(Vakarėja jau, vakarėja… / © Grumlino palėpė)
106 istorija ėmė šiek tiek pabosti, ypač kai ja ėmė naudotis „menkesnieji vagys“, norėdami paniekos pilnais tekstais pademonstruoti savo pranašumą prieš „didžiuosius vagis“. Bet negali sakyti, kad diskusijoje nebuvo įdomių minčių. Keletą jų ir vakar dar radau. Common sense klausia, kodėl niekas nerenka aukų. Tikriausiai todėl, kad tie kurie bando rinkti „ant alaus“, negali pasigirti putos gausa. Rimtesnę sumą galima surinkti tik kolektyvinėmis pastangomis – kaip tik tai dabar tinklaraščiai ir daro. Ir jūs galite paspausti skydelį šio tinklaraščio reklamos skiltyje, padovanodami vargingų vaikams kelis centus Kalėdų dovanoms (net ne iš savo, o iš IKI kišenės).
Scania siūlo autorių teisių saugotojams prigriebti prekybos centrus, taikančius nuolaidas diskams ar knygoms. Akivaizdu, kad jos nederintos su autoriais, pažeidžia jų dievišką teisę reikalauti bet kokios kainos už savo produkciją, tad už tai turėtų būti kaip mat areštuotas prekybininkų turtas (arba bent kasos aparatai). Sigitas spėja, kad susidorojimo grėsmės nebeliks, kai nebeliks kietųjų diskų kompiuteriuose (ChromeOS ir kitos dainos iš šios operos). Deja, deja… naršyklės visiškai pakanka tam, kad į ekraną patektų bent vienas „ne to“ autoriaus sukurtas bitas (nesvarbu, „0“ ar „1“) ir „saugios OS“ vartotojas būtų įskųstas.
(Neblogas vakaras / © Karolis Matusevičius)
Išgalvotas gyvenimas yra paklausus: jei daugelis statistikos skaičių krenta, tai grožinės literatūros ir istorijų žurnaluose skaitomumas didėja. Tiesa, savotiškos egzotikos miestų gatvėse atsirado kartu su kaukėtais žmonėmis. Jos kol kas atrodo nuobodokai, tačiau tikiu, kad netrukus pasirodys „firminių“ – su trimis dryžiais ar plunksnele. Staliai, beje, negavo kaukių, todėl nenori važiuoti pas klientus apžiūrėti, kur statyti laiptus.
Jei nuo originalaus CD/DVD nenuskaitoma nė ta viena „legaliai“ leidžiama kopija, pasinaudokite specialia programa. O jei norisi tylos ir ramybės, paleiskite Google Wave – ten tiesiog vakuumas. Gal dėl to iki šiol tegalima daryti Wave apžvalgas, bet ne bandymus.
Dienos klausimas: „Kur aš susirasiu merginą už 50 Lt per mėnesį ir be jokių apribojimų?“
(Automobilis irgi gali būti Kalėdine eglute / © A. Aleksandravičius)
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (24)
Jau net nežinau kaip vertinti Džiugo tarybines nuostatas „dibk dykai“. Kam tyčiotis iš kuriančių? Jei tu negauni už rašinius, tai ir kiti turi dirbti tik laisvalaikiu? Kodėl tai negali būt žmonių užsiėmimu? Kodėl rašytojas ir muzikantas neturi teisės PRAGYVENTI iš savo darbo? ai, jau tikrai neverta skaityti šių rašinėlių – atsiprašau, bet nei logikos nei teisybės…
„jos nederintos su autoriais, pažeidžia jų dievišką teisę reikalauti bet kokios kainos už savo produkciją“
Kai autoriai PRAGYVENA iš savo darbo, tai turi vadintis darbininkais, o ne menininkais. Kai kuri produktą pardavimui – nesivadink menininku, muzikantu.
Dirbk gitaros operatoriumi, kurk profsąjungą, išsikovok gerą darbo laiką, apmokėjimą – tik nesivadink menininku :D
tiesiai i desimtuka.Nes pardavejui irgi turetu moketi kaip uz autorini darba,nes kol neapsisprendusi pirkeja itikina pirkti preke…Arba gatves slavejui – nes tvarkinga aplinka tikrai suteikia pasitenkinima.Nes visas gyvenimas yra kuryba.
Kodėl man brukami žodžiai, kurių nerašiau? Ar nėra šiuo metu uždirbančių iš kūrybos? Ar neleidžiama tokia veikla užsiimti? Juokiuosi tik iš „dieviškų teisių“ reguliuoti kainas ir reikalauti užmokesčio iš nenorinčių pirkti. Jei nepatingėtumėte pasidomėti teisės istorija, tai sužinotumėte įdomių dalykų – pavyzdžiui, kad autorių teisės buvo sukurtos visai ne tam, kad kūrėjas turėtų išskirtinę teisę nustatyti savo produkto kainą, platinimo apribojimus ar „pagalvės“ mokestį (sukūriau eiles Lietuvai, dabar ji man skolinga 6 milijonus litų). Jos apskritai ne pajamų skaičiavimui skirtos, tos autorių teisės…
kažkokiais išskirtiniais pavyzdžiai brukama panieka visiems rašantiems, kuriantiems muziką už pinigus. čia ne tik apie rašytojus kalba.
Kažkada dirbau fotografavau, keliems dokumentiniams-istorinams Vilniaus albumams. Užmokėti grašiai, leidykla irgi neuždirbo, gal daugiausia spaustuvės darbininkai ir pardavėjai buvo gautu atlyginimu patenkinti. Bet dabar yra vertingos knygos.
Būtent taip gyvena ABSOLIUTI dauguma kūrybinių darbuotojų. GRAŠIAIS. O kalbama apie kažkokius mokesčius, pagalves.
Tai skaito juk daug žmonių – visiems į galvą kalama ši bacila, panieka. Pavyzdys – scania komentaras. Gal užtenka…?
Atsiprašau už aštresnį žodį, bet panieka „menininkams“ kalama per TV, radijas, knygynus brukant niekalus kaip meną.
Kai lentynoje šimtai beverčių blizgučių – sunku toje košėje rasti kažką verto :) Štai šitaip ir formuojasi panieka.
Kažkas turi kažką prieš? Tai kad nesigirdi! Ar tai Vilniaus vamzdis, ar tai Petruškevičiai, ar kokios žvaigždžių gamybos automatizuotos linijos – girdisi tik pritarimai! Talentinga! Nauja! Kaimiečiai nesupranta! Ir panašus išminties srautas.
O tiems fotoalbumams – dirbai dėl pinigų, ar dėl to, kad kažkada bus vertinga?
Jei dėl pinigų – nekalbėk apie dabartinę vertę. Viskas, jau pardavei!
Jei dėl vertės – tai savo pasiekei, tavo darbas įgijo pripažinimą, vertę.
P.S. Atsiprašau už toną – jei persakysiu tas mintis minkščiau – esmė bus ta pati.
Kažką su citavimu pridirbau, pardon. :)
Nes autoriai prilyginami dievui,kazka sugalvojau ir dabar visa gyvenima mokekite,kodel mokslininkai gauna patentus tik tam tikram laikui,nori ilgiau tureti patenta mokek pinigus.
Va va, tas mane irgi erzina, ypač kai pagalvoju, kai mūsų „žvaigždės“ – pasitrina pora dienų studijoj, prieš tai už pora šimtų litukų nusipirkę tekstus ir partitūras, na, dar aišku tenka sumokėt, kad jų „dainavimą“ paverstų panašiu į muziką… ir viskas, mokėkit, mokėkit, mokėkit… už kelias dienas darbo jie nori kelis metus pragyvent. Va, koncertuoji – gauni atlyginimą, o čia, nieko nedirbant, lobti, tai kažkaip…
Darbas iš idėjos, altruizmas ir tam tikras siekis šviesti, burti bendruomenę toli gražu nėra tarybinės nuostatos. Džiaugtis reikėtų, kad dar atsiranda tokių žmonių.
Tai jau tikrai. Man keisčiau skamba norai gauti privalomą atlygį, neatsižvelgiant nei į kūrinio paklausą, nei į kokybę ar vertę. Na, norėti galima, žinoma, bet reikalauti ar eiti prašyti, kad Lanva išmuštų?
Pritariu idejai,kad autoriai gautu pagal kurinio verte,o ne vien tik kad jie autoriai.Jei autorius parase gera knyga ja ir pirks,o pagal autorines teises istatyma tu neturi teises jos su draugais aptarineti.O zmonems uz viesuosius rysius neapmokama,jei knyga gera -zmogus ja perskaites patars ir kitiems isigyti.KIek zmoniu tapo platintoju reklamos auka,kai pasiziureje ir susigunde nuejo paziuret naujausio filmo,bet visas idomumas buvo jau parodytas per reklamas,o visa kita s…
Uz viena daina jus nemokesite 20LT,bet tai neproblema tegul daininkas dar 10 dainu „padainuoja“ ir paimsim ta 20lt.Norit nusipirkt ta daina uz 2lt-jokiu budu.
Anksčiau blogoramos buvo atradimų vieta. O dabar jau pirmas sakinys toks neskanus, kad negali švaria galva skaityt toliau…
Tema išties pabodusi. Gal iškelsiu ją kur kitur – yra tokių minčių. Bet Blogorama vis tik atspindi tai, ką rašo žmonės… O ir komentarų aš niekada nevengiau. Tuo ji ir skiriasi nuo nuorodų sąrašų, kurių yra ir kitur.
„Bet Blogorama vis tik atspindi tai, ką rašo žmonės…“ – ginčytis negaliu. Nors mano skaityklėje 36 blogai, iš jų tik keturi minėjo šį reikalą… Regis ne visi rašo, o tie kur rašė daugiau išsakė nuomonę apie situaciją, o ne nuomonę apie nuomones (pripažinkim, kad nelabai skanią tik dėl nuomonių nesutapimo). Vaiduoklius matom ten, kur jų ieškom. Aš neišimtis. Sėkmės :)
Na, taip. Galėjau ir nutylėti – niekas už liežuvio netempė. Bus pamoka.
Nebūtina tylėti, aš tai laukiau kol Džiugas parašys ir pirmiausiai palandžiojau po „106 ir Co“ linkus, tik vėliau, užmečiau akį į kitas nuorodas. Trumpam…
„Vaiduoklius matom ten, kur jų ieškom.“
Aha, aš irgi pirmą sakinį perskaitęs visą dieną nerimauju ir galvoju, prie kurių priskyrė mane :(
Pikčiurnoms komentatoriams: ko puolat autorių, ar jis neturi teisės rašyti to, kas jam rūpi ir atrodo aktualu? jis privalo prisitaikyti prie jūsų norų, prie to, kas jums skanu ar neskanu? Daug gyvenime yra nesakinių dalykų; ar matydami tik rožines svajones ir užsimerkdami prieš tai, kas nėra malonu, būsim problemas išsprendę? Gėdykitės… žmogus leidžia savo laisvalaikį, rašo, o jūs šitaip… kolegos dar, vadinasi.
Autoriui: aišku, mano, nepažįstamo žmogėno, žodis pasirodys menkavertis, tačiau noriu vis tiek parašyt, kad yra ir kita pusė prieš tuos nepatenkintuosius zirzeklius. Laikykitės ir rašykit tai, kas atrodo aktualu ir įdomu pačiam. Masių skoniui lai pataikauja delfiai.
„ar matydami tik rožines svajones ir užsimerkdami prieš tai, kas nėra malonu“ – na kaži ar šiais laikais toks kaltinimas yra teisingas. Gal ir puiku būtų jei atsirastų žmonių su rožinėmis svajonėmis, vis atskiestų amžiną niūrumą.
O vat šitas sakinukas „Gėdykitės… žmogus leidžia savo laisvalaikį, rašo, o jūs šitaip…“ tai juokingas. Aš laisvalaikiu piešiu, tai ką, dabar turi visi girt mano piešinius vien tik dėl to, kad taip leidžiu laisvalaikį…
Vienastoks, gal nesupyks dėl šito mano komentaro, juolab, kad ir ankstensi nebuvo pikti, o tik lengvutė pastaba, kurios galima nepaisyti. Merkiu akį :)
Galiu pasitikslinti dėl jūsų, vienastoks, pozicijos į autorines teises bei piratavimą? Nes man pastaruoju metu kažkodėl ėmė darytis nebeaišku. Ar jūs teigiate, kad drausti piratauti yra neprotinga, ar jūs teigiat, kad pats piratavimas nėra nieko blogo? Ar?..
Jei trumpai, tai aš tiesiog laikau, kad tai bergždžias pastangų ir laiko švaistymas. Geriau būtų visa tai nukreipti į patogios skaitmeninio turinio platinimo, pardavimo ir apmokėjimo sistemos/sistemų diegimą. Mums reikia daugiau Steam ir App Store pačiam įvairiausiam turiniui: nuo knygų iki filmų. Kai turėsime maksimaliai patogią infrastruktūrą pirkimui ir naudojimui, tada galėsime paskaičiuoti, kiek to piratavimo liko ir kokią jis daro žalą. Remdamasis minėtais pavyzdžiais, spėju, kad pavyktų sumažinti jį tiek, kiek persekiojimas ir prievarta nesumažins niekada.
Man yra keisčiausia, kad visi čia kalba apie autorius, nors praktiškai visi LANVOS klientai nekuria jokių intelektinių produktų (išskyrus Mažą-minkštą, bet jie dėl piratavimo nesiskundžia: unlicensed Windows > Linux ar Mac OSX). Visi likę kiti nariai yra PLATINTOJAI, kurie užsidirbinėja iš svetimo darbo. Jie ir nori tų „dieviškų teisių“. Vėlgi paminėsiu kaip ir visur kitur rašau – biznis yra biznis. Skirkim tikruosius priešus, intelektinės nuosavybės kūrėjai daugelyje atvejų yra draugai.
Geras muzikantas ar programinės įrangos kūrėjas niekada nesiskųs dėl pinigų stygiaus, tuo labiau paklaustas neįvardintų kiek jo „gabalas“ kainuoja konkrečių $.
Beje, LANVA ir pameluoti mėgsta:
Pagal LANVĄ: UAB „ACME“ – gamina ir platina ir rodo kino teatruose kino filmus.
Pagal UAB UAB „ACME“: Veiklos sritys – kino, video ir televizijos filmų platinimas.
Matote skirtumą? Tai ne klaida, tokių aprašymų lanva.org yra ir daugiau.