Užkonservuotame mieste vaikšto laike pasiklydę žmonės. Ten iš paauksuoto kasos aparato tau gali duoti gražos už ką tik nusipirktą šviežią bandelę, o ant pastatų kabo senoviniai šokoladukų reklamos plakatai.
Matyt kiekvienam tinklaraščio autoriui būna krizių. Būna laikas, kai sunku susivokti, kodėl darai tai, ką darai, kas bus ateityje, ir svarbiausia – kas iš to tau pačiam. Maždaug prieš mėnesį taip buvo nutikę ir man. Dar neatsigavau. Dabar panašiai nutiko Dovilei. Kitas žmogus čia menkas patarėjas. Visi projektai turi savo uždarymo datą, bet tik pats autorius gali nuspręsti, kiek ją nukelti. Destruktyvus mąstymas – bet man kartais padeda.
Šiek tiek susijęs dalykas – Tetos Sigitos pamąstymai apie tai, kas rašo „blogus“. Neradau savęs tuose apibūdinimuose, bet įkrito „normalių“ žmonių klausimas: gal mes kokie kompleksuoti, kad mieliau pasirenkame virtualų bendravimą negu pokalbius „gyvai“? Hmm… Ar į radijo laidų vedėjus eina žmonės, per daug kompleksuoti papasakoti naujienas praeiviams gatvėje?
Irgi susijęs dalykas – Petro perskaityta Seth Godin knyga apie tai, kad visos nesėkmės atsiranda per anksti pasidavus. Įdomiausia, kad tokios teorijos negalima patikrinti. O ką jei tai Sizifo kalnas? Tada įžvalga apie savo dirbamo darbo prasmę 100 kartų svarbesnė, o kada jį apleisti – nebeturi jokios reikšmės.
Nebesusijęs dalykas, bet naudingas. Povilas rašo, kad su Remember the Milk pagalba galima tvarkyti ne tik darbus, bet ir skolas. Realiai su bet kokia darbų planavimo tarnyba ar programa galima, svarbu, kad ji leistų kurti savo kategorijas ar sąrašus. Vienaip ar kitaip savo skolas „administruoti“ reikia. Mano senelė sakydavo: „Skola – ne žaizda, neužgyja…“
Vilniuje galima dabar ieškoti meno „netikėtose erdvėse“. Ežiukas ragina eiti jo ir ieškoti. Aš irgi. Bet pats tikriausiai pasielgsiu kaip tikras vilnietis – sulauksiu, kol tą meną nufotografuos ir įdės į spalvotą žurnalą mano patogumui…
Kiti radiniai: vertimai į „krta klba“, tikras hardrokas, tilto skalbiniai, ligoniai prieš numirėlius, finansai prie Harį Poterį, vieni tyrėjai prieš kitus, pirmoji religija, naujieji kiemo draugai ir apkepėlė rytdienos pusryčiams.
Dienos citata:
Tas, kuris dryso pasakyti, kad teisė nors kiek idomi, vertas ketvirčiavimo.
