Blogorama #536

(Ledo skulptūros / © Daliaus blikis)

Kultūra. Visuomenės – kad nereikėtų himno žiopčioti, Istorijos – kad pamatytum, kas dar nesunaikinta, Gyvenimo – kad dalintumeisi džiaugsmais, Komunikacijos – kad nepasiklystum tarp vakarėlių, Verslo – kad nedidintum kainų prieš jas nuleisdamas, Rašto – kad nedarytum sau gėdos savo reklama, Kelionės – kad nebijotum pamatyti šalis be turistinio filtro, Mokslo – kad visada būtų kas nors naujo tau. Plati ta kultūros sąvoka, ar ne?

Muzika. Awx bandė aiškintis, ką klauso tinklaraščių autoriai, tačiau statistikos kiekis pasirodė mažokas. Muzikinis skonis, laikui bėgant, kinta. Man kartais atrodo, kad kažkada mėgau visus muzikos stilius maždaug po pusmetį. Dabar esu nuobodžiai standartinis pagal savo amžių – lengva elektronika, džiazas. Spėju, kad po kokių 5 metų pradėsiu vaikščioti į filharmoniją.

Kinas. Nesinaudoju Last.fm, tai negaliu pasinaudoti kolegų muzikinėmis rekomendacijomis, bet dažnai pasinaudoju kino patarimais ir recenzijomis, nors labai retai jas miniu Blogoramose (dažniausiai dėl to, kad būnu nematęs ir trigrašio negaliu prirašyti). Šįvakar ketinu naudotis Adžio orientyru vaizduotės nuotykiams.

Būstas. Beje, dėl tos vaizduotės. Paskaitęs Novum įrašą apie svetimo gyvenimo stebėjimą per neužtiestus langus (mano užtiestas), prisiminiau, dėl ko mane baugina šiuolaikinės architektūros albumai. Na tie, kur viskas kubo formos, langai sulenda į šaligatvį, o vienintelė vieta pasikasyti užpakalį yra užlindus už laiptų į antrą aukštą, kurie irgi pusiau permatomi. Baugina, nes įsivaizduoju, ką mato vakarais praeiviai…

Kitkas: programavimo kalbų populiarumas, būdas patekti į rekordų lentelę, kačių logika ir bukumas, kaip tikro vyro požymis.

Dienos vaizdai: ledinė puokštė ir ledukų atsisveikinimas.