„Jei du apklausos skaičiai skiriasi mažiau nei paklaidos tikimybė, žinių nėra.“ – PhDComics
Šiandien didžiųjų užsienio programų kūrėjų aljansas BSA paskelbė 2008-ųjų metų pasaulinio „piratavimo ataskaitą“. Negalėjau dalyvauti pačiame pristatyme, bet parsisiunčiau ataskaitą panagrinėjimui, nes visuomenei ji pristatyta su radikaliai manipuliatyvia antrašte: „Tolerancija intelektinės nuosavybės vagims stabdo technologijų įmonių steigimą Lietuvoje“ (cituoju iš pranešimo spaudai). Kas tą dalyką sugalvojo, neskelbiama, bet vienaip ar kitaip BSA skaičiai paplito po žiniasklaidos kanalus, todėl verta šiek tiek juos pakomentuoti.
Komentarai būtų keturi:
- Tyrimo išvados pateiktos su maksimaliai esmę iškreipiančia antrašte.
- IDC (firmos, atlikusios tyrimą BSA užsakymu) tyrimo metodika kelia labai didelių abejonių.
- Gautų rezultatų pateikimas menkai atspindi realią programinės įrangos naudojimo situaciją.
- Eksploatuojama be pagrindo įvesta „pajamų praradimo“ sąvoka ir skaičiai.
Pirma – antraštė. Kaip jums patiktų lygiai ta pati BSA ataskaita, bet pristatyta su antrašte „Lietuvos legalios programinės įrangos naudojimo progresas keturis kartus lenkia JAV ir vidutinius Europos Sąjungos rodiklius!“. Nes tai irgi tiesa – per 5 metus Lietuvos „piratavimo“ lygis, pasak IDC, sumažėjo 4%, o JAV ir ES – tik 1%. Tai irgi būtų manipuliacija, bet ne blogesnė, nei iš piršto laužta „tolerancija“, stabdanti technologijų įmonių steigimą.
Antra – metodai. IDC teigia, kad 54% programinės įrangos Lietuvoje yra nelegali. Neišeina nei pritarti skaičiui, nei neigti, nes patikimų šaltinių nėra. IDC tokių irgi nerado. Kaip tyrėjai nustatė šį skaičių (žr. ataskaitos 17-19 psl.)? Teoriškai, tai labai paprasta: nustatome, kiek programų įdiegta per metus, nustatome, kiek programų dėžučių nupirkta per metus, atimame antrąjį skaičių iš pirmojo ir apskaičiuojam procentą dalindami rezultatą iš visos įdiegtos programinės įrangos.
Paprasta, ar ne? Aš ne šiaip sau paryškinau žodžius iš IDC metodikos aprašymo. Būtent jais remiasi galima tyrimo paklaida, kelis kartus viršijanti metinį rezultato pokytį (dėl to ir iliustraciją rašiniui parinkau būtent tokią).
Iš kur IDC žino, kiek iš viso programinės įrangos įdiegiama? Sako, kad iš programinės įrangos „PC Trackers“ (prisipažinkite, kas tokią kada nors esate naudoję) ir iš apklausų, kurios vykdomos 24-iose pasaulio šalyse, nors statistika pateikiama 105-ioms šalims. Jei apklausos naudojamos tik mažiau nei ketvirtyje šalių, tai kaip IDC sužino, kiek piratų yra likusiose? Ogi ima „panašias“ šalis ir primeta iš akies. Velniškai moksliška. Nežinia, pagal ką tas panašumas nustatomas. Jei pagal gyventojų skaičių, tai mūsų piratinis indeksas gali netyčia būti paveldėtas iš Mauritanijos ir Urugvajaus.
Su pirktomis programomis – lygiai tas pats. Kadangi IDC skaičiuoja dėžutes, tai pagal ją aš esu nulio legalių programų naudotojas. Tikrasis skaičius – per 180. Mano pirktos programos neparduodamos dėžutėse – aš jas perku internete tiesiai iš kūrėjų ar platintojų. Turiu ir kelias dėžutes, bet jos irgi siųstos iš užsienio ir šalies pardavimų statistikoje niekaip neatsispindi. Net jei laikysime, kad aš esu labai netipinis vartotojas, neatsižvelgti į tai, kad dabar dauguma programų perkamos internete (žaidimai iš Steam ir pan.) yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Taigi galima spėti, kad tyrimo metodikos parinkimas yra specialiai toks, siekiant pabrėžti tik labai specifinės programinės įrangos paplitimą, o ne atspindėti realią situaciją rinkose. Tą spėjimą dar patvirtina ir trečias punktas…
Trečia – pateikimas. IDC ir BSA visiškai neatsižvelgia ir neskaido gautų duomenų į verslo/organizacijų ir namų vartotojų grupes. Gal taip daroma taupant vietą, bet sumesti į vieną krūvą „piratavimo“ skaičiai skatina daug neteisingų prielaidų, todėl tikrai vertėjo juos pateikti atskirai.
Pavyzdžiui, iš ko susideda tie 54% nelegalios įrangos Lietuvoje? Tarkime, kad iš kokių 10-15% versle ir 80-90% namuose. Neturiu tvirto pagrindo šiems skaičiams, tačiau remiuosi pokalbiais su įmonėmis kuriančiomis ar platinančiomis PĮ – tos, kurios teikia ją išimtinai įmonėms, nusiskundimų nelegaliu vartojimu pastaraisiais metais turi labai nedaug, o tos, kurios, pavyzdžiui, parduoda žaidimus – atvirkščiai.
Kodėl blogai yra sudėti skaičius į vieną krūvą? Dėl to, kad programinės įrangos kūrėjams toks skaičius yra bevertis: jei kuri sandėlių valdymo sistemas ar apskaitos įrangą, tai pusė jos tikrai nebus piratinė, o jei kuri žaidimus, tai naivu tikėtis, kad kas antras lietuvis nusipirks legalią kopiją (kad ir kaip dėl to apmaudu būtų).
Ir būtent dėl šios priežasties BSA pateikta išvada apie „toleranciją piratams“ yra kliedesys. Jokia tolerancija nestabdo sprendimų verslui (Alna, Blue Bridge ir pan.) plėtros, o štai žaidimų kūrėjams taikyti juos vien vietos rinkai būtų savižudybė.
Bet net jei imsime tik pastaruosius, BSA išvada yra bevertė, nes privačiam vartotojui skirti produktai beveik be išimties kuriami tik tarptautinėms rinkoms. Garsi grafikos programa Mac sistemoms Pixelmator mirtų, jei būtų platinama tik Lietuvoje, tačiau pasaulyje ji yra populiari ir perkama. Kodėl piratavimas vienoje šalyje turėtų lemti įtaką technologinių firmų kūrimuisi, jei verslui skirti produktai beveik nekenčia nuo piratavimo, o vartotojui skirti gali naudotis pasaulinės rinkos mastais? Kaip čia sakoma – WTF?!?
Ketvirta – prarastos pajamos. IDC „saugo veidą“ vietomis žodį „losses“ ataskaitoje rašydama kabutėse. Nederėtų to daryti net atsiprašant. Mat šis skaičius itin spekuliatyvus, neparemtas jokia ekonomine logika. Jis gaunamas apytikriai apskaičiuojant įdiegtos programinės įrangos (kurios skaičiavimų netikslumą jau aptarėme) kiekį, dauginant iš šalyje naudojamos legalios programinės įrangos viename kompiuteryje kainos vidurkio ir atimant visas iš programų dėžutėse pardavimo gautas pajamas. Taip, ir vėl tos dėžutės…
Ir ne vien dėžutės problemiškos. Imkime tą vidurkio nustatymą. Pagal IDC metodiką išeina, kad kuo daugiau kompiuteriuose naudojama atvirojo kodo ir nemokamos programinės įrangos, tuo didesni nuostoliai iš „piratinių“ programų kopijų. Juk į „pliusą“ nuliai kaupiasi, o į „minusą“ – stambios sumos.
Pernai ar užpernai atradau, kad įsigijus kompiuterį su legalia Windows versija, visiškai įmanoma naudotis juo namuose be nelegalios programinės įrangos nieko nemokant (išskyrus, žinoma, žaidimus). Kasdien naudojamos naršyklės, grafikos ir bendravimo programos turi nemokamas versijas. Netgi antivirusinių galima rasti nemokamų.
Bet jei aš ir jūs stengsimės būtent taip naudotis kompiuteriais, tai kokio nors vaikigalio kompiuteryje rastas nelegalus Photoshop mūsų statistiką nuskriaus kelis kartus labiau, nei tokioje pačioje grupėje JAV, kur vietoje nemokamų programų bus naudojamos komercinės.
Aš jau nekalbu apie tai, kad tos „negautos pajamos“ visiškai nediferencijuojamos. Tas atvejis su Photoshop, pavyzdžiui, visiškai nėra prarastos pajamos. O štai trys-keturi nelegalūs žaidimai – jau yra, nes tiek tikrai per metus galima nupirkti. Tačiau vėl gi – jei tų žaidimų aptikta 100, tai tik kelis jų galėtume laikyti neparduotais dėl piratavimo. Na, bet apie tai jau diskutuota – nėra prasmės plėstis.
Išvada. Kyla klausimas, ar turi IDC-BSA skaičiai nors kam prasmės, jei jie tokie netikslūs ir taip keistai pateikti? Neliečiant netikslumų, vienintelė firma, kuriai aktualūs tie 54% yra Microsoft – mat ji parduoda produktus ir verslui, ir namų vartotojams. Žinoma, net Microsoft atveju tie procentai yra netikslūs, nes juose menkai ar net išvis neatsispindi alternatyvių OS naudojimas ir to naudojimo pokyčiai (abejoju, ar BSA renka skaičius iš Linux bendruomenės). Tačiau tai bent jau paaiškina, kodėl su tokia antrašte pateikiami BSA duomenys – tai ne pirmas kartas, kai statistika pateikiama „kas gerai Microsoft, tas gerai Lietuvos verslui“ kontekste. Šitaip pateikti skaičiai padeda prastumti norimus įstatymus. Jei tūlas parlamento narys dar gali suabejoti, ar jis privalo perrašyti įstatymus pagal vienos JAV firmos norus, tai dėl Lietuvos pažangos technologijų srityje jis gali padaryti gerokai daugiau. O štai pažiūrėjus iš arčiau, matyti, kad skaičiai sako visiškai ką kita…
Komentarų (21)
Pačios ataskaitos neskaičiau, bet portaluose pateiktos informacijos nesupratau, nes į akis kliuvo trečias įrašo punktas. O perskaičius lrytas.lt straipsnį, visa ši ataskaita atrodo, kaip būrimas iš kavos tirščių. Beje, portalų straipsniuose labiau akcentuojama Lietuva, todėl antro punkto nesimato.
Dėkui už šį įrašą, bet gaila, kad tokie netalpinami šalia panašių ataskaitų, kas leidžia lengviau formuoti palankią vienai pusei nuomonę.
Geriausias sprendimas tas, kuris papildo tavo esmenine pinigine :D
Galima pritaikyti Merfio dėsnį: „jei faktai neatitinka teorijos – tuo blogiau faktams“.
Statistika ir ataskaitos – tai įrodinėjimas, o ne realybė.
Beje, jei meluosi be skaičių ir statistikos – bus negražu, o su tokiomis ataskaitomis melas kuo gražiausiai tampa įrodymu.
Velniškai teisingi pastebėjimai apie tas dėžutes ir idiotišką metodiką, pritariu visu šimtu proc.
Geras straipsnis, dėkui. Kuo atidžiau žiūriu į BSA piratų medžioklę, tuo mažiau tikiu, kad čia viskas vyksta tam, kad tų piratų neliktų. Skaičiais žongliruojama tik tam, kad būtų priimti keletui gamintojų palankūs įstatymai, po to jų pagrindu – kiti įstatymai ir taip toliau, kol vartotojas bus įspraustas į tokius rėmus, kad net pirstelėti negalėtų.
O šiaip, anot LANVA ir panašių organizacijų, mes tampame piratais vos prisėdę prie kompiuterio ir pasileidę naršyklę. Jeigu parsisiunti programą, norėdamas ją išbandyti, esi nusikaltėlis. Jei perki neišbandęs, viskas gerai. Tik kad negerai. Nusipirkau kompiuterį su OS Windows Vista. Neišbandęs, nes kitaip būsiu blogietis, piratas. Pradėjau naudotis ir pasijutau apgautas. Galvojau, kad praeis, priprasiu. Pripratau, bet apmaudas liko. Lėta, aikštinga sistema. Mane apgavo, o pasiskųsti nėra kam. „Nepatinka – nenaudok“. Nusipirk Windows 7 – ten viskas gerai. Šūdo! Pavargau nuo tų nesąmonių. Iš stacionaraus kompiuterio iššlaviau viską ir instaliavau Ubuntu. Apsipratom per 2 savaites ir esam labai patenkinti. Ir ant dūšios kaip tai ramiau, nes galiu diegti ir nebijoti, kad būsiu 107-as LANVA byloje. O jeigu ir kyla kokių nesklandumų, tai nors žinau, kad už nesklandumų rinkinį nereikėjo mokėti ~300Lt.
O ir nešiojamame kompiuteryje Vistai kambarioką įtaisiau. Kol kas neišmetu Vista, nes vis prireikia programų testavimui.
Štai tokia istorija, kaip pakankamai neblogas produktas dėl jo gamintojo ir jo „skalikų“ politikos gali tapti nepageidaujamas. Gerai sako LANVA: „nepatinka – nenaudok“. Taip ir darom. Juk nesinori jaustis nusikaltėliais
Džiugai, gal galėčiau pasiūlyti tapti „LANVA/BSA/IDC/ir kt. velnio advokatai“ atsvara Lietuvoje? Aš labai rimtai. Tamsta esi kaip ir LT blogosferos krikštatėvis, interneto tautos balsas, kaip sakant. Analitinių gabumų, žinių ir sugebėjimo jas sklandžiai reikšti galėtų pavydėti didžioji dalis mūsų, pilkosios masės.
Jei šį tinklaraščio įrašą išsiuntinėtum kaip pranešimą spaudai, ala atsaskymą į tendencingai parašytą ir jokia rimta analize neparemtą, „rimtos“ organizacijos neseniai skelbtą ataskaitą. Manau, kad daugeliui paprastų, mažiau šioje srityje išprususių piliečių, skaitančių tik Delfį ar Lrytą būtų žymiai aiškiau kur čia grūdai, o kur tik pelai.
Pasiūlymas rimtas, rimtai jį ir priimu. EFF analogas Lietuvoje būtų tikrai geras dalykas. Tačiau vienas lauke – ne karys. Reikia grupės iniciatyvių žmonių, kad atsirastų organizacija. Matysim. :)
Ačiū už gerai argumentuotą rašinį.
Mano supratimu pats pirmas ataskaitos trūkumas yra tas, kad ją užsakė pati BSA. Tokias „ataskaitas“ jie leidžia ir leidžia kiekvienais metais. Kiek pamenu, dar nebuvo tokios, kuri nebūtų be akivaizdžių klaidų metodikoje ir spekuliacijų.
Galima išsisaugoti šitą straipsnelį ir po metų jo išvados vis tiek tiks jau naujai ataskaitai :-).
Norėjau tik dar vieną pasakyti — alternatyvių OS Lietuvoje beveik nepastebėta. Nueikite į ranking.lt ir pamatysite kraupią situaciją — 99% Windows.
„alternatyvių OS Lietuvoje beveik nepastebėta“ – Na tai logiska, jei kasnors pasakytu kad teks tam naujam kompui primoketi 700 -1000 lt uz softa(aisku ne OEM’ini imkime), jis tave greit toli pasius.
O jei tai grizciau kontroliotu, tai MS prarastu labai nemazai pelno. As uz griezta licenziju kontrole, nes alternatyvioms sistemoms tai tik i nauda.
Džiugai, manau jei tau reikia grupės iniciatyvių žmonių – jų tikrai atsiras ;)
Noreciau pastebeti, kad pastraipoje
„Trečia – pateikimas“ autorius suskaiciavo aritmetini vidurki skaiciu 10-15 % verslas ir 80-90% privatus vartotojai. Tokiu budu jis gavo ~54% piratu. Sitaip skaiciuodamas autorius padare prielaida, kad verslo ir privaciu vartotoju yra po lygiai.
Ne, nedariau tokios prielaidos. Skiriasi ne tik vartotojų kiekis, bet ir nuperkamų programų kiekis bei vertė. Ir dar atkreipiau dėmesį, kad skaičiai yra hipotetiniai. Tiesiog maždaug tokia proporcija gali būti spėjama pačių programų rinkoje. Vartotojų skaičius ir bendra išlaidų programoms suma skiriasi abiejose grupėse.
Jų skaičiavimo metodai sukėlė juoką…
Kaip pačioj įrašo pabaigoj pažymėta, tai visai ne ataskaita, o grubus ir juodas piaras. BSA pati sau susikonstravo „vėzdą“, kuriuo dabar mojuos kiekvienai sprendimus priimančiai institucijai prieš akis klykdama apie tai, kaip reikia „gelbėti Lietuvos informacines technologijas“ nuo niekingų ir šlykščių pirataujančių mužikų…
Beje, laikas būtų įsiklausyti ir į viešus Kubiliaus kliedesius apie „galimybes į Lietuvą pritraukti“ pasaulines IT kompanijas – dėdė kombinatorius matyt gavo užsakymą prapiarinti IT vien tam, kad po to galima būtų be pasipriešinimo uždėti teisinį apynasrį Lietuvos vartotojams.
Ir visa tai bus padaryta vardan „palankaus klimato naujoms IT investicijoms“…
šiaip labai patiko analizė ir viskas kas parašyta. tik antros dalies analizė man pjauna per jautrią vietą. :)
„Iš kur IDC žino, kiek iš viso programinės įrangos įdiegiama? (…) Ogi ima „panašias“ šalis ir primeta iš akies. Velniškai moksliška. Nežinia, pagal ką tas panašumas nustatomas.“
šiaip rimtame moksle (aka statistikoje) yra daug visokių būdų, kaip įvertinti visą populiaciją iš imties. kaip korektiškai įvertinti trūkstamus duomenis. kaip vienos šalies duomenis ekstrapoliuoti kitai šaliai ir t.t. ir pan. kartais žiūrint iš šono tai gali pasirodyti kaip primetimas iš akies.
žinoma, aš nežinau kokią metodiką taikė (jei taikė) IDC.
kita bėda, kad BSA skelbdama tyrimų duomenis, juos galėjo apkarpyti (kam reikalingos paklaidos? metodikos aprašymas tik vietą užima. taip pat ir literatūros sąrašos).
Sutinku, kad statistikoje toks metodas naudojamas, tačiau tik tuomet, kai tokiu būdu gaunami duomenys labai nereikšmingai tesiskiria nuo kitais būdais gautų. Ar taip galėjo būti IDC atveju? Ne. Ir štai kodėl:
Mes kelis metus iš eilės turėjome „akciją“, kuomet perkantiems kompiuterius su legalia OS buvo grąžinama dalis mokesčių. Man atrodo, kad nedaug yra Lietuvoje šeimų, kurios per tuos metus bent kartą nepasinaudojo galimybe įsigyti naują kompiuterį ir susigrąžinti 27%, 24% ar 21% (nepamenu jau tikslių skaičių) sumos. Jei sudėtume finansinę šios akcijos vertę ir jos poveikį programinės įrangos (deja, tik OS ir gal antivirusinės) rinkai, tikrai sakytume, kad turėjome tam tikrą fenomeną.
Ar jis bent kaip atsispindi IDC duomenyse? Ne, niekaip. IDC „seismografo“ strėlytė toliau brėžė įprastą kursą nė nesuvirpėjusi. Kai tokio dydžio pokyčiai lieka nepastebėti, tai ką galima sakyti apie naudotus tyrimui metodus ar jų validumą?..
Daugelis pasinaudojo galimybe isigyti PC su operacine, tik ar yra kur duomenys, kiek pasieme windows’us, o kiek isejo su Baltix’ais uz 5 lt?..
Na jau na jau, pvz aš per tą akciją pirkau makintošą ir dar ir win xp legalius nusipirkau – net dvi legalios OS viename kompe.
Be to, galbūt į „dėžes“ ir buvo kažkiek „netikrų“ OS įdėta, užtat kiek parduodama nešiojamų kompų su legaliomis OS?
Smagus ir geras straipsniukas! Nors dėl piratavimo lygio – greičiausiai BSA neperlenkė lazdos. Ko gero bendrai paėmus tas lygis dar ir didesnis yra ;)
O atskirai – išties teisinga mintis, jog Lietuvos gamintojams piratavimo lygis nėra ypač aktualus. Mes gaminam gamybinę programinę įrangą apie 10 metų. Pasitaikydavo, jog atvažiuoji, o programinė įranga jau ir įdiegta :) Tiesiog šeimininkai pamatydavo jog daug geriau sumokėti ir gauti produktą priderintą prie jų gamybos proceso ir sistemų nei vargti su laužtu produktu atliekant krūva perteklinio darbo.
Gal ir ne i tema, bet malonu isgirsti jog Australijoje AFACT ( pas mus vadintusi LATGA) pralaimejo byla pries iiNET (interneto tiekeja).
Pagaliau atsiranda geru ziniu shiame teisiniame marazme.
Placiau: http://techdirt.com/articles/2.....8028.shtml
Man tai net labai i tema, dekui uz nuoroda, mums dar prireiks susiremus su Lanva ir Co:
„Furthermore, it argued that the studios’ demand that it monitor its customers activities would violate Australia’s telecom act and violate users’ privacy rights.“
„Copyright infringement occured as result of use of BitTorrent, not the Internet,“ he said. „iiNet has no control over BitTorrent system and not responsible for BitTorrent system.“
O LM nera 100% atsakinga uz torentu siuntima, nes juk is bet kurio torento gali pasiimti „magnet linka“ ir siustis is viso pasaulio…
Citatų (2)
[...] rašo apie BSA ataskaitą, kuri buvo interpretuota į „vienus vartus“ bei apie tai, ar tikrai ne visi 100% gyventojų Lietuvoje yra piratai [...]
[...] statistiką kaip, ahem, neatitinkančią mokslo principų. Apie BSA žaidimą skaičiais rašiau po jų paskelbtos ataskaitos. Priremti prie sienos, naujosios statistikos kūrėjai teisinasi meluoją vardan kilnaus tikslo. [...]