(Angelas sargas / © Eugenijaus I. Blog’as)
§ Dienos tema. BlogOUT. Greitai čia išėjo – per parą visos vietos BlogOUT susitikime jau rezervuotos. Nors, atrodo, ką tik buvo Login 2009, socializacijos stygius ir nebaigtos sakyti mintys mane verčia labai nekantriai laukti susitikimo.
Vis dar ieškau naujų formatų apžvalgai. Šį kartą vagiu vieną idėją iš Fark. Būčiau dėkingas, kad retkarčiais paliktumėte komentarą apie mano eksperimentus, nes nelabai žinau, kas jums patinka, o kas ne…
- Smalsu. Ežiukas plačiau pristato Vilniaus-Kauno dvimiesčio privalumus. Jei kada toks bus, pakelėje žmogui reikės pastatyti paminklą. Tarpą tarp miestų siūlyčiau pristatyti protingų namų. Pakeliui griaunant durnus.
- Baisu. Gal jau galima būtų imti ir įvesti tą Zimbabvės pinigą, nes scenarijų aprašymai varo didesnę depresiją už galimą algos mokėjimą du kartus per dieną (Pamenate „vagnorėlius“?). Gerai nors, kad ne visuose ekonomikos tinklaraščiuose apie tai rašoma… Šis reikalas, beje, nors dar nekelia tikros panikos, bet naktimis užmigti trukdo – netikrumas blogiau už nelaimę.
- Skaudu. Žurnalistai moko kitus, bet nesugeba patys paskaityti vadovėlių. Ta proga jie galėtų pasitikrinti savo kūrybą pagal „dienos vėlavimo testą“. Paštas gi galėtų pradėti nuo elementariausios aptarnavimo kultūros – nejau tapo užuovėja chamams?
- Įdomu. Meškynas ketina rašyti apie lietuviškos muzikos atlikėjus (ne šlamšto) ir kviečia prisidėti prie idėjos visus muzikalius ir raštingus.
- Beviltiška. Jei jau bijai dantų kėdės, tai bijai. Ir visokie „neskaudės“ čia nebepadeda, kaip ir serialai per TV.
- Nedora. Radau gerą klausimą Verslo klasėje: kodėl televizijai atleidžiame už seno šlamšto kartojimą, o žurnaluose ir laikraščiuose to nepakęstume? Užtat ji ir rodo po 10 kartų tą patį vis už naujus pinigus…
- Siaubinga. Tikrai ne man vienam atrodo, kad bausmės už žudymą yra tikrai per švelnios. Gyvybės kaina – nuo pusmečio daboklės?
- Taupu. Žinau, kad patys neįsitikinę nepatikės, bet kartais verta investuoti į brangesnius kompiuterius ir telefonus, kad paskui reikėtų mokėti rečiau…
- Abejotina. Ar verta dažniau šypsotis tipografiniais ženklais? Komentaruose ir laiškuose pažįstamiems šypsausi, kituose tekstuose – nebe.
- Smagu. Mūsų padangėje netrukus pasirodys vėl kažkas panašaus į lietuvišką lėktuvą. Su kuklia vėliavėle, bet vis tiek… Tikriausiai verta džiaugtis ir nauju užsieninio banko IT centru, net jei jis kainuos ir valstybei. Žmonės tai tobulinsis.
- Sąmojinga. Mokėjimo paskirties laukelis negali likti tuščias. Tai kodėl gi nepralinksminus bankininkų?
- Taiklu. Jei žinai vietas, tai dar randi ką paskaityti, o iš paieškos tai visas internetas – vienas didelis reklamos bukletas.
- Sveikintina. Tinklaraščiai žengia į spaudą, o PHP švenčia paauglystę.
- Įsimintina. „Šiaip tarp cenzūros ir šiukšlių valymo yra didelis skirtumas.“
Ekstra. Suomiškai svetimi dviračiai, eksporto prekės ir baisaus mano pavydo objektas.
Dienos vaizdai:
11 Comments
šypsenėles ir aš vis rečiau naudoju bendrai kur rašydamas, ir jei gerai pamenu pradėjau nuo maždaug tada, kai užsikrėčiau lietuvybe. matyt išaugau.
Naudoju šypsenėles, nesgi jos praplečia prasmę.
Truputį padažau emocinėmis spalvomis – ir mintis jau kitaip skaitosi ;)
Įrodymas:
Truputį padažau emocinėmis spalvomis – ir mintis jau kitaip skaitosi :(
P.S. Aš dar jaunas, pasitaisysiu :D
Labai akivaizdžiai parodei privalumus. Bet tekstas, primargintas šypsniukų, atrodo truputėlį paikai, ypač jei jis kur cituojamas. :) Norisi pabandyti žaisti pagal tas pačias taisykles, kaip ir visi viešai rašantys. Juk galima rasti būdų, ar ne?
„Tarp vilkų pakliuvęs, vilku kauk“. Dokumentuose, aišku, šypsenėlėms na vieta. O tinklaraščiai, nors ir būdami vieša vieta – sukelia kamerinį jaukumo įspūdį, beveik kaip namie; tai ir plepam su šypsenėlėmis.
Ar pavyks atsikratyti šypsenėlių įpročio?
Aš darbe keikiuosi. Riebiai ir dažnai. Darbas toks…
Džiugas irgi bijo odontologo kėdės?:)
O tai kaip gi! :)
Man labiausiai patiko #604 blogoramos apžalgos stilius :)
Na va, ir VU gidų blogo nuotrauka pateko į blogoramą :) Ačiū, Džiugai :)
Paprastas ir aiškus formatas – lengva skaityti – būtų malonų, jei tęstumėte tuo pačiu ritmu:)
Ačiū už paminėjimą. Tik vienas netikslumas- aš ne ketinu rašyt, aš jau rašau ;)
Man patinka nepastovus Blogoramos stilius. Niekada negali žinoti, kaip Džiugas tądien sudėlios štrichus. Tai ir yra įdomiausia.