(B&W Triple Seria / © shatas.lt – Diamond Life)
Prezidentūra. Po Dalios Grybauskaitės „Taip“ kilo platus pritariantis murmėjimas. Ir kartu abejonės, nes publika politika nelabai domisi. Aš, deja, irgi, bet bent jau žinau, kad čia ta pati teta, kuri kartais atvyksta iš užsienio ir pasako „va dabar tai jums šakės“. Tik geresnių tikrai nematau.
Mokslai. Trimestrų mokyklose pabaiga, kaip ir sesija aukštosiose vis paskatina pamąstymų apie mokymo sistemos bėdas atsiradimą. Faktas, kad ir „blogi“ mokiniai gyvenime randa savo kelią, tik gal sunkiau. Mokslams reikia pozityvaus nusiteikimo ir supratingų pedagogų. Tuomet gal ir mes kada turėsime savo Nokia.
Darbas. Stepas sveria laisvai samdomų profesionalų ir firmų privalumus bei trūkumus. Nors svarstomas žiniatinklio programavimo pavyzdys, pastabos tinka ir kai kurioms kitoms sritims. Aš tai sakyčiau, kad visokių būna firmų ir visokių žmonių – reikia teirautis atsiliepimų ir rinktis pagal reputaciją.
Technika. INferno moko valdyti torrentus nutolusiuose kompiuteriuose, Nouhau primena, kaip paprasta pakeisti numatytąjį Word šriftą, Laura siūlo pamestų daiktų ieškoti policijos svetainėje, o Liutus maloniai stebisi, kad bankininkai irgi skaito tinklaraščius ir stengiasi spręsti jų problemas.
Dienos vaizdai: pakaitinis durų kilimėlis, vartotojų visuomenės atspindys, begėdiška begėdiškų merginų vagystė ir besitraukiantis (tikėkimės) žiemos lopinys.
Dienos citata:
Jei algų nemoka dėl Gavėnios, tai čia iki Velykų…
Tvyturys:
Šiandien supratau, kad myliu savo darbą. Matyt kr*zinis mąstymas prisibeldė ir į mano smegeninę. (Karolis)
3 Comments
Gerai, kai darbdaviai neskriaudžia ir nemažina atlyginimų, tada galima dar galima mylėti savo darbą…
Tikiuos niekam ant jokios žaizdos neužminsiu, bet man ne tik, kad nemažina algos, bet tikėtina jog greitai ir padidins (paaukštins pareigose) :)
Bet tas komentaras apie darbo mylėjimą su tuo nesusijęs. Tiesiog trumpai pagalvojau kaip būtų sunku jei ji neturėčiau.
Algų mažinimas turėtų būti paskutinė priemonė gelbstint firmą nuo jau akivaizdaus bankroto. Kitu atveju tai dažiausiai bus tik prastas sprendimas, kadangi (1) demoralizuos darbuotoją, (2) tikriausiai sumažins produktyvumą, (3) sukels įtampą kolektyve ir pan. ir t.t.
Protingi dėdės iš užusienio šneka, kad krizės laikotarpiu reikia didinti produktyvumą. Algų ir etatų mažinimas… Normaliai viską paskaičiavus ir padarius turėtų padidinti efektyvumą – t.y. mažiau žmonių tą patį darbą padarys per tą patį laiką. Bet kita to pusė yra, kad padidės žmonių apkrovimas, jie labiau nuvargs, galbūt pradės dirbti viršvalandžius (ar daug dabrdavių pas mus juos apmoka?), dar kaip juos tai neigiamai paveiks, visa ko pasekoje siektas rezultatas gali nepasirodyti, o tokios priemonės būti firmos nekonkurencingumo, bankroto priežastimi. Ir tada bus apkaltinta „krizė“.
Žinoma, čia ne taisyklė, bet pasisukus darbo rinkoje bent metelius suvokima, kad tikrai ne retas Lietuvos darbdavys norės būtent taip „taupyti“.