(Apsipažinimas / © Karolis Matusevičius)
Trys per vieną dieną: Justino, Eimanto ir Mato (vyrai, ką savaitgalį gėrėt? :) ). Nenuostabu, kad epitafijos atsiranda. Nors nežinau.lt atveju, gal šiek tiek ankstoka… Prašome tylos minute … … … o dabar tęsiame apie gyvuosius:
Vakar dar ne – šiandien taip. Vakar dar nebūčiau norėjęs plaukti baidarėmis, bet kai kam ir lietus nesutrukdė smagiai atidaryti sezoną.
Ilgai negyvens. Nors šunelio gaila, jei gyvulys nesupranta, kad kelias – nesaugi vieta būti, niekas nepadės. Kita vertus, netoli mano namų gyvena šunėkas, kuris jau daug metų per Savanorių prospektą laksto. Tiesa, tik per perėjas.
Civilizacijos triumfas. Gera technika turi būti skalbiama. Bent jau ta, kuri netyčia gali pasilikti kišenėse.
Lietuviai myli savo automobilius. Labiau už save, sveikatą, medžius… Ar lietuvius taip pat smarkiai myli Volkswagen ir Ford?
Šitą galima siųsti draugams užsienyje. Pagaliau nežinybiškai gyvas ir smagus filmukas apie Vilnių. Totaliai melagingas, bet neatvykęs užsienietis to nesužinos.
Mitnicko legenda. Plėšikai keliuose ir piratai jūrose nebeįdomūs. Naujųjų laikų Scottai ir Sabatini rašo apie skaitmeninio pasaulio „nelegalus“.
0,9 pienas ir jogurtas su plačiu stogu. Viskas jums, mieli pirkėjai, apgauti. Tik ta apgavystė dabar vadinama „pasirinkimui vartotojui“. Pasirinkimu pasijusti durnium.
Mikroformos. Norite susikauti su Ernestu Hemingvėjum? Galite pabandyti. Gal galite viską pasakyti vienu sakiniu?
Informacija besimainantiems. Jei norite sąvaržėlę iškeisti į namą, patobulinkite savo mainų metodus, skaitydami tinklaraštį.
Kuo austrai šeria balandžius? Nes, na, Vilniuje gerb. P. Cvirką tai jie baltai papuošia…
Firefox 3 vilionės. Jų tik atrodo daug. :) Aš irgi laukiu naujos versijos, bet guodžiuosi bent, kad paieškos santrumpos ir antroje versijoje yra.
Muzika ne visada universali. Kartais, atskirta nuo vaizdo (filmas), veiksmo (aerobika), aplinkybių (pasimatymas), ji visiškai nebėra tokia pat vertinga.
Komentarų (5)
Griūva blogosfera :(
Eghm… Kaip tyčia kai vėl grįžau…
jo, is reklamos neisgyveni, niekam nesi idomus, tai kartais biski ir pradeda svirti rankos…
vienok as irgi jau senokai nerasiau. ner laiko. o minciu tai begale..
Ar vien išsisėmime esmė? Man regis, ne. Kai žmogus pradeda rašyt ne pirmiausia sau ir dėl savęs, o kitiems, nuolat „parintis“, kad gal kas netaip, gal ir vėl tam ar anam neįtiksiu – va tada ir atsiranda pavojus blogo egzistavimui.
O vat tie 1,99 Lt ir 0,9 l tai nervina. Uždraust išvis tokius reiktų. Nors, kai prisimenu kaip kažkada Olandijoj teko matyt sūrių parduotuvę, kur išvis nurodytos tai 100 g, tai 125 g kainos (nu kad visiškai neįmanoma sulygint) – pagalvoji, mažu čia pas mus DAR nėr taip blogai. bet, tikiu, bus – mes mokam greit pasivyt visom įmanomom nesąmonėm :)
pagalvojau gal ir man laikas jau sustoti :) o šiaip manau, kad tie žmonės vistiek yra pasižymėję blogsferoje ir tikrai jų nepamiršime :) ypač Justino :)