(Sidabriškieji debesys matosi!!! / © Fizikų gyvenimas)
Tinklaraščių autoriai turėtų nuosaikiau pasakoti apie savo iškylas ir susitikimus. Nes pakilūs tekstai ima erzinti skaitytojus. Matyt, nuo seno pasakas baigiantys „ir aš ten buvau, alų midų gėriau…“ rizikuodavo gauti kietais daiktais į kaktą nuo puotoje nebuvusių. Tokios mūsų tradicijos.
Vietoje puotų geriau pradėkime dėti nuorodas į susijusius savo ar kolegų straipsnius, žiniatinkliui, skaitytojams ir sau nutiesdami informacijos tiltus. Žinote, juk nuo to Web fenomenas ir prasidėjo. Pamiršome, ar ne?
Taip, tai tiesa – daiktas patrauklus lygiai tol, kol jį įsigyji +5 dienos. Tai labai gera paguoda neturint pinigų. Gali sakyti, kad tau nieko iš tikrųjų ir nereikia.
Jei tas daiktas – iPod Touch ar kitas malonus dalykas (pvz., Sony Reader), tai +5 dienos gali prasitęsti iki +5 mėnesių ar net metų. Tuos objektus vėliau vadiname vykusiais pirkiniais.
Blogiau, kai vykusio ar nevykusio pirkinio niekaip negali įsigyti. Net jei ir taip sulauki kreivų žvilgsnių, pirkdamas „nemokamus dalykus“.
Tautos filosofija tinka visiems gyvenimo atvejams: nuo nėra demokratijos, bet gerai gyvenam iki valdom patys, bet valgyti nėra ką.
Tik nereikia dėl to bėgti į užsienius. Chamų visur yra. Ir dar tokių, kurie gali niekada gero žodžio nenusipelniusį lietuvišką aptarnavimą pakenčiamu paversti.
Jei lietuviškasis „ir gražumas gi mano prigimimo“ variantas nėra oficialiai sankcionuotas užsieninio, tai jis oficialiai yra visiškai nepanašus. Nes taip sako prierašas „vienintelis tikras“.
Mūsų gamintojai baigia išnaikinti viengungius ir neatsparesnius studentus visiškai nebetinkamais vartojimui pusfabrikačiais. Tegu ir brangiau, geriau valgyti mieste.
Dienos vaizdai: uolėti Estijos krantai ir lietaus upeliai.
One Comment
Mūsų gamintojai baigia išnaikinti viengungius ir neatsparesnius studentus visiškai nebetinkamais vartojimui pusfabrikačiais, o pardavėjai – parduodami jau išėjusisu iš galiojimo gaminius :) dažniausiai būna parduotuvėse galima pigiau sigyt kažką su besibaigiančiu galiojimu, bet va Žemaitijos pieno firminėj parduotuvėj Rokišky parduoda ir vakarykščius. Nemiriau, bet pažiūrėjęs galiojimą vis tiek nustebau :)
O miestą eit valgyt nevisad bna noro ir galimybių… tiesiog per kur laiką tenka pasirinkt nuolatinio vartojimo produktus – bandymų kelių dabar jau žinau, kokią picą įmanoma valgyt ar kokie virtiniai ganėtinai skanūs :)