
(Darantys pažangą atsilikėliai / iš Unhappy)
Pastarosios kelios dienos buvo masinio Ubuntu (Kubuntu) trynimo iš diskų dienos. Žinoma, prieš tai buvo smalsumo, entuziazmo ir siuntimosi momentų. Bet paskui dėl įvairių priežasčių Linux iškeldino lauk ir qemm, ir Karolis, ir aš. Aš šį kartą bandžiau Kubuntu (nes Edgy Eft bandžiau Ubuntu) ir likau pasibaisėjęs. Grub nerado mano Windows XP (nes masyve), Promise neturi tvarkyklių Ubuntu, pati Kubuntu neturi normalios failų tvarkyklės, nemato nelinuksinių diskų, neturi priemonių pakeisti paprasčiausio paveikslėlio dydį (nesisiunčiant papildomų) ir neatpažįsta netgi mano nudrengtos senutėlės nVidia. Gibono jau nebesisiųsiu. Nors yra ir didelių šios OS entuziastų.
Bebandydamas visą eilę darbų planavimo tarnybų internete, neturėjau laiko pažvelgti į jas giliau. Pukomuko sėkmingai naudoja Hiveminder ir net skriptus jai rašo.
Laimis Žmuida rašo apie laimingus lietuvius, apsieidavusius be pinigų. Ir jis, ir Simonas Daukantas teisūs, bet man kilo minčių perskaičius, kad po gerų išgertuvių visi urmu brisdavio į marias skandintis. Nežinojau, kad savižudybė – tautos genuose.
Pastaruoju metu plinta mada nutvoti pėstįjį perėjoje (shittv), jei jis per ją eina vienas, nelydimas policininko su dryžuotu šakaliu ar klasės mokytojos su raudona vėliavėle. Trims mano pažįstamiems žmonėms šitaip jau kaulus sulaužė. Beje, netik. Dar plinta mada važiuoti per raudoną spūsčių mieste metu, arba bent jau įvažiuoti į sankryžą ir sustoti jos viduryje. Nepadeda ir kreivas eismo reguliavimas. (IceBlog)
O taip pat: pavasaris Santariškių žemėlapyje, globa vardan reklamos, pica per pusantros valandos ir filmas apie erelius.
Dienos citata:
„Idealiausias rašinys būtų: „Lietuvos žmonės labai draugiški. Jie džiaugiasi kaimynų nelaimėmis. Lietuvos vaikai vieni iš draugiškiausių pasaulyje – degina vieni kitų kelnes. Taip pat čia didžiulis darbingumo lygis, tik šiaip prie bažnyčių ir parduotuvių pilna valkatų“.“
Ne „būtų“, o yra.

5 Comments
Apmaudu, kad pirmoji pažintis su 7.04 buvo būtent tokia. Parsisiunčiau Xubuntu Feisty ir likau nustebintas kaip viskas pagerėjo nuo praeito karto: Linux’as atpažino viską, ir net maloniai pasiūlė įdiegti uždaro kodo tvarkykles mano aTI vaizdo plokštei, pats automatiškai siūlo atsisiųsti ir įdiegti lincenzijuotus audio-codec’us ir t.t.
Iš tikrųjų, dažniausiai tokie „bajeriai“ ir atbaido žmones nuo tolesnio Linux pažinimo. Bet privertus viską veikti, atsiranda daug galimybių, daug daugiau negu gali pasiūlyti Windows’ai. Dėl visa ko, galima sukurti VMWare serverį specifinėms užduotims Windows aplinkoje atlikti :).
Tad tikiuosi, jog anksčiau ar vėliau pabandysi dar kartą :).
Ko gero. Dabar rašiau mažumėlę įširdęs. Šiaip su laiku gal ir pabandysiu dar, ypač jei pavyks įkurdinti šalia Windows. Su virtualizacija nenoriu prasidėti, nes kompiuteris nebe pirmos jaunystės.
Hmm, pats ką tik išbandžiau Xubuntu ant savo „senelio“ PC – kompas pirktas prieš 2000 metus, nuo to laiko ten atsirado tik truputėlis daugiau ram’ų. Galiu nuraminti – Linux’as neveikia ir ten :D.
man problemų su Linux taip pat būdavo, tačiau dažniausiai jas pavykdavo išspręsti ;) naudojant linux senuose kompuose reikia pažiūrėti ar suderinama hardware ir t.t. nieko nuostabaus, kad kai kokių elementų gali ir neatpažinti ;) o iš tiesų geriau bandyti ne xubuntu, ar kubuntu, o tiesiog Ubuntu ;) ji labiausiai prižiūrima, man rodos ;)
Nemažai hardware’o gamintojų nesirūpina savo
įrangos suderinamumu su Linux, todėl
vartotojams, preinantiems prie Linux, ir
kyla problemų. Bet vien dėl to Linux’u
nusivilti neverta, tiesiog ateityje reikia
pirkti Linux’ui sertifikuotą įrangą (pvz.,
Linux sertifikacijas turi dauguma HP Compaq
nešiojamų kompiuterių, Samsung spausdintuvų
ir t.t.).