Britannica autoriams – patikrinta ir veikia

Prieš porą dienų rašiau apie Encyclopedia Britannica pasiūlymą autoriams (įskaitant tinklaraščių autorius) naudotis ja nemokamai. Užsiregistravau ir vakar vakare jau gavau patvirtinimą, kad galiu naudotis visais 56 tūkstančiais EB straipsnių, cituoti juos, dėti nuorodas ir t.t. Nors enciklopedija internete yra pasiekiama tik prisijungus su vartotojo vardu ir suteiktu slaptažodžiu, tačiau Encyclopedia Britannica pažadėjo, kad bet kuri nuoroda iš registruoto tinklaraščio į jų žinių lobyną pavers tos temos straipsnį pilnai prieinamą visiems skaitytojams. Galime tai išbandyti su ganėtinai išsamiu daugiau nei 1500 žodžių Britannica straipsniu apie tinklaraščius.

Na, gerai. Kam mums reikalinga Encyclopedia Britannica, jei yra daug didesnė, daug daugiau temų aprašiusi visiškai nemokama ir laisvai prieinama Wikipedia? Mažų mažiausia – dėl kelių šaltinių. Jei rimtai ruošiame medžiagą, gerai viešos ir nemokamos enciklopedijos informaciją sulyginti su profesionalios, komercinės enciklopedijos. Britannica siūlo mažiau straipsnių, tačiau paprastai jie yra profesionaliau parašyti, išsamesni, sklandesni. Wikipedia intarpai „trūksta citatos, per mažai informacijos, reikia nuorodų“ ir pan. perspėja skaitytoją, tačiau tuo pačiu trikdo skaitymą. Daugelis jos temų yra surašytos kelių autorių, sudėtos labai fragmentiškai, viename rašinyje jaučiami kelių autorių stiliai. Tačiau visiškai nenorėčiau supriešinti abiejų enciklopedijų – man jos papildo viena kitą. Wikipedia lieka ir liks greitiems faktams, EB – ilgesnėms istorijoms ir smulkesniems paaiškinimams.

Ypatingai EB pasiūlymas vertingas studijuojantiems. Ne kartą teko skaityti, kad mokytojai ir dėstytojai širsta, ar net neužskaito darbų, kuriuose cituojama tik Wikipedia. Gavę EB paskyrą turėsite ne tik papildomą šaltinį, bet ir rimtą, cituojamą enciklopediją, prie kurios neturėtų kabinėtis pedagogai.

Realaus naudojimo pavyzdys? Man prireikė sužinoti, kokio ilgio būna keleiviniai geležinkelio vagonai. Wikipedia turi didelį, bet labai fragmentuotą įrašą, kuriame radau keletą istorinių nuorodų ir labai daug papildomos informacijos, kurią į vieną vietą susidėti tenka pačiam. Britannica straipsnyje vagonų ilgiai aprašyti daug tiksliau – vienintelis trūkumas, kad viskas pateikiama tik pėdomis, ne metrais. Ruošdamas medžiagą neabejotinai naudočiau abu šaltinius.