Blogorama #574

vilnius22.jpg
(Vilniaus vaizdelis / © Mr-Script’o blogas)

§ Dienos tema. Salonų ilgesys. Įdomų straipsnį perskaičiau. Neigiantį internetą kaip viešąją erdvę, diskusijų jame prasmę. Su saloninių pokalbių ilgesiu ir keistu požiūriu, kad nematomas tiesiai prieš tave krėsle asmuo kaip pašnekovas nė egzistuoti negali. Toks „atgal į viduramžius!“, tik labiau filosofinis. Reikės kada prisėsti ilgesniam atsakymui su argumentais. Dabar gi tematau kai kurių mūsų mąstytojų, neperpratusių virsmų komunikacijoje, pasipriešinimą realijoms ir beveik mitinės „kokybiškosios viešosios erdvės“ kaip išganymo laukimą.

Skaičiau ir žymėjausi: apie namų tinklaraščiui ieškojimą, apie spartos kainą, apie nereikalingai sudėtingą šriftų Linux diegimą, apie prarają tarp įrangos gamintojų ir jos pardavėjų, apie tikrąją priklausomybę nuo televizijos, apie naują būdą žymėtis skaitinius.

Dienos paraginimai: išmokite juodųjų viešųjų ryšių vos už 45 litus; netapatinkite savęs su savo šunimi, jei nesate pasiruošę lyginti iki galo; vertinkite teatrą už nuoširdumą, o ne už pastangas įtikti; neskubėkite tapti žurnalistais, nes retas iš jų rašo laisvas; kai neturite laiko interviu, tiesiog paprašykite už jį pinigų; pastebėkite, kad kartais smulkūs ir trapūs daiktai išlieka ilgiau už kitus.

Dienos klausimai:

Dienos citata:

Jeigu filmas per televizorių trumpas ir baigiasi nesuprantamai, reiškia tai buvo reklama.

This entry was posted in blogai•lt, internetas and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

8 Comments

  1. Posted 2009.4.22 at 21:11 | Permalink

    Tas straipsnis apie viešąją erdvę internete – ne internautams skirtas. Griozdiškas ir smulkmeniškas (tai yra todėl, kad todėl, nes todėl…) – kas jį skaitys? :D
    Tokie straipsniai – primena publikacijas „Nemune“.
    Beje, po tuo straipsniu komentavimo forma – neskirta bendravimui. Nėra laukelio „jūsų svetainė“. Žmogus rašo, kad anonimai anonimiški; bet nieko nedaro, kad galėtų kažkaip susipažinti bent su kai kuriais iš anonimų.
    Na tiksliai, straipsnį rašė ne interneto vartotojams. Rašė kokian laikraštin, bet nepataikė įdėti :D

  2. Posted 2009.4.22 at 21:26 | Permalink

    Man vienokia diskusija žiūrint žmogui į akis, kita tik į jo mintis. Smagu, aišku, forumuose padiskutuot, bet tas tikras bendravimas ir pašnekovo pažinimas bent kol kas, ir bent man, galimas tik fiziškai susitikus akis į akį. Nes tas saloninis bendravimas yra visapusiškas, kuris gali būti papildomas e-bendravimu, bet niekada atvirkščiai.

  3. Posted 2009.4.22 at 21:42 | Permalink

    Aš neneigiu saloninio bendravimo naudos. Tik nesutinku, kad tai vienintelė viešoji diskusijų erdvė. Tiksliau netikiu, kad ji apskritai reikšminga, jei joje kalbama apie internetą. :)

    O dėl akistatos vs. virtualaus bendravimo… bėda tik ta, kad mes dar neįvaldėme normaliai interneto. Todėl mums atrodo, kad jis negali to, arba netinka kitam. Jei ko nors nemoki, ta dar nereiškia, kad tai neįmanoma.

  4. Posted 2009.4.22 at 22:00 | Permalink

    Man patiko straipsnis apie žurnalistus. Ir yra tiesos, Panevėžyje panaši situacija, kaip ir Biržuose. Tik gal Vilniuje, kur miestas europietiškesnis, ir žurnalistais kitokie.

  5. Posted 2009.4.22 at 22:20 | Permalink

    Norėjau diskusijos ir gavau :) Tiesą pasakius, aš neneigiu internetinės erdvės kaip viešosios, ar kaip erdvės, kurioje vyksta kokybiškos diskusijos. Ir jokiais būdais ne „atgal į viduramžius“ :) Tiesiog keliu klausimą, ar viešoji erdvė gali būti efektyvi ir pilnavertiška, kai dar DAUGUMA diskusijų vyksta anonimiškai. Toks svarstymas, gal tik per daug akademiškas gavosi.

    • vienastoks
      Posted 2009.4.22 at 21:48 | Permalink

      Kai kalbu Lietuvos radijui, aš būnu ponas Pavardė, kai kalbu Radiocentrui – būnu tiesiog vardas. Kai kas tinklaraščiuose mane mėgsta vadinti vardu ir pavarde (kad ir šiandien Skins.lt), kai kas komentaruose kreipiasi vardu, nors kaip šio projekto autorius aš tiesiog esu Vienastoks. Nė karto nepajutau, kad nuo ID pateikimo būtų kaip nors pasikeitusi diskusija. Šio tinklaraščio komentaruose galima rasti nepaprastai vertingų minčių, kurių autorius aš labai gerai pažįstu virtualiai, nors nė menkiausio supratimo neturiu apie jų asmens kodą, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, akademinius nuopelnus, o kartais netgi lytį. Ar tai blogai? Leonidui Donskiui blogai, man – labai gerai. Daug sunkiau yra apginti savo požiūrį, kai negali pamosuoti „medaliais“ ar paklausti, „tu ką – manęs per televizorių nematei?“. Anonimiškumas – labai demokratiška diskusijos aplinka. Komunikacijos požiūriu – gal net ideali. Juk susiduria dvi idėjos beveik sterilioje aplinkoje. Fizikoje aukščiausia siekiamybė yra eksperimentas, kuriam neturi jokios įtakos aplinka – dalyvauja tik reagentai. Kodėl taip yra blogai filosofijai? Debatams? Argi neįdomu, kaip skambėtų politinė diskusija, kad ir tarp dabartinių Seimo narių, jei mes nežinotume, kam konkrečiai priklauso išsakytos idėjos? Būdamas komunikacijos teoretiku stačia galva nerčiau į internetą, tyrinėti, kaip keičiasi diskusijos, išfiltruotos nuo autoritetų. Tikrai nepakenktų.

      Aš nežinau, kaip bus ateity. Yra grėsmė, kad realizuota minčių laisvę bus bandoma priverstinai suvaržyti. Gal tą paskatins ekstremalūs tekstai komentaruose, o gal politikai išsigąs nekontroliuojamos žmonių minčių apykaitos? Jei tai atsitiktų, manau, kad prarastumėme daugiau, nei laimėtumėme. Nes niekada anksčiau neturėjome galimybės priglausti ausies prie žmonių galvoje dūzgiančių minčių. Seksistinės? Rasistinės? Ksenofobiškos? Sveiki pažinę save ir savo artimuosius! :)

  6. galva neneša
    Posted 2009.4.23 at 9:27 | Permalink

    O ar pagal viduramžius tikrai prastai? Beje, tie saloniniai pokalbiai gali visur vykti. Pvz., bibliotekoje. Pasiūlote renginių vedėjui susirinkimų temą, ir pradeda rinktis būtent tie, kam įdomu būtent TAI, arba bent įdomu pasikalbėti negirtuokliaujančioje draugijoje. Kad ir Mickevičiaus b-koje. NUOSTABŪS vakarai gaunasi.
    Nuostabiausias saloninių sambūrių dalykas – NEĮPAREIGOJANTIS bendravimas. Vyrai ir moterys mokosi kitokio bendravimo, negu panelės.lt aprašomuose „salonuose“, ir patiria ŽYMIAI aukštesnės kokybės malonumą. Juk taip svarbu turėti draugiją tų, kas tau priimtini požiūriais, elgesiu. Tarp bendradarbių ar kaimynų ne visada tokių esti.
    O dabar siūlau ką kitą – įsijungti gandrus ir vietoj muzikos klausyti miško garsų. Nuostabu!
    galima pasikabinti ekrane net kelis langus su gandrais ir vienu metu stebėti, ką daro vokietis, lenkas ir lietuvis gandras:
    http://www.storchennest.de/en/index_427.html
    http://www.stoerche-bw.de/
    http://www.uch.lt/2008/04/24/gandrai_online.html (juodasis gandras! deja, bijau, kad jis liks senberniu)
    ir lenkų gandrai – pasirinkite patys iš google: bociany on-line , nes aš žiūriu per winamp, tai nežinau adreso
    Nuostabi miško simfonija

  7. Posted 2009.4.23 at 10:49 | Permalink

    Ten man atrodo ne lietuvis, ten estas gandras ;)