(Smėlio spalvos katė / © Andrius Kleiva)
Su praėjusia, gerbiamieji. Eitynėse nedalyvavau. Tikriausiai baugu būtų į tokias ir eiti. Na, nebent su Kęstu. Su juo – nors į pasaulio kraštą. O jei rimtai – vakar mano mintys buvo labai artimos surašytoms Toto. Tik jokių receptų nematau, tai bent jau per pačią šventę tyliu. Sako, nuo Nepriklausomybės atkūrimo išdalintas stulbinamas ordinų ir medalių skaičius. Klausykit, gal ne už tą duodam juos, kad efektas toks menkas? Man kažkodėl atrodo, kad kas nors ir už žmonių varymą pirkti į Lenkiją medalį gavo. Ir va dar mintis: latviai vis važiavo į Lietuvą pirkti ir… O mes dabar į Lenkiją ir… Patys suprantate.
Elektra. Nespėju visur, nors be tinklaraščio tesu tik Facebook ir Twitter tinkliukuose. O yra gi komunikabilių žmonių… Visur spėjantys ir turintys laiko gali papramogauti – nuo naujausių balsu valdomų žaidimų iki retro žaidimų, telpančių į 4 KB. Nespėjantys tesinaudoja Opera – su ja mažiau Enter reikia spaudyti.
Geros idėjos. Mokyti vaikus rūšiuoti atliekas žaidimo forma. Ypač jei geriausiai surūšiavusiam būtų leidžiama nuvaryti automobilį ar ką nušauti. • Slėpti pinigus eglutėje. Nes neūkiška tuo medžiu nesinaudoti 11 mėnesių per metus. • Namuose išsikepti traškučių. Neskęstančių riebaluose, nelaistytų vokiškais chemikalais, nesudėtų į nesuyrančią foliją. • Dar nebloga idėja yra kepti duonas su prieskoniais, bet jau ne namuose. Čia patarimas nesusivokiančiam verslui.
Vaje. Lietuviškasis pardavimas – tai toks, kai pirkėjas, atidavęs pinigus, pasijaučia išprievartautas. • Jei gyvenimo trukmė tikrai būtų matuojama pagal reakcijos spartą, tai jūs jau seniai skaitytumėte lavono parašytus tekstus. • Ar žinojote, kad rinka laukte laukia „Draught“, „Ekstra“ ir „7.30“ plaukų priežiūros priemonių?
Dienos vaizdas: kelio išsiilgę ratai.
