(Geriausia kalėdinė reklama / © Buržujaus rašinėliai)
Kiekvienas, bandęs dėlioti savo mintis raštu internete, tikrai ne kartą yra neteisingai suprastas. Dažniausiai – dėl nesuprasto humoro. Tai ne tik nuvilia ir sukelia rimtų abejonių gebėjimu rašyti – vengiant tolesnės painiavos tekstas virsta mišiniu iš žodžių ir gausybės skyrybos ženklų kombinacijų – šypsenėlių. Ar tai mūsų raiškos skurdas, ar neišvengiamybė?
Kai kinta lyčių santykiai ir „svoris“ bendruomenėje, tai natūralus evoliucinis procesas, ar paikai sugalvota formulė, neatitinkanti pačio žmogaus esybės? Ar mes norime lygybės tarp vyro ir moters, ar norim kerštingos nelygybės su moterimi vietoje vyro? O gal iš tikrųjų tiesiog norime pagarbos visiems, nepaisant lyties?
Šventinis sezonas – geras laikas pradėti išpirkinėti savo nuodėmes. Nebūtinai brangiomis dovanomis, galima tiesiog gerais darbais. Net nebūtina tiek jau daug prisidirbti, kad užeitų sielon gėrio antplūdis. O prie jo pripratus galima pabandyti ir daugiau laiko skirti kitiems.
Sociumas. Tarsi pasitvirtinome esą drąsiais žmonėmis, bet niekaip neišdrįstame apie tai paskelbti pasauliui. Arba bent jau paskelbtume, kad žemės ūkio ministrais skiriame tik šventojo globėjo vardus turinčius. Kad pieno supirkimo kainas pareguliuotų.
Šviesa. Vilniaus universitetas beveik visas duris smalsuoliams atidaro vienu metu, todėl turi iš anksto apsispręsti, kur eisi apsispręsti dėl tolesnių studijų. Tai nuo mažų dienų ugdo atsakomybę. Pagalbos reikia ne tik pradedant, bet ir baigiant studijas – jei manote galį ką vertingo pasakyti apie spaudos dizainą, užpildykite nedidelę anketą apie tipografiją.
Banknotai. Viešieji pirkimai tam ir sugalvoti, kad būtų viešai išjuokiami. „Savivaldybė ūkio reikmėms pirks kuklų automobilį, kurio pirma raidė M, o paskutinės dvi CH. „Moskvich“ nesiūlyti“. Beje, apie raidę M – ar tikrai verta prisipažinti, kad taip greitai viskas vyksta? Islandijoje viskas va greitai įvyko, bet lankantis nesijaučia – net darbo biržoje. Negali ginčyti, kad Lietuvoje viskas atvirkščiai: čia nemokami leidiniai nyksta, o mokami steigiasi, net jei pinigų stinga.
Vargo dienos. Kam prieššventis – atsipūtimo metas, o kas ir vienuoliktadienį vienoje darbo savaitėje turi. Dabar skųstis darbo pertekliumi nebetinka. Visas darbas yra gerai.
Geležiukai. Pavėluotos apžvalgos – geras dalykas, arba supranti, kad gerai pasirinkai, arba kad turi ką padovanoti kitam. Blogiau, kai po apžvalgos žurnale žmonės prašo „Photoshop adreso“.
Melodijos. Būna dainų, kurios tokios mielos, kad kitiems nebenori duoti. Būna, kad jos net ne tavo būna… Jei tokia netyčia pasitaikytų viešame vakarėlyje, galima būtų kelti riaušes. O štai grojamos savadarbiu instrumentu tikriausiai niekas niekada nepagrobs. Juk visi kažkada pradėjo nuo labai paprastų dalykų ir daug degtinės.
Pilvas. Nušertų paukščių viduriai – madingas, bet išskirtinumą prarandantis dalykas. Visai kaip „lašišinių“ žuvų ikrai arba „panašios į menkes“ žuvys šaldymo skyriuje. Galima gelbėtis itin egzotiškais receptais, net jei pagaminus paaiškėja, kad jie tėra morkos su pienu. Visas kulinarines spragas galima užkaišioti prieskoniais, tereikia žinoti, kur jų gauti.
Komentarų (21)
o žmogau :)) kad tu žinotum, kaip nustebau pamatęs šį pingbacką :)
iš tiesų, tai labai trūko blogoramos, nors gailėdamas tavęs nebenorėjau, kad ją rašytum :) nes gi tiek laiko atima. tačiau noriu labai nuoširdžiai padėkoti, nes kai dar buvau pradedantis blogeris, tavo blogoramų dėka mane surado mano skaitytojai. tų blogoramų dėka dabar turiu tą didelį ratą, kuriuo esu labai patenkintas :) na ir aišku, kai blogoramų nebebuvo – tikrai trūko to „blogosferos tėvo“ (t.y. tavęs) patapšnojimo per petį – gerai parašei, sūnau, gerai, parodysiu tave visai lietuvai :))
nusipezu biški, nes labai gera nuotaika. kaip nebus, kai britnė pateko į pirmąją blogoramą V2!
Mane irgi labai maloniai nustebino, sėkmės berašant, labai lauksim.
Super, vėl bus pildysis rss srautas ir bus skaitinių :) Ačiū!
Wow, nustebau pamatęs, tokią temos antraštę :-)
Oi, kaip seniai taip buvo… :)
@scania:
Beveik diena dienon prieš 5 mėnesius. Internete tai tikrai ilgai… :)
O! Taip seniai-seniai paskutinė blogorama buvo… Būdavo puikus būdas iš karto įšokt į įdomius blogus :)
Beveik pusmetis. Daug :)
Interneto projektams laikas bėga dvigubai, trigubai greičiau, nei realiame gyvenime :)
Wow! Šį penktadienį tikrai nustebino šis įrašas :)
O ką atskiria tas brūkšnys?
@Šilas:
Dar nežinau, neapsisprendžiau. Kol kas tai reiškia „čia galima padaryti pauzę ir įsipilti puodelį kavos“. Kartu tai reiškia „pirmieji paminėti rašiniai man sukėlė daugiausiai minčių“. Bet neformaliai. Viskas dar keisis.
Valio! Girdėjot, tautiečiai, Vienastoks pasakė:
Viskas dar keisis
Reiškia, dar bus blogoramų :)
Va va, visi nustebusieji prisipažįsta, kad neskaito nežinau.lt srauto :) Taigi buvo pranešta apie blogoramų sugrįžimą dar prieš joms sugrįžtant.
Na ir kas, kad skaitėm?
Patikėti sunku!
Rašyti blogoramas – nelengvas reikalas.
hehe į blogoramas atkreipiau dėmesį tik kai pats į ją pakliuvau :) Bet iš tiesų titaniškas darbas tiek apžvelgti. Radau įdomių skaitinių. Dėkui.
Dėl auto konkurso, tai net pikta pasidarė, kad paims „darbui“, o su 3.5 L varikliu ir 250 AG važinės patys laisvalaikiu…
Tikrai malonu buvo ir vėl paskaitynėti blogoramą. Didelis ačiū, vienastoks ;)
Šis tikrai buvo labai įdomus įrašas.
Labai smagu vel sulaukti Blogoramos!
Labai smagu, kad atsirado blograma vėl. Pirmiausia gal todėl, kad gavau Pingback’ą į savo įrašą.
O bet tačiau juk nuo blogoramų prasidėjo visas domėjimasis blogosfera, buvo atrasta daug įdomių blogų.
P.S. Įžvelgiu čia tam tikrą strategiją. Vienastoks paprašė RSS sąrašiukų, kad atrastų kažką naujo ir tuo pačiu atgimė blogorama. Viskas susiję :)
Blogoramos mmmm… Belieka tik nukelti kepurę prieš tavo pasiryžimą vėl jas rašyti. Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad jų nepasiilgau :)