinis įrankis. Patys tinklaraščiai neturi jokios sistemos kaupti vertingą informaciją. Kažką derėtų perimti iš kitų turinio valdymo sistemų.
• Nedraugiškumas kitoms medijoms. Dabar mobilus naudojimas, spausdinimas, vaizdas, garsas ir kiti dalykai yra palikti pačių autorių, šablonų kūrėjų ir įskiepių rašytojų nuožiūrai, tarsi tai būtų „nebūtinieji priedai“. Laikas pabusti! Netrukus daugiau žmonių skaitys iš mobilių įrenginių nei iš stacionarių. O kai nenorės skaityti mažame ekrane, tai norės paklausyti skaitomo teksto. Pakinkius vaizduotę, galima tęsti…
• Nanoformos. Kodėl turinčiam tinklaraštį žmogui reikia atskiros Tumblr ar Twitter tarnybos, kad galėtų rašyti mažąsias pranešimų formas? Kodėl rimtas analitinis straipsnis ir įdėtas videoklipas apie kates tinklaraštyje yra vienodos reikšmės?
• Bendravimas. OK, turime komentarus. Na ir kas? Visi juos turi! O kur atskiras administravimo sąsajos puslapis, kuriame aš matau, ką parašė mano kolegos, kur mes galime bendrauti tiesiogiai, svaidytis idėjomis, rengti ir koordinuoti akcijas, pasveikinti vienas kitą ar parungtyniauti? Dėka Google tuoj – varge tu mano! – turėsime socialinį tinklą savo pašto dėžutėse, bet neturime ir neturėsime tinklaraščiuose. Tas, kas sukurtų tokį, netaptų itin turtingas, bet po mirties turėtų bronzinį biustą kiekviename miestelyje su bent keliais tinklaraščių autoriais.
• Langai į pasaulį. Šiek tiek užsiminiau, rašydamas apie nanoformas. Tinklaraščiai turėtų turėti laisvai „iškerpamas“ vietas kitos informacijos (žemėlapių, video, kalendorių, etc.) įterpiniams – ir ne tik valdiklių pavidalu šoninėse skiltyse. Žodžiu, „widget engine“ gerokai reikia perdaryti, kad ji atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus.

Tai, kas čia išvardinta, fantazijos nereikalauja. Čia tik trūkumai. O jei pradėtum svajoti, kas galėtų būti – tai oj… Bet nepanašu, kad taip bus. Sausio pabaigoje pasirodys WordPress 2.4. Dar viena nuobodi versija su kosmetiniais atnaujinimais. Bent jau peržiūrėjus sąsajos maketą, nieko doro nesimato. Ar turiu jausti entuziazmą ir skubėti atnaujinti versiją dėl to, kad galėsiu pasidaryti savo duomenų bazės klaidos parodymo lankytojams puslapį? (2.3.2 versijos naujiena).

Tinklaraščiai mirs, jei netobulės kaip formatas, nepriklausomai nuo turinio. Tą patį, ką čia dedu, su šiek tiek daugiau pastangų būčiau galėjęs dėti dešimties metų senumo GeoCities (nemokamos asmeninės svetainės, oho!) sistemoje. Arba dabar – GooglePages. Man WordPress ir Movable Type stagnacija atrodo baisi. O jums?

Niekad nesusimąsčiau, kad „diskelių“ tipo virusai atgims naujam gyvenimui… USB atmintinėse! Turiu du dažnai naudojamus USB raktus – nė viename jų dar nė karto nebuvo jokių virusų. Bet ir negalėjo atsirasti, nes naudoju daugiausiai duomenų pernešimui į darbą ir namo, tarp dviejų švarių sistemų. Bet kas dedasi paauglių nešiojamuose USB raktuose!..

Bet pora pažįstamų jau skundėsi prisigaudę virusų pas draugus kompiuteriuose, todėl atėjo laikas pasiromėti, kas gi tie USB virusai yra ir kaip su jais kovoti.

Jei turite gerą antivirusinę programą, tai ji turėtų USB raktą patikrinti vos prijungus, dar prieš paleidžiant programas. Dėl saugumo programos iš USB atmintinės automatiškai negali būti paleidžiamos be atskiro paklausimo. Viena vertus, tai kliudo automatizuoti naudingas programas, kita vertus – padeda riboti virusų kenksmingumą.

Įtardami atmintinę užsikrėtus, niekada neleiskite iš jos programų nepatikrinę. Vos atsidarius „autostart“ meniu, uždarykite ją, o tada patikrinkite raktą antivirusine programa. My Digital Life yra surašyti keli failų vardai, kuriais dažnai prisidengia virusai: New Folder.exe, New_Folder.exe, Bha.vbs, Iexplore.vbs, Info.exe, Ravmon.exe, RVHost.exe ir kt. Ten pat rasite ir instrukcijas, kaip juos aptikti (virusų failai būna su „Hidden“ atributu) bei pašalinti. Bet svarbiausia – nepamirškite geros antivirusinės programos!

Šį kartą ne apie erotiką ar nelegalias programas (nebent iš dalies), bet apie tai, kokie interneto vartojimo įpročiai virsta „vartojimu“ blogąja žodžio prasme (kaip „vartoji narkotikus?“). Taigi – ką vartojate internete? IRC? Skype? Twitter? RSS? Forumus?..

Tikriausiai pasišaipome iš kartkartėmis žiniasklaidoje pasirodančių žinučių apie „pripratimo prie interneto“ pavojus, apie interneto maniakus – dažniausiai labai jaunus žmones, vaikus, kurie kiauras paras leidžia prie kompiuterio ekrano. Viena realių ar menamų pavojų sritis – žaidimai, kita – internetas. Žaidimams tenka kritikos už brutalumą ir iškreiptas vertybes, internetui – už pornografiją, neaiškias pažintis, nelegalaus turinio mainus. Ir tam, ir kitam prikišamos narkotikų savybės – prie jų priprantama…

Didelis žaidimų maniakas niekada nebuvau, bet IRC vartojau, kai ši momentinio bendravimo pirmtakė buvo populiarumo viršūnėje. Dabar beatodairiškai vartoju tinklaraščius – žmogus, per mėnesį perskaitantis 20 tūkstančių įrašų keturiomis kalbomis, gau gali vadinti save tikru ligoniu. Teisinuosi tik tuo, kad darau apžvalgas ir šiaip rašau – taigi esu neva pavertęs savo priklausomybę „visuomenei naudinga“ veikla.

Kita plintanti interneto priklausomybė – Twitter. Rašiau apie ją kelis kartus. Neužkabino manęs, nes nesugebėjau susitvarkyti patogios rašinėjimo frazių papliūpomis aplinkos. O rašyti į Twitter pačioje Twitter tarnyboje yra nesąmoninga. Nepasigavęs priklausomybės, negaliu suprasti, ką žmonės randa tokioje bendravimo formoje. Kaip rašė Publishing 2.0, Twitter – tai sėdėjimas triukšmingame bare ir klausymas, ką šneka žmonės, pusė kurių šneka mobiliuoju telefonu. Tiesos tame yra. Mat Twitter dažnai žmonės diskutuoja vienas su kitu, tačiau jei „sekate“ tik vieno kurio srautą, tai labai neaišku apie ką jis kalba. O visų sekti neįmanoma – gija po gijos susirinksi vos ne visą bendruomenę.

Iš Scotto Karpo straipsnio išsinešiau ir kitą mintį – ką beveiktum internete, turi žiūrėti, ar naudoji jame gaunamas žinias, įgūdžius, ar tik „vartoji“ patį internetą tam tikra jo forma. Taip išeitų, kad tinklaraščių skaitymas ir rašymas – bene „palankiausia sveikatai“ priklausomybės nuo interneto forma.

Kokių interneto ydų turite ar turėjote jūs? Ar lengva nutraukti priklausomybę? Ar natūralu migruoti nuo gryno vartojimo prie kūrimo?

Ketinau atradimus paskelbti vakar, bet tvarkiausi savo RSS prenumeratas – pamečiau tikslų skaičių, bet jų turiu dabar per 500 – naujas rekordas. Tame minčių ir pasakojimų knibždėlyne ne taip lengva atrasti ir prisiminti, kas patraukė akį, nustebino ir pakvietė lankytis bei skaityti dažniau. Kelis kartus perbėgau akimis sąrašą, susirinkau apie tuziną įdomių naujų projektų, bet tradiciškai atrinkau tik du, kitus palikdamas ateičiai.

Su Tikra.info kai kas iš jūsų jau pažįstami. Nebepamenu, kada tiksliai pastebėjau šį tinklaraštį, bet mačiau, kaip autorius džiaugiasi patekusiais į Blogoramą rašiniais ir, matyt, užkibau ant labai neįprastos paantraštės „tik tikra informacija“. Nejau niekada neapsirinka? Tai galėsime pamatyti kartu, nes dvi sausio savaites nuorodos į įrašus iš šio tinklaraščio svečiuosis nežinau.lt.

Dariaus Bulbuko blogą pažįsta tikriausiai mažiau nežinau.lt skaitytojų, nors ir šio tinklaraščio įrašai jau keturis kartus buvo Blogoramose. Darius domisi ir rašo tiek apie IT dalykus, tiek ir naujas žinias, randamas žurnaluose, savo buvusius ir planuojamus programavimo projektus. IT ir „gyvenimo“ temos tinklaraštyje yra beveik lygios.

Abu tinklaraščiai priklauso labai populiariai „IT + viskas, kas įdomu“ grupei, bet kas kaltas, kad šiais dalykais domisi daugiausiai rašančiųjų ir skaitančiųjų, daugiausiai apie tai randame įdomių rašinių, pastebėjimų? Niekas. Skirtingai nuo kai kurių kritikų, aš visai nestenu dėl tokių tinklaraščių pertekliaus. Nes man atrodo, kad visi jie yra visų pirma apie ateitį. Tai kaip gali būti nesvarbūs ar nusibodę?

Kažkaip neuždaviau sau tokio klausimo, kol nepamačiau CyberNet įrašo – bėdos atveju paprastai bandau System Restore. Last Known Good Configuration (LKGC)bandau rinktis iš meniu prieš paleidžiant Windows tik tada, kai Windows apskritai nebenori pasileisti. Tačiau yra kelios pagrindinės taisyklės, kurios padės suprasti, kada geriausiai tinka vienas ar kitas iš šių Windows gaivinimo metodų.

Visų pirma – esminis skirtumas: LKGC dirba tik su nuostatų sąvadu (registry) – jis nejudina duomenų ir negali atkurti ištrintų sistemos failų. System Restore gi gali atkurti netyčia ištrintus ar perrašytus ant viršaus failus, tvarkykles ir kitus sistemos komponentus. Iš čia ir panaudojimo receptai:

System Restore naudotina, jei Windows veikimas sutrinka įdiegus naują programą, naujas tvarkykles arba ką nors reikalingo netyčia ištrynus. Tai mano atveju sudaro 9 iš 10 atvejų.

Last Known Good Configuration nuostatų atkūrimas praverčia jei įdiegus tvarkykles ar pakeitus parametrus (pavyzdžiui, vaizdo plokštės ar tinklo), pamaigius ne visai suprantamus dalykus Windows Control Panel ir perkrovus kompiuterį, Windows nebepasileidžia. Kadangi praėjusį kartą mūsų OS veikė, tai belieka spausti kraunantis F8 ir pasirinkti šį krovimo variantą.

Paprasta atsiminti: System Restore – jei ištrynei ar perrašei failus, LKGC – jei tik pakeitei nuostatas. Linkiu, kad neprireiktų nei to, nei kito!

Ar įsivaizduojate, kiek sutarčių esate pasirašę, automatiškai spausdami „Accept“ mygtuką, įdiegę kiekvieną naują programą ar pradėdami naudotis naujomis tarnybomis. Jei nepatingėtumėte atspausdinti šių, beje galiojančių ir bent jau teoriškai labai įtakojančių jūsų teises, dokumentų, gautumėte milžinišką šūsnį. Bet kas juose parašyta? Kas nors skaitė?

Apie licencijas daugiau žinome iš straipsnių spaudoje ir tinklaraščiuose, negu iš pačių licencijų. Jos parašytos tokia keblia kalba, kad sunku suprasti, o skaitant netgi suima pyktis: kaip visada – jokios atsakomybės firmai, visa atsakomybė jums ir dar ilgas sąrašas, ko su ta programa negalima daryti, bet jūs darote vistiek.

Licencijos (angliškai dažnai trumpinamos EULA nuo „End-User Licence Agreement“) parašytos su dviem tikslais: apsaugoti programos kūrėją nuo teisinių veiksmų prieš ją ir sukurti patogią bazę teisiniams veiksmams prieš vartotojus, pažeidžiančius firmos nustatytą tvarką.

Niekad nekreipiame dėmesio į licencijas, bet jos nuolat mums gresia teismais. Ilgainiui jos tapo savaimine darbo su kompiuteriu „privaloma rizika“ – gerai, kad iki šiol vis dar labai menka. Tačiau daugelyje užsienio šalių, pirmiausia JAV, licencijos tekstas tampa svarbus ir eiliniam vartotojui, mat atsiranda kas jomis pasinaudoja prisiteisti pinigų. Jei būtų senas, visų užmirštas įstatymas, draudžiantis kvėpuoti, jis vistiek būtų pavojingas, nepaisant to, kad yra nesąmoningas – blogos valios žmonės jį bet kada gali ištraukti iš archyvo ir panaudoti prieš jus.

Beje, nereikia rodyti pirštais į Holivudo ar Microsoft pusę – licencijas turi praktiškai visos, net nemokamos atvirojo kodo programos. Yra buvę teismų ir dėl jų pažeidimo, nors juose atsakovais buvo ne pavieniai vartotojai, o firmos.

Jokie rašymai apie licencijas, nepakeis esmės. Galima tik pabandyti pasiaiškinti sutarčių agresyvumą, nukreiptą prieš vartotoją. Yra toks įrankis – EULAlyzer, į kurį nukopijavus anglišką licencijos tekstą, programa bando vizualiai parodyti, kaip varžo jos sąlygos.

Moderniame pasaulyje be licencijų neišsiversime, bet džiaugiuosi bent tuo, kad dalis jų veikia netgi būdamos tik menamos. Tarkime, beveik visiems aišku, kad nežinau.lt tekstus galima laisvai cituoti be atsiklausimo su nuoroda į šaltinį. Norint įdėti ar savaip adaptuoti visą įrašo tekstą, reikia autorių sutikimo. Asmeninėms archyvavimo ar kito naudojimo reikmėms jokios teisės neribojamos. Niekur iki šiol tai nebuvo parašyta ir neprašoma jūsų sutikimo prieš skaitant – tačiau veikia (su labai retomis išimtimis) kuo puikiausiai. Ir labai tuo džiaugiuosi.

Šiuo metu aplinkui vyksta daugybę konferencijų, kurios neapseina be pateikčių ir kalbančiųjų. Tačiau kad ir kaip ruoštumėmės šiems pristatymams, kartais viskas išeina ne visai taip, kaip tikėjomės. Ką mes darome ne taip ir ko mes nepadarome?

Norint išvengti netikėtai išlindusių ylų iš maišo reikia visai nedaug. Užtenka prisiminti vos kelis esminius dalykus.

Dauguma žmonių mėgsta patalpinti savo skaidres interneto erdvėje, tačiau dažnai nepagalvoja, kad pristatymo vietoje gali nebūti interneto ryšio, arba jis gali būti lėtas. Todėl visada nepatingėkite įrašyti pateiktis į USB raktą ar kitą laikmeną. Pravartu turėti kelias kopijas skirtingose vietose, atsitinka taip, kad USB raktas iškrenta iš portfelio ar kišenės.

Patariame kartu turėti ir Powerpoint peržiūrėjimo programą. Iš patirties kalbu, jeigu jau kūrėte skaidres Microsoft Powerpoint 2007, tai peržiūrėjimo programa būtina. Nors paskutinį kartą pristatinėdamas informaciją buvau patikrinęs skaidres ir su 2003 Powerpoint dalimi, tačiau kitame kompiuteryje tos skaidrės stebuklingai išsikraipė, tad teko atlikti keletą pakeitimų vietoje. Patikėkite, malonumo nejutau.

O norėdami išvengti panašių atsitikimų pasirinkite ir geriausiai matomas raides. Nors pagal nutylėjimą siūlomos Calibri, Corbel, Cambria, jos toli gražu nėra optimalus sprendimas. Šiuo atveju geriausia naudoti Arial, Times New Roman. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į Times New Roman, dažnai būna taip, jog šio šrifto raidės su lietuvių rašmenimis susilieja, pavyzdžiui „r“ ir i“ tampa „n“ ir pan. Todėl patarčiau naudotis TimesLT, kurios plačiai taikomos spaudoje.

Kai kuriais atvejais patariama pasidaryti skaidrių kopijas PDF formatu. Neretai reikia palikti kopiją viršininkui ar administracijai, smalsuoliams, o originalo niekas nenori atiduoti. Būtent čia PDF formato failai pravers labiausiai. Beje Microsoft Office 2007 turi gana neblogą ir paprastą naudojimui funkciją šiam reikalui. Svarbiausia, nepatingėti paspausti kelis pelės mygtukus.

Atsižvelgdami į tai, jog vaizdo projektorius gali būti nevisiškai atitikti jūsų ekrane atliktus pakeitimus, apsibrėžkite „saugias“ paraštes. Tuomet vaizdas projektoriuje turėtų išlikti nenukarpytas ir rodomas aiškiai.

Naudokite tinkamo dydžio raides. Patariama naudoti 24 pt dydžio simbolius, jeigu žinote, kad teks pristatinėti didelėje erdvėje. Kitiems pristatymas siūlyčiau tik šiek tiek sumažinti raidžių dydį, čia verta atsiminti ir tai, kad informacija neturėtų kartotis skaidrėse ir jūsų kalboje. Tai dar viena priežastis nebijoti palikti didelių raidžių.

Išjunkite visus galimus trukdžius, antivirusines programas, pokalbių programas, naršyklę ir kitas judančias programas. Keisčiausia, kad daugybę kartų teko stebėti NOD32 antivirusinės klaidas dėl neparsiųstų atnaujinimų viduryje pristatymo.

Jeigu naudojatės nešiojamu kompiuteriu, išjungti jo ekrano išsijungimo funkciją prieš pristatinėdami. Išjungti galite per Energijos valdymo meniu (angl. Power management console).

Išsamus, įdomus pristatymas gali atnešti jums ir jūsų įmonei, projektui sėkmę, tad įsidėmėkite šiuos kelis patarimus ir naudokitės jais.

Geriausios kloties, optimizmo, idėjų ir veržlumo 2008-aisiais!

Sausio 1 d., 00:30 – Jūsų nežinau.lt

Štai ir pasibaigė. 2007-ieji su nežinau.lt. Bent jau man. Skambant nostalgiškai pakiliai Tado įdėtai ABBA „Happy New Year“ pradedu nedidelę visų metų įvykių apžvalgą taip, kaip praėjusieji atsispindėjo tinklaraštyje.

Sausis. Pirmasis metų mėnuo buvo laukimo ir spėlionių mėnuo. Rašiau apie tada dar nesamą Windows Home Server, iki šiol (neskaitant beta) neišleistą Firefox 3, didžiausią metų IT naujieną – iPhone. Metų bėgyje bandžiau labai daug įvairių interneto tarnybų darbų planavimui, bet dar sausį, lyg žinodamas, kad vistiek taip baigsis, vieną kartą prie popieriaus jau buvau grįžęs. Prasidėdamas metus apsirūpinau antivirusine programa komplekte kartu su programa nuo šnipinėjimo. Pradėjau su viena, baigiu – su visai kita, bet visos buvo naudingos. Sausio pabaigoje pagaliau sulaukėme Windows Vista, bet jau tada jaučiau, kad mums tikriausiai nepakeliui, nors ir ketinau įsigyti.

Vasaris. Nuo pat vasario pradžios pradėjau naudoti vieną naudingiausių šių metų atradimų programų srityje – Launchy. Iki šiol naudoju ir, matyt, nutūpė ji mano kompiuteryje ilgam. Pamiršau, ir kaip Start meniu išskleista atrodo. Netrukus po to pradėjau sinchronizuoti nuorodas keliuose kompiuteriuose su Foxmarks. Bandžiau ir kitus variantus, bet kol kas lieku su šiuo įskiepio/tarnybos deriniu. Nepaisant mano didelio palankumo Google ir entuziazmo naudojant jos tarnybas, beveik visą laiką teko džiaugsmą derinti su nerimu dėl duomenų kaupimo ir naudojimo. Vasario 12-ąją pasirodė pirmoji lietuviškų tinklaraščių apžvalga – tada dar vadinta bob•lt. Apie mėnesio vidurį nusivyliau Vista kainomis ir pradėjau ilgą tęstinę darbų planavimo tarnybų apžvalgą. Neslėpiau antipatijos socialiniams tinklams vien už tai, kad žodį „draugas“ jie pavertė farsu. Po pusantro mėnesio darbo sužinojau, kad tinklaraštis tėra vertas tik 251 dolerio (dabar pagal tą patį testą – 21836). Tačiau turėjau per daug entuziazmo, ir projekto neuždariau.

Kovas. Rekordinis mėnuo pagal įrašų skaičių. Matyt, norėjau dar dolerį pridėti prie vertės. Prieš „blogerių“ konferenciją vyko geriausiųjų tinklaraščių rinkimai, kuriuose jaunam projektui labai norėjosi pasirodyti. Nepavyko. Nors iki šiol nesutinku su balsavusiais. :) Pavasarėjant labai susidomėjau HDR ir ketinau fotografuoti, bet iš pradžių kliudė štatyvo, o paskui – laiko stoka. Jau po dviejų mėnesių nežinau.lt buvo tiek įrašų, kad reikėjo patarti skaitytojams, kaip iš jų turėti daugiau naudos. Kovą pradėjau kviestis autorius į svečius, nors tokia tradicija nelabai prigijo, nors svečių rašiniai buvo įdomūs ir skaitomi. Tuo metu turėjau tiek daug problemų su Zebra ryšiu, kad tai tapo mėnesio tema. Tinklaraštyje prasidėjo pirmosios apklausos, nemažai dėmesio sulaukė mano rašinukas apie „on/off“ santykius su Linux. Jie tokie liko iki šiol.

Balandis. Nepaisant to, kad kasdien susiduriu su reklamos kūrimu (o gal kaip tik dėl to), turiu labai griežtą nuomonę dėl reklamos etikos ir estetikos. Tiek internete, tiek ir kitur. Iki šiol labiausiai mėgstu lauko reklamą. Balandį sumaniau paspartinti savo kompiuterį įdiegdamas diskų masyvą ir visa tai aprašiau. Nepaisant komentatorių abejonių dėl duomenų saugumo – tai labai verta daryti ir dabar, galiu patvirtinti, visiškai pasiteisino. Nors klausimas „kas jūsų piniginėje?“ tikrai nebuvo pirmoji akcija tinklaraščiuose – nuo jos panašūs dalykai labai išpopuliarėjo. Turiu vieną su tuo susijusią idėją – gal pavyks įgyvendinti. Naršyklė Netscape merdėjo jau pavasarį – metų gale ji mirė ir oficialiai. Nuo penkiasdešimt pirmojo numerio tinklaraščių apžvalga gavo gražų Dovilės sugalvotą vardą Blogorama. Balandžio vidury pradėjau dar vieną seriją straipsnių apie naudingus Firefox įskiepius, kurie net pelnė nežinau.lt apibūdinimą dmoz.org archyve. Maždaug balandį, daugėjant skaitytojų pradėjau domėtis ir pagalba paieškos sistemoms, populiariai vadinama SEO. Tuo pačiu kartu pastebėjau, kad retokai palieku komentarus svetur ir dar rečiau dalyvauju diskusijose – prireikė Commentful pagalbos (kurią epizodiškai ir dabar naudoju). Balandį pasirodė ir visų metų skaitomiausias nežinau.lt rašinys. Taip, tas apie kabelius. :) Nors nuo pat pradžių rašiau į tinklaraštį ne vienas, pavasarį ir vasarą bendradarbiavimas su autoriais buvo vaisingiausias.

Gegužė. Gegužę pasiektas dar vienas rekordas. Iš geros Karolio širdies pakvietimų į Joost buvo užsimanę net 164 žmonės. Ir tai neskaitant kitų svetainių bei tinklaraščių, taip pat juos dalinusių. Artėjant vasarai, supratau, kad tempais po 10-12 įrašų per dieną rašyti nebegalėsiu. Dalies rašinių buvo atsisakyta tik vasarai – kiti dingo visiems laikams. Nežinia, kaip būtų dabar, bet prieš pusmetį Linux vs. Windows tema dar įžiebdavo karštus ginčus. Norėčiau ir ketinu naudotis ir ta, ir kita OS. Link metų vidurio paaiškėjo, kad nemenka dalis skaitančiųjų po truputį tampa guglioholikais. Turiu pripažinti esąs priklausomas ir aš. Atrodo, taip seniai WordPress turi valdiklius (widgets), o juk pirmoji versija su jais, 2.2, pasirodė gegužę. Mėnesio gale įdomi diskusija užsimezgė apie tai, kiek naudingas yra „Windows“ klavišas. Neišmokau nuo to laiko daugiau naudoti.

Birželis. Norėjau vasarą pailsėti, bet nieko neišėjo. Šalia tinklaraščio užsiėmiau WordPress vertimu. Vienas atvejų, kai verta paskaityti vien komentarus – mūsų prisiminimai apie pirmąjį kompiuterį. Teko svečiuotis iki šiol truputėlį mistiškame Vabalyne ir maloniai nustebti dėl patogios ir patikimos vieno žmogaus sukurtos tinklaraščių platformos. Nors jau turėjau kelias legalias programas, įskaitant Windows, vasarą kryptingai pradėjau pirkti viską, kas naudingo yra kompiuteryje. Dalinausi patarimais, ką moku greitai daryti, siūliau visiems komentuojantiems įsigyti po gravatarą. Birželį pirmą kartą mano Windows sistemoje atsirado Safari naršyklė. Nors ji ilgainiui gerokai nuvylė, tebėra naudojama iki šiol – man joje vaizdas gražesnis. Ričardas rašė apie antivirusines programas, Karolis – apie naują Photoshop CS3, o aš atradau programą, kuria ir dabar rašau šį įrašą – Windows Live Writer. Birželį pagaliau prasidėjo prekyba iPhone telefonais.

Liepa. Pradėjau žaisti su miniblogo tarnyba Tumblr. Nemažai kolegų turi tokios formos užrašines. Kurį laiką Tumblr buvo priglaudusi ir Perliukus. Klausiau skaitytojų, ko trūksta tinklaraščiui ir mainais dovanojau Level filmus. Gaila, kad ne viską pavyko padaryti. Liepos penktąją paskutinį kartą pasikeitė tinklaraščio išvaizda – jau pusę metų ji yra tokia, kokią matote dabar. Man bevasarojant, Vio parašė keletą labai populiarių įrašų apie fotografiją ir fotoaparato pasirinkimą. Lig šiol džiaugiuosi, kad tinklaraštį rašo vienastoks, o ne jo realusis „šeimininkas“, nors nedaug kas mano argumentus suprato. Gal vėliau? Dar agitavau naudoti nemokamas programas ir stebėjausi komentarais, kurių nesuprantu. Dabar tokių daug mažiau – bet moderavimo nepažįstamiems autoriams vistiek reikia. Gaila, kad nunyko pašto tarnyba Litepost – noriu turėti kokią nors Gmail alternatyvą, bijau, kad prireiks… Dar liepą Ričardas pradėjo rašyti, kaip jis kraustosi iš Windows į Linux, o aš – apie retesnes operacinių sistemų alternatyvas. Mėnesio gale bandžiau atspėti, kodėl žmonės naudojasi Internet Explorer naršykle.

Rugpjūtis. Nors „Atradimus“ pradėjau dar gegužę, rugpjūtį jie jau tapo laukiami ir naudingi „atrastiesiems“. Per vasarą atsiranda šiek tiek papildomų pinigų, tad imi ir pradedi svarstyti apie naują kompiuterį. Tačiau Mac tuo kartu nepasirinkau. Prisipažinau ir tai, kad telefonu tik skambinu ir, nepaisant gausybės Vaidoto idėjų, tik knygas paskaitau (nors dažniau su Palm). Turėjau viziją sukurti autorių klubą, kuris skatintų kokybiško turinio kūrimą internete ir siektų jį populiarinti. Dabar dalį to darbo atlieka TopRSS ir Blogeriai.net. Dar buvo ketinimų pakeliauti ir susipažinti su tinklaraščių autoriais kitose šalyse, tačiau neišdegė. Rugpjūčio gale ištiko pirmoji didesnė krizė rašant. Iš tikrųjų ji buvo labiau emocinė, bet žalos padarė tikrai nemažai. Norėdamas kompensuoti sau gėrį, ėmiau daryti smulkius gerus darbelius – padovanojau visas turėtas Discworld knygas. Mėnesio gale pavyko suorganizuoti Blogatoną – manau, kad akcija buvo sėkminga, nes daugybė tinklaraščių autorių atrado vieni kitų kūrinius.

Rugsėjis. Temos ganėtinai nuoseklios – aš apie reklamos nematomumą ir komercinių programų alternatyvas, Ričardas – apie įsilaužėlius. Konkursų sąrašėlį papildė gausiai rašomas ir skaitomas citatų šou. Ežiukas svečiuose rašė apie Vilniaus metro projektą, Blogoramose atsirado mėlynosios juostelės, paskelbiau  savo RSS prenumeratų sąrašą, tikėdamasis, kad skaitytojai ras įdomių naujų šaltinių.

Spalis. Rudeniui įpusėjant mokėmės užsirašyti, kad liktų atmintyje kuo daugiau (mokslo metai įsibėgėjo), spartinome Firefox. Pakvipus kelionėmis buvau užsikrėtęs mintimi įsigyti nešiojamąjį kompiuterį, tačiau jis man tikrai reikalingas tik porą savaičių per metus. Ar dėl to verta? Spalį paaiškėjo, kad ne tiek jau daug žmonių gyvena kava, kaip kad aš, ir prasidėjo pirmieji nežinau.lt testai. Pripažinau, kad nesugebėjau išspręsti slaptažodžių saugojimo problemos, net su kitų mielai naudojama KeePass. Nenusipirkęs nešiojamojo kompiuterio, galvojau bent apie Sony Reader skaitymui, bet išėjo metai visiškai be jokios naujos technikos – net keista. Buvau priverstas kapituliuoti prieš komentarų šiukšlintojus ir įvedžiau komentavimo taisykles bei moderavimą. Matuotis kompiuterių spartą (matyt dėl laiko ir pastangų) panoro nedaugelis, užtat įdomu buvo diskutuoti apie operacines sistemas ir stebėtis one.lt vartotojų statistika.

Lapkritis. Taip neseniai viskas buvo, kad paminėsiu tik įsiminusius akcentus. Alfa.lt rašė apie tinklaraščius, tačiau kažkaip labai savaip. Mėnesio vidury pamačiau, kad nebepakanka nė vieno talpinimo plano ir teko keltis į virtualų serverį. Per lakritį parašiau nedidukę nanoknygą, tik, užsimanęs profesionalaus dizaino, taip jos ir neišleidau – priminimas viską daryti tik pačiam. Šviežiai atsiradusi tinklaraščių tarnybą eBlog sparčiai tobulėja ir jau tapo daugybės skaitomų tinklaraščių namais. Bebandydamas pamilau ESET Smart Security saugos programų paketą – jis liko su manimi visiems metams.

Gruodis. Matydamas daug priemonių sužinoti apie naujus ir skaitomus tinklaraščius bei jų įrašus, ėmiau abejoti Blogoramų naudingumu. Bet, regis, iki šiol jos skaitomos ir laukiamos. Gavęs leidimą iš organizatorių, parašiau apie kitąmet organizuojamą antrąją tinklaraščių konferenciją. Praėjusią praleidau dėl ligos – kitoje norėčiau dalyvauti. Ieškodamas tinklaraščių, kurie dažniausiai negaili nuorodų į kitus, aptikau, kad tai mano kolegos ir nežinau.lt autoriaus tinklaraštis. Šį mėnesį pradėjau savaitinius klausimų-atsakymų rašinukus. Kol kas jie dar gyvi. Na, ir galiausiai, vėl pradėjau naudoti Bloglines lygiagrečiai su Google Reader bei kartu su kolegomis užsidegiau skydelių/reklamos tarnybos idėja. Gal kas nors iš to ir išeis.

Tokie trupinėliai atvedė mane ir jus nuo metų pradžios iki pabaigos. Kokie buvo 2007-ieji? Prakeikti, pagal Rytų išmintį – yra toks prakeikimas „linkiu tau įdomaus gyvenimo“… Pernelyg įdomūs buvo metai…

Ačiū, kad buvote kartu, kad skaitėte ir diskutavote, kad rašėte patys. Tegu kiti metai jums būna sėkmingi, šilti širdyse. Giedros nuotaikos, gerų draugų ir, svarbiausia, daugybės šaunių idėjų!

Kas, kaip, kur, kada, kodėl? Atsakymai čia:

Firefox3 beta 2 diegimas Ubuntu 7.10 (Gutsy Gibson).

Adobe Reader 8 papildinio Mozilla Firefox diegimas Ubuntu 7.10.

Papildomas patarimas, kaip įrašyti tinkamus filmų iškodavimo įrankius Linux sistemoje.

Taip pat sužinosite apie galimybę žiūrėti Youtube klipus per visą ekraną šioje operacinėje sistemoje.

Informacija apie naujus Oxygen pelės atvaizdus.

Labai įdomi terminator programa, kuri pagelbės sys-administratoriams, „sulipdyti“ kelis Linux terminalo langus į vieną. Dabar galėsite dirbti su keliais iš karto.

Jeigu neužtenka informacijos apie jūsų serveryje veikiančias MySQL duomenų bazes, šiame tinklaraštyje sužinosite, kaip išpešti daugiau nauduos.

2007 metų Ubuntu istorijos apžvalga: didžiausi projektų pristatymai, bendruomenės įvykiai, teigiami žiniasklaidos atsiliepimai ir blogosferos tobulėjimas šioje srityje.

Tiems, kas nori naujo RSS skaitytuvo Linux erdvėje. LinuxIndex.com pasakoja apie Liferea.

Norite sužinoti, kas naudojasi Jūsų Linux sistema? Pasižvalgykite kas ir kada prisijungė ar atsijungė.

Naujos Linux distribucijų apžvalgos: Keldix Linux ir EasyLFS.

Linux.com rašo apie priemonę grafiniam darbui su GRUB.

Ta pati svetainė rašo kaip patobulinti savo telefono, delninuko galimybes kartu su Java ir Linux.

Trūksta raidžių Linux OS? Norite daugiau? Čia informacija kaip tai padaryti.

Jeigu jums nepatinka langų rėmeliai (angl. borders) Ubuntu 7.10, galite juos gana paprastai panaikinti.

Jeigu norite naudotis Fedora ir Java, o ne GCJ, tuomet žiūrėkite čia.

Nemokate, o gal trūksta galimybių suderinti Ubuntu pagal jūsų poreikius? Ne bėda, čia rasite naudingos informacijos apie Ubuntu sistemos derinimą pasitelkiant mažą programėlę.

openSUSE 10.2 apžvalga – verta paskaityti ir turintiems, ir norintiems, bet negalintiems. Rašoma praktiškai apie viską, nuo įrašymo, pirmojo užsikrovimo, saugumo ir nuomonės apie šią OS.

Tas pats autorius toliau džiaugiasi openSUSE 10.2, šįkart rašo apie įvairias grafines galimybės.

Jeigu jus nervina automatinis CD ir DVD paleidimas Ubuntu, čia sužinosite, kaip šią funkciją išjungti.

Daug, trumpa, paprasta, aišku – Linux patarimai.

Gal kai kam jie buvo kiaulės, bet nežinau.lt istorijoje 2007-ieji tapo kabelio metais. Taip yra dėl to, kad Karolio rašinys apie tai, kaip sujungti du kompiuterius su Windows XP tinklo kabeliu tapo skaitomiausiu ir „ieškomiausiu“ – į jį daugiausia iš Google atkeliauja norinčių informacijos.

Man apskritai labai smagu, kad tarp skaitomiausiųjų – labai daug kitų autorių rašinių – Karolio, Ričardo. Santykinai labai skaitomi buvo ir svečių rašiniai – tik gaila, kad ne taip jau dažnai jų atsirasdavo – o juk visus metus nežinau.lt tribūna buvo atvira visiems – tereikėjo tik laišką parašyti.

Kadangi sąrašas ilgas, tai pradedu. Įterpsiu komentarus kas dešimtuką:

• 1. Kaip sujungti du kompiuterius LAN kabelius (WinXP)
• 2. Wikipedia – ne vien didžiausia enciklopedija
• 3. Adobe Photoshop CS3 – pliusai ir minusai
• 4. 1% klubas
• 5. Jogos pratimai (video pamokėlės sėdintiems prie kompiuterių)
• 6. Taip jos žadina…
• 7. Besirenkant nešiojamąjį kompiuterį
• 8. Į ką atkreipti dėmesį, renkantis fotoaparatą
• 9. „Hack the World“ – technika
• 10. Blogatonas: „Startas!“

Kaip matote, žmones labiausiai domina itin praktiški dalykai ir patarimai. Ir dar esu laimingas, kad iš 10 mano rašyti tik keturi, o šalia yra visų daugiau rašiusių autorių straipsnių (nėra tik SaD, bet ji rašė tada, kai dar neturėjau Google Analytics).

• 11. Brandūs žmonės renkasi one.lt
• 12. Nuo Windows prie Linux – II dalis
• 13. Vista jau čia. Na, ir ką darom?
• 14. Kas jūsų piniginėje?
• 15. Google Earth leidžia kelti akis į dangų
• 16. Saugus kompiuteris – nemokamai?
• 17. Jei nenori sušlapinti šukuosenos…
• 18. Joost – neriboti pakvietimai visiems!
• 19. Geresnės nuotraukos: kadro kompozicija
• 20. Devynios priežastys naudoti The Gimp ir Inkscape

Antras dešimtukas – stebėtinai panašus į pirmąjį. Vėl patarimai, šiek tiek akcijų ir dar vienas klipas su daugtaškiu pavadinime (jei kada dėsite klipą ir norėsite, kad įrašas būtų populiarus, nepamirškite daugtaškio).

• 21. Operacinės sistemos pasirinkimas
• 22. Nuo Windows prie Linux – I dalis
• 23. Kaip įrašyti lietuvių kalbos tikrinimą 2007 Office?
• 24. Nemokamas žaidimas vaidmenimis – Last Scenario
• 25. OpenOffice.org prieš Microsoft Office
• 26. Ką daryti, jei nesikrauna XP?
• 27. Muzikos meistras – Jet Audio 7 Basic
• 28. VLC Media Player
• 29. Nuo Windows prie Linux – III dalis
• 30. Pagauk frazę – išsiskirk iš minios!

Ričardo serija apie bandymą pereiti nuo Windows prie Linux OS buvo labai populiari. Nes, susimovus Vista, tokia tema šiemet apskritai labai aktuali. Aš techninės įrangos likau prikaustytas prie XP ir, galimas dalykas, dar liksiu kitąmet.

• 31. Wazzap – atmaliau kaip poterius, pamiršau USB
• 32. Interneto mados iš Paryžiaus (LeWeb3)
• 33. Fotografinis Holivudas – HDR karta
• 34. DLL failai ir jų įdiegimas
• 35. Kalėdų senelis GigaWorks T40 nešioja?
• 36. Fantastiški Nikola Tesla išradimai
• 37. (anti?)reklama One.lt – savaitės Top 10
• 38. Geriausia nemokama „kepyklėlė“?
• 39. Mano didysis RSS sąrašas (Blogas.lt)
• 40. Jums nereikia Photoshop!

Šiek tiek konferencijų į ketvirtą dešimtuką pateko. Ir pirmas nežinau.lt testas. Bendros populiarumo tendencijos labai gerai matyti iš pavadinimų. Straipsnis bus populiarus jei: a) plačiajam skaitytojui aktuali tema, 2) aiškus iki primityvumo pavadinimas (kaip pasikasyti nugarą?), 3) klausimo forma, 4) dažniausi paieškos žodžiai (nemokama, programa, pasidaryti, pagalba, išsirinkti, rasti, pigu)…

• 41. Neįkyrioji ESET Smart Security
• 42. Kaip išsirinkti skaitmeninį fotoaparatą?
• 43. Laiškų rašymas: apie CC ir BCC etiketą
• 44. Dienos siuntinys – SopCast 1.1.2
• 45. Kaip atspėti Windows slaptažodį?
• 46. Skaitiniai ir dovanos Kalėdoms
• 47. Skype – faktai ir teorijos
• 48. Antivirusinės programos pasirinkimas
• 49. Laikas padaryti tai dar kartą
• 50. HP Pavilion 6500dv: lyg fortepijonas su procesoriumi

Tai tiek šiems metams. Tai nėra visų metų statistika, nes buvau išjungęs GA – Analytics pastoviai veikia tik nuo liepos mėnesio.

Kokios išvados? Naudingi patarimai, testai, programų ir operacinių sistemų (bet ne interneto tarnybų) aprašymas. Sėkmė garantuota. Bet ar aš tomis išvadomis naudosiuos? Nežinau…

Įdomūs dalykai – nebe pirmas aš pastebiu, kad apklausose (nors jose tereikia tik porą kartų bakstelėti pelyte) dalyvauja labai nedaug skaitytojų. Iš 7500 unikalių lankytojų per pastarąją savaitę savo balsą atidavė tik 169. Labai statistiškai menka dalis, realiai neleidžianti man daryti jokių išvadų. Žinoma, bet kuriuo atveju tai nėra rimta statistika – net klausimai paruošti nesilaikant metodikos, tačiau kitais metais apklausų tikriausiai neberengsiu, nes joms pasibaigus, dėl menko aktyvumo nėra net kaip apibendrinti.

Šios savaitės apklausoje klausiau, kaip dažnai komentuojami straipsniai portaluose ar tinklaraščiuose. Kaip ir galima buvo tikėtis – nugalėjo santūrumas: beveik penktadalis atsakiusiųjų prisipažino apskritai nerašą komentarų, o daugiau nei trečdalis – labai retai. Iš aktyviau komentuojančių, dauguma apsiriboja nedideliu komentarų kiekiu – iki 5 per dieną. Taigi „tauta“ savo nuomonės komentaruose neišsako, keli žmonės išsako mintis už visus kitus. Verta turėti galvoje.

Na, ir paskutinioji apklausa. Metų pabaigoje tikriausiai daugelis kuriate planus 2008-iesiems. Nesileisdami į smulkmenas, pažymėkite, kurios srities – karjeros (aukštesnės pareigos, didesnė atsakomybė), mokslo (įstoti, pabaigti), uždarbio (gauti x uždarbį, premiją), meilės (susipažinti, susituokti), verslo (įsteigti, plėsti), sveikatos (mesti blogus įpročius, svorį, keisti mitybą), asmenybės (keisti charakterį, bendravimą, elgesį) – planuojamas įvykis 2008-aisiais jums svarbiausias. Galite pasirinkti tik vieną, todėl gerai pagalvokite!