(Mini atostogos: Palanga 2009 / © A. Aleksandravičius)
Atminčiai. Ar vandalizmas sustabdomas gražiomis dedikacijomis? Prisimindamas seniūnijos įrengtų suoliukų istoriją savo kieme, spėju, kad nepadėtų net pašventimas kunigaikščiui Gediminui. Nebent nuolat budėtų policija…
Kontrabanda. Kontrabandininko profesija tampa paklausi, kaip niekad anksčiau. Rizika nemaža, bet užtat tau priklauso visa rinka, be konkurentų.
Visada sveiki. Einant į polikliniką verta: 1) atminti, kad skundas dėl sveikatos gali įžeisti gydytoją; 2) iš anksto žinoti diagnozę ir kuo norėtumėte gydytis (pageidautina maisto papildais); 3) neprašyti tyrimų, nes jų limitas išnaudotas.
Vėlyvas poilsis. Jei dar nespėjote pailsėti, pabandykite laimėti kelionę į Kylį. Ne kasdien tokie prizai ir tokios galimybės pasitaiko. Jums dar liko visa para (jei skaitote sekmadienio vakare).
Kriminalai. Svetimas komentaras gali pridaryti daug bėdos. Todėl juos tenka griežtai prižiūrėti. Ar jums bus lengviau, kad atsako autorius, jei jūsų kompiuteris bus užrakintas nuovadoje kelis mėnesius? Dabar jau pagalvoju, kad būtų gerai turėti kokią nors interneto policiją, kuri geriau suprastų teisės šioje erdvėje specifiką, o kartais ir nekaltuosius galėtų apginti. Juk buvo kadaise autonomiški universitetų teismai…
Nerekomendacijos. Nepirkite „Senukuose“. Nepirkite „Symantec“. Ir juo labiau nepirkite „Symantec“ „Senukuose“, jei jau taip pasitaikytų… Gaila, kad ne viską galim pasidirbti ar užsiauginti patys – lengviau boikotuotųsi netikę produktai.
2 litai. Kaip pavadinti ryžtingus „zuikius“? Zigrais (nuo „zuikis“+„tigras“)? Kadangi bilietai transportui tapo du kartus brangesni, nei turėtų būti, žmonės ėmė dalintis kainą…
Dūmai. Įžūlumo galima išmokti. O tada jau labai nedaug tetrūksta iki svaiginančios ekstrasenso ar būrėjo profesijos.
(Šv. Onos durys / © Užrašytos dienos)
Paklydėliai. Vasara baigiasi, o su jos pabaiga ateina liūdnos ir žvarbios dienos benamiams gyvūnams. Jei norite, bet neturite augintinio, neikite į prizinių parodas – priglauskite laukiantį jūsų visai šalia.
Chalatas ir šlepetės. Darbas namuose, kaip ir darbas pasirinktomis valandomis, turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis reikalauja labai daug vidinės drausmės ir namiškių supratimo. Bet būtų gerai, kad kuo daugiau žmonių turėtų tokį pasirinkimą.
(Vasariškas sniegas / © Tomo Čitavičiaus blogas)
Ilgi arkliai. Niekaip neapsisprendžiu, iš ko man padaryti žirafą Norvegijon. Daugiausiai turiu tinklo kabelių – gal iš jų? Nors tarp 22 997-ių lietuviškų tikriausiai jau ir tokia yra.
Pora savaitės citatų:
Logiškai mąstant, turėtų būti vadinama žiurkėnu…
Jei mažiau galvotumėt, galėtumėt daugiau laiko praleisti darant tai, ką jau sugalvojot.
3 Comments
Gal galiu užduot klausimą, kaip visgi pažiūrėt tą straipsnelį iš ulevičius.lt? Į pagrindinį puslapį, pakeitęs adresą lotynišku „ulevicius“, nueinu, bet atidaryt paties straipsnio jokia naršykle (Opera, FF, IE) neišeina – 404 klaidelė (http://klaidos.balt.net/404.php).
Lietuviškumas gal ir gerai, bet ne iki tokio lygio, kad turi verstis per galvą, norėdamas perskaityti galbūt sudominsiantį įrašą… Kaži, kiek skaitytojų bandys visas įmanomas Kamasutros pozas, norėdami visgi įrašą perskaityt, ir kiek žmonių paspaus kryžiuką naršyklės viršutiniam kampe?
Labai noriu tau, Džiugai, padėkoti už nuorodą į mano blogą dėl gyvūnų „įsivaikinimo“.
Kažkaip galvoju, kad nekabinačiai viską aprašiau, nes žmonės nelabai skaito ir komentuoja, nors gal yra kitaip – jie tiesiog nueina į „Sos gyvūnų“ puslapį.
Kad ir kaip ten būtų – AČIŪ.
Dvidešimt viena…
http://www.rzu.lt/?2009-08-25
One Trackback
[...] Viskas daug linksmiau, nes mano blogą užklupo vieno mėnesiuko sukaktuvinės! Lygiai prieš vieną mėnesį naujame serveryje su nauju domenu buvo paskelbtas pirmasis blogo įrašas. Per tą laiką parašiau ir perkėliau dalį iš senojo nepopuliaraus blogo 25 įrašus, kuriuos papildė 39 komentarai, o vienas įrašas pateko ir į nežinau.lt blogoramą. [...]