
(Ispanija / 1 dalis / malgrat de mar miestelis / © pbg)
Šiapus. Norėtumėte vairuodami turėti po ranka keletą paprastų kortelių, kuriose vienas paveikslėlis pasako daugiau ir aiškiau, nei tas pats piršto sukiojimas ties smilkiniu? • Kalbant apie perspėjimo ženklus: panašu, kad prie Seimo reikėtų statyti perbrauktą ekskrementą. Pats vystyklų keitimo patirties, tiesa, neturiu, bet klausiau motinos – ne, anuomet demonstruoti išmatas viešai nebuvo priimta. • Nėra ką per TV žiūrėti? O gal būna? Na, žinote, labai trumpai ir pačiu prasčiausiu metu. Ir dar su reklama. Tai kam vargintis? • Parduodant popierinę knygą taikomas 9% PVM (dėl to jos tokios brangios). Parduodant skaitmeninę – 21% (dėl to jų nėra). • Jei ir daryti ką nors neatlygintinai, tai tik mainais į vizitą pas gydytoją be eilės? Galim tuomet gero darbo sąvoką braukti iš gyvenimo. • Tikras išminuotojo laikrodis nuo dinamito nesprogsta. Nes šeimai turi likti bent koks prisiminimas.
Anapus. Sako, ir degtukų dėžutės etiketės tekstas yra literatūra. Bet ne Twitter. Ne Skype. Ir ne Facebook. Ir gal net ne tinklaraščio įrašas. Žiūrint, su kuo lyginsi. • Jei paskutinį kartą pirkote telefoną dėl „palifonkių“, laikas pirkti naują. Tas naujas gali būti iPhone. Tiesa, jus apkaltins bandymu būti madingu. Tai nesąmonė, bet labai gaji. Tikiuosi, kad turite storą odą apsaugai nuo apkalbų. Gal apkalbėtų mažiau, jei jūsų telefonas turėtų paslėptą klaviatūrą, kurios jam iš tiesų nė nereikia? • LANVA išmušinėja tūkstantėlius, remdamasi teisėjų žinių stoka. Štai kam interneto kursai mirtinai reikalingi. • Neveikia vienas šiukšlių laiškelis? Pabandykite siųsti devynis tokius pačius vienu metu. Net prasčiausi pašto filtrai suveiks akimirksniu. • Mįslė kaip pasirašyti galite jau kelis metus, bet dar nesate pasirašę nė karto? Yra toks būdas. • Lietuvą ir Latviją galima lyginti ne tik pagal duobės gylį – galima ir pagal Google paieškos pasiūlymus. Jei pabandysite tyrimą pakartoti, atkreipkite dėmesį į Google logotipą – ji šiandien švenčia.

(Silkė iš kačių giminės / © Buržujaus rašinėliai)
Čia smerkiantis žvilgsnis ar tiesiog koketiškumas?..

5 Comments
mieguistas žvilgsnis, tik mieguistas :)
nors žmogui, kurio dėka teko iškeldinti kačiuką, sakiau, jog smerkiantis ir pilnas kaltinimų :)
Pirma, apie tai, kad LANVA dėka tas žmogelis buvo nuteistas. Tas tūkstantėlis šiaip eitų į valstybės biudžetą (būtent todėl šiuo metu taip uoliai visi baudžiami). Bet – čia tik pradžia. Toliau tas žmogelis gaus (jei dar negavo) iš visokių autorinių teisių atstovų pasiūlymus geranoriškai susimokėt keliasdešimt (jei ne kelis šimtus) kartų didesnes sumas geranoriškai, o jei ne – civilinis ieškinys, žinoma, didesnis. Žodžiu, jam galiu prognozuoti bankrotą iki gyvenimo pabaigos – jei ką jis turi dabar – nebeturės, jei ką uždirbs ateity – antstoliai atims, palikdami tik berods nepilnus 500 litų/mėn.
Antra – dėl interneto (ar apskritai kompiuterinio raštingumo kursų) teisėjams. Manote, kursai padėtų pakeisti mąstymą? :) Didžioji dalis teisėjų turi aiškų išankstinį nusistatymą – „visi jie žulikai“. Be to, nemaža dalis jų yra dirbę prokuratūroj, VRM sistemoj – tai irgi pakeičia mąstymą. Nekalbu jau apie tai, kad su jų teritorijoje dirbančiais prokurorais ir policijos viršūnėlėm oi kaip gerai sutaria, net kartu pabaliavodami ;) Būna jiems nuolat mokymai, ir kursai, bet spėkit,ar tai juos domina, o jei ir domina, kaip manot, kokia jų kokybė?
Niekas šitoj srity nesikeis į gera, anaiptol, kuo toliau, tuo labiau teisingumas primins morodieriavimą…
Aš vis su „pampersų“ klausimu išlendu :) „Anais laikais“ mamos su vaikais niekur neišeidavo, nes vystyklų tikrai gatvėj nepakeisi, nebuvo tam sąlygų. „Gėjystė“ buvo baudžiama įstatymo, viengungystė – apmokestinama. Kaip pasakytų literatūros klasikas „Anais laikais viskas buvo kitaip. O kaip bus po 50 metų, po 100? Padarau 100 – ogi iš tikro kitaip.“ (C) J.Erlickas.
Jeigu kalba eina apie ekskrementų demo, tai tikrai nebuvo sąlygų. Ko gero dar ir su įgaliotiniu nemalonus pokalbis būtų laukęs. Išeina, kad viskas buvo blogai. Nesiginčiju. Man tiesiog liūdna šiek tiek. Ne dėl sovietmečio, o dėl „mano komfortas aukščiau jūsų komforto“ požiūrio. Kitais metais kas nors parašys apie tokį radinį Nacionalinėje galerijoje ir taip pat bus apšauktas nesusivokėliu ar sovietofilu. Ak, ir man dar liūdna dėl etikečių kabinimo kitiems. Nejau neįmanoma diskusija be to?
Etikečių nieks nekabina. Jei tas pampersas būtų numestas ant žemės – tada kitas reikalas, aš pats prieš šiukšlinimą. O jautriai reaguoju dėl to, kad esu iš tos pačios tikslinės auditorijos – su žmona auginam jau trečią vaiką ir tikrai dėl to nesam gyvenimo užriby. O va žmona kaip tik prisiminė, kad dižiajai kaip tik muziejuj ir sauskelnes keitėm ir maitino ant suolo, nes pačios muziejaus darbuotojos negalėjo nieko geriau pasiūlyti. Tikrai tai nėra kažkoks perdėtas noras demonstruotis, kad „ŽIŪRĖKIT, sauskelnes keičiu“. O dėl komforto – tai neblaivas asmuo viešoj vietoj man žymiai didesnį diskomfortą kelia, ypač jei dar agresyvus, nes tiek pats tiek už savo vaikus jaučiuosi nesaugus (šis elgesys, beje, net tik pokalbiu su įgaliotiniu anksčiau būtų pasibaigęs). Arba pvz. parbėgantis dobermanas ir jo šeimininkas už kokių 30 metrų šaukiantis „nebijokit, jis tik žaidžia“. O etikečių aš neklijuoju ir nieko įžeisti nenoriu. Kaip trijų vaikų tėvas tenoriu, kad nebūtų įžvelgiamas „raganavimas“ ten kur jo nėra.