BlogOUT – tai buvo tikra šventė!

(Maždaug pusė BlogOUT dalyvių viešbučio konferencijos salėje)

Šie metai – itin vykusių konferencijų ir susitikimų metas. BlogIn buvo neabejotinai sėkmingas, BlogOUT irgi pranoko visus lūkesčius (Na, ne visai visus – normalių nuotraukų nesugebėjau padaryti. Bet čia jau mano problemos). Prieš pradėdamas trumpą pasakojimą noriu labai labai padėkoti Andriui už organizaciją, rūpestį, entuziazmą ir susitikimo sėkmę. Pernykštis susitikimas buvo labai šaunus, bet šiemet Andrius pakėlė jį kvadratu. :)

Bet apie viską iš eilės:

Išvykome, jei sekėte orus, penktadienio pavakare per siaubingą liūtį traukiniu. Vilniaus geležinkelio stotyje ant traukinių nuo perono stogo liejosi kriokliai. Išlipęs iš troleibuso ir skubiai pasislėpęs po stotelės stogeliu ilgai taikiau momentą perbėgti stoties aikštę link pagrindinio stoties įėjimo, kur tarėmės susitikti su Dovile, Šilu ir Metalife.

Taigi jei norite, kad kelionė kur nors būtų įsimintina visam gyvenimui:

• Pradėkite ją per didžiausią metų liūtį.
• Būtinai tempkitės su savimi negalinčių peršlapti objektų (fejerverkų).
• Patikėkite bilietus labiausiai vėluojančiam (dėl miesto transporto kaltės) bendražygiui.
• Paniškai lakstykite per lietų po peroną ieškodami vieni kitų.
• Braukitės į pirmą pasitaikiusį vagoną, griežtai atsisakydami žengti bent žingsnį iki reikiamo (dėl to paties oro kaltės).
• Sušiauškite sptynių vagonų keleiviams fizionomijas savo krepšiais, kol pagaliau nusigausite iki reikiamo (daugiausiai dėl užrasojusių akinių kaltės).
• Atsipalaiduokite – jūs jau važiuojate.

Taškas Nokia naudai – visi komunikacijoms po dangaus kriokliais naudoti telefonai stichiją atlaikė. Taškas prieš Lietuvos geležinkelius – parūkyti per 15 sekundžių sustojimus neįmanoma. Taškas Kretingos mikriukų vairuotojams (aha, iki Klaipėdos neiškentėjome) – nenorėdami palikti žmonių naktį stotyje, jie gali į automobilį sugrūsti bet kokį keleivių kiekį, net jei ten anksčiau įsėdę spyriojasi. Šimtas taškų Andriui už tai, kad mums – pavargusiems bet laimingiems – surado labai komfortišką būstą.

(Skubus „namų darbų“ ruošimas…)

Nors šeštadienį BlogOUT prasidėjo tik 11 valandą, vistiek sugebėjome šiek tiek pavėluoti, nes tik saulei tekant sugebėjome nueiti gulti – per metus prisirenka nemažai šnekos. Pats renginys vyko šauniame viešbutuke „Austėja“.

Andrius pasveikino susirinkusius (apie 20 žmonių), Justinas papasakojo apie tinklaraščio populiarumo didinimo būdus, o aš – apie kokybės ir nuorodų tekste svarbą (parašysiu apie tai visiems atskirai). Po to turėjome konkursą-žaidimą, kuriam iš anksto buvome paruošę lapelius su mūsų įsivaizduojamo idealaus skaitytojo aprašymais. Kiekvienas gavome po vieną ir turėjome atspėti, kieno jis yra parašytas. Neatspėjus galėjo bandyti kiti. Prisijuokėm iki ašarų, kol galiausiai konkursą ir Skins.lt prizus laimėjo Margarita bei dar pora geriau pataikiusiųjų.

Suorganizuota viskas buvo galingai – gavome gražiai atspaustas dalyvių korteles, maišelius su nauju NK numeriu, Zebra Wi-Fi kortelėmis, rašikliais, viešbučio informacija ir kalendoriais, Skins nuolaidų kuponais. Per pertraukėles mėgavomės skaniais užkandžiais (žinau, nes vienas pats surijau maždaug pusę jų) ir gėrimais. Turėjome susitikimo lentą, ant kurios rašėme, kas pakliuvo, nes tokia buvo instrukcija.

(Užkandžiai ir jauniausio susitikimo dalyvio kojos)

Andrius šį kartą nebuvo pats jauniausias susitikimo dalyvis – jį atsivežė Skirmantė. :)

Laisva dalis bendravimui buvo panaši į pernykštę – pasipasakojome apie savo projektus, susipažinome, priminėme apie geriausiai pavykusius rašinius. Buvo planas traukti prie jūros, kaip ir pernai, tačiau jį sugriovė didelis vėjas ir vis labiau besiniaukiantis dangus. Teko „nutūpti“ arčiausiai paplūdimio esančioje kavinėje, kurioje, užklupo Liūtis 2.0. Nuo staiga prapliupusio vandens negelbėjo nė didieji Švyturio skėčiai – Eugenijus savo brangią fototechniką gelbėjo jau benuplaukiančią iš po kojų.

Todėl kas su taksi, o kas pėsčiomis, vėl susirinkome į „Austėją“. Vakare dar buvo ketinimų pasėdėti kopose bent ant šlapio smėlio, bet šaltis išginė ieškoti vietos po stogu. Suvilioti „Sėklidėlės“ „Seklytėlės“ pavadinimo susirinkome pavalgyti šiame siaubingame (baisus aptarnavimas, skiestas alus, visi patiekalai iš karto) restorane, bet užtat prisijuokėme iki soties. Ir iki uždarymo.

Vėliau keliai išsišakojo, nes dalis jau buvo įsijautusi į smagybes, o aš norėjau paleisti fejerverkus, nes metas buvo labai vėlyvas – Andrių reikėjo paleisti ilsėtis. Fejerverkų leidimas vėjuotoje aikštelėje netoli degalinės pasirodė besąs užsiėmimas su gera doze adrenalino: ne vien mums, bet ir automobilių aikštelės sargui, artimiausiems kaimynams bei pravažiuojačių transporto priemonių vairuotojams – atspėti, kur skries užtaisas buvo itin keblu. Bet viskas baigėsi gerai.

(Pats vėliau pabudo…)

Sekmadienis, kaip matyti iš lydinčios nuotraukėlės, buvo poilsio metas. Ir dar valgymo. Valgėme daug kartų. Man iki šiol paslaptis, kaip po tokios puotos Dovilė dar sugebėjo ir jautuką prajodyti:

(Palangoje šviežių ledų nėra – jie visi „šviežūs“)

Papasakojau čia gal 2% iš vykusių dalykų. Liko nepaminėtos smagios istorijos, juoko ir pokštų užtaisas visiems metams, nudegusi saulėje (kada?!?) plikė, malonus nuovargis ir dar, ir dar kartą – padėka Andriui už didelę ir gražią šventę. Nėra ko stebėtis, kad į vasaros susitikimus visada grįžta visi, kurie tik gali. Ir mūsų daugėja – jei negalėjote dalyvauti šiemet, būtinai prisijunkite kitais metais!

Daugiau įspūdžių: greitosiomis prabėgęs skaityklę dar radau įrašus gyvai ir nuotraukas Katiaros tinklaraštyje, Studentus Medicus, LostAngels tekstukus, Needhead, Tygo ir Turboliux nuotraukas bei daugiau nuorodų Andriaus ataskaitoje.